Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Daivai Kavaliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, Šakių rajono apylinkės teismo 2016-05-25 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio pagrindais, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo;

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji V. B. ir G. B. 2016-06-24 apie 18:00 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl kilusio konflikto V. B. tyčia sudavė ne mažiau du kartus R. V. kumštimi į veido sritį, G. B. įspyrė ne mažiau vieną kartą į šoną, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis V. B. apklaustas teisme dėl 2016-06-24 padarytos nusikalstamos veikos prisipažino kaltę dėl jos padarymo ir parodė, kad 2016-06-24 su draugu G. B. nuėjo į parduotuvę „Aibė“ nusipirkti alaus. Prie parduotuvės susitiko R. V., su juo sukonfliktavo. Iš pradžių jie susikibo rankomis ir R. V. jam suplėšė vyriškus marškinėlius. Tada jis R. V. trenkė ranka viena ar du kartus į skruostą. G. B. spyrė R. V. su kojos vieną ar du kartus. Po to dar abu apsižodžiavo ir R. V. sėdęs į automobilį nuvažiavo. Šių metų gegužės mėnesį įvyko konfliktas tarp jo ir brolio. Gailisi dėl to, kas įvyko. Dabar bendrauja su broliu, negeria, baiginėja mokslus, dirba ir kabinasi į gyvenimą.

Kaltinamasis G. B. apklaustas teisme dėl 2016-06-24 padarytos nusikalstamos veikos visiškai prisipažino ją padaręs ir parodė, kad R. V. įspyrė kelis kartus į šoną. Viskas vyko prie parduotuvės „Aibė“. Blogai vertina savo veiksmus. Neatsiprašė nukentėjusiojo, kadangi neturėjo progos.

Kadangi kaltinamieji V. B. ir G. B. kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, po kaltinamųjų apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamiesiems ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas, balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kiti surinkti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo R. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2016-06-24 apie 19 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas mamą. Automobilį vairavo jo draugas D. K.. Sustojus prie parduotuvės „Aibė“ jo sesuo užėjo į parduotuvę. Paskui šią į parduotuvę nuėjo ir jis. Tarp durų susitiko V. B. ir G. B. V. B. jį pastūmė į lauką. Stumdamas pasakė: „-Ką, prisidirbai?“. V. B. tada jam trenkė du kartus kumščiu į veidą. Vieną smūgį pataikė į dešinę akį, kitą – į skruostą. Tuo metu jautė fizinį skausmą. Tuo pačiu metu šalia esantis G. B. jam su koja spyrė į dešinį šoną. Dar V. B. jį stumdė, todėl gindamasis nuplėšė nuo jo marškinėlius. Po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo į motinos namus. Jam iš nosies bėgo kraujas (b. l. 29-30, 32-33).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo D. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2016-06-24 apie 18 val. jis kartu su draugu R. V. atvyko prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini). Iš parduotuvės išėjo du asmenys, kurių jis nepažįsta. Šie pagąsdinę R. V., puolė jį mušti (b. l. 12).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos B. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji parodė analogiškai R. V. bei D. K., papildomai nurodydama, kad V. B. priėjo prie R. V. ir trenkė jam į nosį. Brolis sugriebė V. B. už marškinėlių ir juos suplėšė. Tada ji stojo į jų tarpą ir liepė nesimušti (b. l. 50).

Specialisto išvada Nr. G 212/2016(10) patvirtina R. V. nustatytus sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, dešinio skruosto sumušimą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pvz.: ranka, koja, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan. Sužalojimai padaryti dviejų smūgių pasėkoje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 39).

Kaltinamųjų V. B. ir G. B. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jie tyčia, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodami žmonių bendravimo taisykles, elgdamiesi įžūliai, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė kumščiu ne mažiau du kartus R. V. į veidą bei ne mažiau vieną kartą įspyrė jam į šoną, padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies voke bei dešinio skruosto sumušimą, tuo nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas kaltinamųjų V. B. ir G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltininkai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamieji veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio.

Skiriant kaltinamiesiems V. B. ir G. B. bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties – pykčio protrūkio, nusikaltimas baigtas; į kaltinamųjų V. B. ir G. B. asmenybes, į jų socialinį statusą, – kaltinamasis V. B. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, administracine tvarka baustas, dirbantis; charakterizuojamas neutraliai; kaltinamasis G. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam G. B. už padarytą nusikaltimą skirtina viešųjų darbų bausmė, o V. B. – laisvės apribojimo bausmė.

BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kadangi kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, nepraėjus BK 38 straipsnyje numatytam 1 metų terminui nuo tada, kai Šakių rajono apylinkės teismo 2016-05-25 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalies padarymą, todėl jam panaikintas Šakių rajono apylinkės teismo 2016-05-25 nuosprendis ir spręstina dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, tokiu atveju nuosprendyje teismas pirmiausia turėtų išspręsti kaltės klausimą dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, turi būti sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. jis turėtų būti pripažįstamas kaltu padaręs veikas, dėl kurių buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų jam turėtų būti skiriamos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo 2006-02-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2006).

Teismas pažymi, kad įrodymai, kuriais pagrįstos Šakių rajono apylinkės teismo 2016-05-25 nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netirtos (įrodymų tyrimas ankstesnėje byloje buvo atnaujintas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui). Už padarytą pirmąjį nusikaltimą V. B. taip pat skirtina laisvės apribojimo bausmė. Šiuo atveju bausmių bendrinimas pagal BK 38 straipsnio 3 dalį numatytą atvejį nėra numatytas nei BK 63 straipsnyje, nei BK 64 straipsnyje. Šioje byloje kaltinamasis V. B. nusikalstamą veiką padarė po pirmojo nuosprendžio priėmimo (2016-05-25). Kadangi BK 64 straipsnio nuostatos taikomos kai per neatliktos bausmės laiką asmuo vėl apdaro nusikalstamą veiką, o Šakių rajono apylinkės teismo 2016-05-25 nuosprendžiu V. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam bausmė nebuvo paskirta, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. B. bausmės turi būti bendrintinos pagal BK 63 straipsnio numatytas bausmių bendrinimo taisykles. Teismas sprendžia, kad įpareigojimas kaltinamajam V. B. bausmės atlikimo metu būti namuose nustatytu laiku, kurį paskirti siūlė prokurorė, neturėtų įtakos jo elgesiui ar apribotų galimybę nusikalsti, kadangi veikos padarytos dienos metu. Be to viena iš nusikalstamų veikų ir buvo padaryta namuose. Prokurorė taip pat prašė kaltinamajam paskirti draudimą su savimi turėti ir naudoti alkoholinius gėrimus. Teismas, vertindamas tai, kad pirmąjį iš nusikaltimų V. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, antrąjį kartą vyko alkoholio nusipirkti, sprendžia, kad laisvės apribojimo metu jam paskirtas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamiesiems paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Kaltinamiesiems kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtinos.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas už BK 140 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 2 dalies nusikaltimus, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti V. B. laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2016-05-03 iki 2016-05-04, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui, iš viso 45 (keturiasdešimt penkias) valandas viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų per mėnesį neatlyginamai dirbant po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui, iš viso 30 (trisdešimt) valandų viešųjų darbų.

V. B. ir G. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių ne skirti.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi V. B. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

- nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą