- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- e2-5613-371/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00356-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Brazauskienė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- M. R.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį, pareikštą atsakovei S. P., trečiajam asmeniui M. R. dėl ieškovei priklausančių daiktų, kurie dingo namo savininkui nutraukus pirkimo – pardavimo sutartį, grąžinimo arba kompensacijos už juos sumokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. A. prašo įpareigoti atsakovę S. P. grąžinti jos, ieškovės dingusius daiktus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , t. y.: motorinį pjūklą „Husqvarna-055“ 350 Eur vertės, elektrinį pjūklą „Bosch“ 150 Eur vertės, trimerį „Suptec“ 100 Eur vertės, kirvį „Fiskars“ 69 Eur vertės, kirvių galąstuvą „Fiskars“ 14 Eur vertės, raktų rinkinį 20 Eur vertės, grandininį tepalą 5 l talpos 12 Eur vertės, kanistrą „Stihl“ 7,50 Eur vertės, sofą 150 Eur vertės, variklio alyvą „Stihl“ 8,70 Eur vertės, 8 vnt. užuolaidų 80 Eur vertės, iš viso turto 961,20 Eur vertės, o jo nesant kompensuoti jų vertę pinigais, t. y. atlyginti visus jos patirtus nuostolius įskaitant ir 240 Eur už malkų paruošimą, iš viso 1201,20 Eur sumą, taip pat priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
A. S. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, teismo posėdyje dalyvauja atsakovės atstovas advokatas T. V., prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama iš esmės atsakovei S. P. nedalyvaujant (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė I. A. ieškinyje nurodė, kad 2014 m. birželio 9 d. su atsakove, S. P. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį, kurią patvirtino Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notaras. Sutartimi ji susitarė iš atsakovės už 135000 Lt (39098,70 Eur) nupirkti šiuos atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) . Susitarė, kad už namų valdą mokės dalimis, t. y. 4000 Lt (1158,48 Eur) sumokėjo prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, o likusius pinigus įsipareigojo sumokėti iki 2015 m. gruodžio 28 d. įmokomis, jas mokant po 1000 Lt (289,62 Eur) kas mėnesį, o paskutinę įmoką sumokėti vėliausiai iki 2015 m. gruodžio 28 d. (sutarties 2.1-2.2 punktai). Laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. pervedė atsakovei iš viso 5361,52 Eur, mokėjo turto draudimo mokestį, prižiūrėjo namų valdą. 2016 m. pradžioje atsakovė pradėjo reikalauti mokėti pinigus didesnėmis įmokomis, dėl ko su atsakove 2016 m. sausio 25 d. pasirašė susitarimą dėl pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriame patvirtino, kad susitarimo pasirašymo metu likusi neapmokėta kainos dalis už parduodamą turtą pagal sutarties 2.1.2 punktą sudarė 32578,70 Eur, o sumokėta dalis 5361,52 Eur, nustatė galutinį atsiskaitymo terminą iki 2018 m. birželio 30 d., mokant ją dalimis po 500 Eur kas mėnesį. Po papildomo susitarimo pasirašymo ji sąžiningai pagal savo galimybes mokėjo numatytas įmokas ir palūkanas, tačiau nuo 2016 m. gegužės mėnesio jos turtinė padėtis dėl įvykusios vagystės jai priklausančioje parduotuvėje, žymiai pablogėjo. Dėl objektyviai susiklosčiusių priežasčių pradėjo vėluoti mokėti dalines įmokas, dėl ko jai per notarų biurą buvo persiųstas 2016 m. rugpjūčio 2 d. pranešimas, kuriuo atsakovė, nurodė nutraukianti 2014 m. birželio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir susitarimą dėl pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo, reikalaujant sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir perduoti turtą, nieko nenurodant apie įmokėtų sumų grąžinimą. 2016 m. kreipėsi į teismą dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų įmokų grąžinimo.
Ieškovė teisme paaiškino, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jai priklausantys daiktai buvo laikomi šiame gyvenamajame name. Byla buvo nutraukta sudarius taikos sutartį. 2017 m. kovo mėnesį nuvykusi į sodybą pamatė, kad pakeista namo spyna, dingo name buvę jai priklausantys daiktai: motorinis pjūklas „Husqvarna“ 350 Eur vertės, kurį atsinešė į šiuos namus sudarius gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį. Šis pjūklas buvo naudotas. Elektrinis pjūklas „Bosh“ buvo įsigytas prieš porą metų, įvertino 150 Eur. Trimeris „Suptec“ 100 Eur, buvo naudotas, kirvis „Fiskars“ 69 Eur vertės buvo naujas, kirvio galąstuvas „Fiskars“ 14 Eur vertės neprisimena kada buvo įsigytas. Raktų rinkinys 20 Eur vertės, grandinis tepalas 12 Eur vertės, visi šie daiktai buvo padėti koridoriuje prie įėjimo. Namuose buvo pastatyta naudota sofa su ąžuoliniais papuošimais, kurią įsigijo prieš daugiau nei 10 metų, įvertino ją 150 Eur vertės bei pakabino ant visų langų 8 vnt. dieninių užuolaidų, kurias įvertino 80 Eur, nes jos nebuvo naujos, tačiau geros būklės. Prašo taip pat priteisti 240 Eur už malkas, kurių buvo daugiau nei priekaba. Dėl dingusių daiktų į policiją nesikreipė, paskambino atsakovės advokatui ir pačiai atsakovei. Perduodant namą naudotis S. P. perdavė raktus nuo namo, tačiau kažkas pakeitė durų spyną, todėl ji raktų nuo namų S. P. negrąžino. Atsakovė perduodant gyvenamąjį namą kitam savininkui jos nekvietė. Nesutinka, kad į gyvenamąjį namą buvo galima patekti pro rūsį. Tuo metu, kai naudojosi šiuo gyvenamuoju namu, anga į rūsį buvo užpilta, į rūsį pro šią angą negalima buvo patekti, kadangi rūsio gylis yra apie 3 metrai, jokių kopėčių nebuvo. 2016 m. rugpjūčio 2 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą negavo, gavo tik 2016 m. liepos mėnesį pranešimą apie skolos sumokėjimą. Prašo ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
A. S. P. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis. Sudarius turto pirkimo – pardavimo sutartį ieškovei buvo suteikta teisė naudotis gyvenamuoju namu ir priklausiniu bei juos tinkamai prižiūrėti iki nuosavybės teisių perėjimo. Ieškovė nevykdė pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų ir prisiimtų įsipareigojimų, todėl ji, atsakovė, vadovaudamasi sutarties nuostatomis, sutartį nutraukė ir grąžino ieškovei gautus mokėjimus. Perspėjus ieškovę apie sutarties nutraukimą, jai (I. A.) buvo suteikta galimybė ir pakankamai laiko pasiimti savo daiktus, jei jie buvo, atlaisvinti gyvenamąjį namą ir perduoti turtą atsakovei ar jos įgaliotam asmeniui. Ieškovei atsisakius dalyvauti turto perdavime (po pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo), ji, atsakovė su liudytojais: dukra K. O., nekilnojamojo turto specialiste L. T. ir vairuotoju S. P. atvyko į turto buvimo vietą. Šie asmenys, apžiūrėję gyvenamąjį namą iš išorės ir valdos teritoriją pastebėjo, kad yra laisvas patekimas į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą: ūkinis pastatas neužrakintas, o į gyvenamąjį namą yra atviras patekimas per name įrengtą rūsio patalpą. Gyvenamajame name buvo netvarka, jokių ieškinyje nurodytų daiktų nebuvo nei gyvenamajame name, nei ūkiniame name ar teritorijoje. Nebuvo ir jos, atsakovės paliktų daiktų – šaldytuvo, langų užuolaidų, indų spintos, dviejų kilimų. Visur buvo netvarka, šiukšlės. Jai, atsakovei ieškovės daiktai nebuvo perduoti saugoti ar kitaip patikėti, kad jai kiltų atsakomybė už jų neišsaugojimą, ji, atsakovė laikotarpyje nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir per tris mėnesius nuo jos nutraukimo nei gyvenamajame name, nei jo teritorijoje nesilankė, daiktų dingimo aplinkybės jai nėra žinomos. Ieškovė, pastebėjusi daiktų dingimą, turėjo teisę kreiptis dėl galimo jų neteisėto pasisavinimo į tyrimo institucijas, tačiau iki šiol tokia galimybe nepasinaudojo. Tokiu būdu ieškovė nepasirūpino savo turto, jei jis buvo, saugumu ir nepagrįstai siekia gauto naudos atsakovės sąskaita. Prašo ieškinį atmesti.
A. S. P. atstovas advokatas T. V. teisme paaiškino, kad atsakovė iš ieškovės nebuvo priėmusi jokių daiktų. Nutraukus pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė su liudytojais nuvyko į šį gyvenamąjį namą, tačiau jame jokių daiktų nebuvo. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo M. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Teisme paaiškino, kad internete pamatė skelbimą apie parduodamą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su savo mergina, jos tėvais ir broliu apžiūrėjo šį namą, nutarė jį nusipirkti. 2017 m. gegužės mėnesį su atsakove S. P. sudarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Buvo atliktas turto vertinimas, kurio metu buvo daromos nuotraukos. Prieš įsigijimą apžiūrėdamas namą įėjus į namus matė sofą su ąžuoliniais papuošimais, lovą, sekciją, virtuvėje stovėjo komoda, ant langų kabėjo užuolaidos. Jokių pjūklų namuose nebuvo. Ūkinis pastatas nebuvo užrakintas, jame ieškinyje nurodytų daiktų taip pat nebuvo. Iš lauko pusės prie namo buvo atvira anga į rūsį, kuri buvo užpilta žeme ir pridengta kartonu, ši anga apie 50 cm pločio yra iki šiol. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartį klausė S. P., ar jai bus reikalingi valdoje esantys daiktai. Pastaroji sakė, kad pasižiūrės, o raktą paliks kaimynei. Jam raktus perdavė kaimynė. Tvarkant namus juose buvusią sofą supjaustė malkom. Užuolaidas, buvusias ant visų langų, išmetė, jos buvo labai prastos būklės. Šalia namų buvo malkos, tačiau jos nebuvo pirktos, tai buvo iš esančio prie namo sodo nukirsti įvairūs krūmai ir medžių šakos, kuriuos sukūreno. Apie tai, kad name buvo pakeistos spynos jam žinoma nebuvo. Iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo S. P. leidus tvarkė kiemo teritoriją. Tuomet atvyko I. A. ir reiškė pretenzijas dėl malkų. Nesakė pastarajai, kad ji negali patekti į namus.
Apklaustas liudytoju A. A. parodė, kad S. P. nutraukė su jo motina I. A. namų valdos pirkimo – pardavimo sutartį ir apie tai nieko jiems nepranešė. Pastaroji sakė, kad jie buvo įspėti bei, kad turėjo galimybę pasiimti daiktus, tačiau tai yra netiesa. Sužinojus apie sutarties nutraukimą bandė susisiekti su S. P., tačiau susisiekti su ja nepavyko. 2016 m. vasaros pabaigoje, nuvyko paimti savo daiktus, tačiau durų spyna buvo pakeista, jų turimi raktai netiko. Prieš pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą šiuose namuose tik užėjus į juos koridoriuje stovėjo jiems priklausantis trimeris, motorinis pjūklas, elektrinis pjūklas, kirvis, kanistrai su tepalu, degalais, raktų rinkinys. Kieme buvo sudėliotos malkos. Motorinis pjūklas „Husqvarna“ yra profesionalus, buvo įsigytas maždaug prieš 5-6 metus, naujas kainuoja apie 600-700 Eur. Elektrinis pjūklas „Bosh“ buvo mažai naudotas, įsigijo jį turguje, trimeris „Suptec“ kinų gamybos buvo naudotas ilgą laiką, pirko jį už litus, mokėjo apie 400 Lt (116 Eur). Šiuo metu tokio pobūdžio trimerį galima įsigyti apie 50-60 Eur. Kirvių galąstuvas buvo įsigytas kartu su kirviu, galąstuvas kainavo 15 Eur, o kirvis apie 70 Eur. Turi šio kirvio sertifikatą ir garantiją. Raktų rinkinys buvo vokiečių gamybos, įsigytas maždaug prieš metus parduotuvėje už 20 Eur. Tepalai buvo skirti grandinei sutepti ir varikliui. Tepalas grandinei sutepti nebrangiai kainuoja, tačiau jo reikia daug naudoti. Buvo panaudojęs maždaug 1 l. Kanistrą „Stihl“ nupirko brolio J. A. parduotuvėje. Variklio tepalas skirtas ir trimeriui, ir pjūklui. Už šiuos visus daiktus mokėjo motina I. A.. Užuolaidos buvo pirktos dėvėtų prekių parduotuvėje. Sofa prieš tai stovėjo jų namuose, vėliau nuvežė ją į S. P. namus. Sofa buvo su gražiomis rankenomis iš ąžuolo, ją įsigijo Šalčininkų mieste maždaug prieš 10 metų. Prie namų buvo daug malkų, jų dalį (nedidelę priekabą) atsivežė, o likusios malkos buvo paruoštos iš sodo medžių, esančių prie namo. Nukirsti medžiai augo prie tvoros, juos kirto K. S.. Nutraukus namo pirkimo – pardavimo sutartį jokių daiktų iš šio namo nepaėmė. Tuo metu, kai atsirado naujas savininkas, taip pat buvo nuvykęs į šį namą. Prie namų buvo žmonės, namų durys buvo atidarytos. Paklausė dėl daiktų, naujas savininkas pasakė, kad nusipirkus šį namą jame jokių daiktų nebuvo. Malkų jau taip pat nebuvo. Jo manymu tas, kas pakeitė spyną, pasisavino jiems priklausančius daiktus. S. P. šie daiktai saugojimui nebuvo perduoti.
Liudytojas K. S. parodė, kad anksčiau dirbo pas A. A.: šienavo žolę, kapojo malkas. A. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) prie tilto buvo žoliapjovė, du pjūklai – elektrinis ir benzininis, kirvis „Fiskars“, raktai, degalai ir alyva pjūklui. Dirbo pas A. A. su šiais daiktais. Šiuos daiktus A. A. atsivežė iš savo namų ir paliko nupirktame name iš karto įėjus į namus. Šiame name būdavo tik kartu su A. A.. Visi šie daiktai nebuvo nauji, tačiau dirbo gerai. Taip pat name buvo baldai: spinta, lovos, sidabrinė sofa. Ant langų buvo dieninės užuolaidos. Malkų buvo maždaug traktoriaus priekaba, malkos buvo sudėtos stoginėje.
Apklausta liudytoja L. T. parodė, kad dirba nekilnojamojo turto agente. 2016 m. spalio pabaigoje jai paskambino S. P., kuri tuo metu gyveno užsienyje, ir paprašė padėti parduoti namus (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 2 d. susitiko su S. P., užėjo į namus, apžiūrėjo juos, nufotografavo iš visų pusių, susipažino su dokumentais, aptarė visas sąlygas. Tuo metu S. P. automobilyje jos laukė dar du asmenys, tačiau su jais nebendravo. Apžiūrint namus matė kambaryje stovėjusią sofą oranžinės ar geltonos spalvos, medžio detalių ant jos nebuvo. Ant langų kabėjo užuolaidos, tačiau jos buvo labiau panašios į skudurus. Namuose ūkinių daiktų nebuvo. Prieškambaris ir katilinė buvo tušti. Rūsyje nebuvo vieno lango, jis buvo užkištas skudurais ar kitais daiktais, paminėjo apie tai šeimininkei. Iš rūsio yra įėjimas į namus. Kieme malkų nebuvo, kampe gulėjo nupjautos medžių šakos. S. P. paliko jai raktą nuo namų. Pradėjo ieškoti pirkėjų. Skelbimą apie parduodamą namą patalpino internete. M. R. buvo gal ketvirtas klientas, apžiūrėjęs šiuos namus. Pastarasis nutarė įsigyti namą, buvo atliktas turto vertinimas, nes M. R. ketino pirkti namų vadą įkeičiant ją bankui. Atvyko turto vertintojas, ji pati atrakino namus ir įleido turto vertintoją. 2017 m. gegužės mėnesį su M. R. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Sudarius šią sutartį namų raktą atidavė S. P.. Per namo pardavimo laikotarpį jame niekas nepasikeitė, jokie daiktai iš namų paimti nebuvo. Namas buvo rakinamas vidine spyna, raktas buvo lygtai geltonos spalvos.
L. S. P. parodė, kad 2016 m. prieš Vėlines S. P. paprašė jį nuvežti į kapines. 2016 m. lapkričio 2 d. nuvežė S. P. ir jos dukrą į Eišiškių kapines. Važiuojant S. P. paprašė užvažiuoti į jos tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atvykus S. P. negalėjo atrakinti namų durų spynos, padėjo jai atrakinti, spyna sunkiai atsirakino. Pamačius, kad spyna sunkiai atsirakina, nuvežė S. P. į Eišiškes prie stoties, ji nuėjo į parduotuvę ir nupirko naują spyną. Jis pakeitė spyną. Užėjus į namus pamatė betvarkę, šiukšles, buvo atidarytas sandėliukas, kambaryje stovėjo sofa ir sena sekcija. S. P. pradėjo tvarkytis, nes sakė, kad turi atvykti nekilnojamojo turto agentė. Paminėjo, kad nuo kelio ant langų nėra užuolaidų, paprašė padėti pakabinti užuolaidas. Atvyko agentė, tuomet jis išėjo į lauką. Iš vienos namo pusės matė langą, kuris buvo užkištas kažkokiais daiktais. Nekilnojamojo turto agentė fotografavo namus, matė kaip S. P. jai atidavė raktą.
Apklausta liudytoja K. O. parodė, kad nuolat gyvena Latvijoje, o jos motina S. P. gyvena Airijoje. Kiekvienais metais su motina S. P. per Vėlines važiuoja į kapines Eišiškėse. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno jos seneliai. Mirus seneliams motina pardavė šį namą I. A.. Parduodant namus paėmė visus namuose buvusius daiktus, paliko minimaliai, kadangi nauji šeimininkai pasakė, kad jiems nieko nereikia. 2016 m. per Vėlines atvykus į Eišiškes motina pasakė, kad reikia nuvykti į senelių namus. Atvykus sunkiai atrakino spyną, dėl to ją pakeitė nauja. Užėjus į namus sandėliuko durys buvo atidarytos. Mama labai nustebo. Apėjo namus, namuose buvo šiukšlės, purvina. Kambaryje stovėjo močiutės sena sekcija ir sena medžiaginė sofa ant medinių kojyčių. Virtuvėje - siuvimo mašina ir spintelė, kurią jie paliko. Ant langų nebuvo užuolaidų. Surado senas močiutės užuolaidas ir pakabino ant langų. Ūkinis pastatas buvo apleistas, atrakintas. Į namus buvo galima patekti iš lauko pusės pro rūsio angą, kuri buvo pridengta kartonu. Namas atrodė negyvenamas. Atvyko nekilnojamojo turto agentė, tačiau su ja bendravo mama, o ji sėdėjo automobilyje. Kiek jai yra žinoma pirkimo - pardavimo sutartis su I. A. buvo nutraukta dėl to, kad I. A. nesilaikė sutarties ir nemokėjo pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių įrodymų bei iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-68-371/2017 matyti, kad 2014 m. birželio 9 d. atsakovė S. P. ir ieškovė I. A. sudarė ir Vilniaus m. 26-jo notaro biuro notaro R. T. patvirtino pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr.3-3641, kurios pagrindu S. P. (pardavėja) pardavė I. A. (pirkėjai) žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad turtas parduodamas už 135000 Lt, 4000 Lt I. A. perdavė S. P. prieš pasirašant sutartį, o likusius 131000 Lt I. A. įsipareigojo sumokėti iki 2015 m. gruodžio 28 d. išsimokėtinai per 19 įmokų. S. P. sutartimi įsipareigojo 2014 m. rugpjūčio 1 d. perduoti I. A. laikinai naudotis šiuo turtu neatlygintinai, turto perdavimo pirkėjai metu fiksuojama turto būklė, skaitiklių parodymai, perduodami raktai (sutarties 6.1 p.).
Pagal byloje esančius VĮ „Registrų centro“ išrašų duomenis tuo metu gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statinys ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini)., buvo įregistruoti atsakovės S. P. vardu pagal 2001 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartį Nr.2-5662, taip pat buvo nurodyta, kad su ieškove I. A. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, įregistravimo pagrindas – 2014 m. birželio 9 d. notaro pranešimas. Tačiau nuosavybės teisė į šį turtą I. A. neperėjo, kadangi pagal sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė I. A. turėjo iki 2015 m. gruodžio 28 d. visiškai atsiskaityti už pirktą turtą. Po visiško atsiskaitymo pagal šios sutarties 3.2 p. pardavėja (S. P.) privalėjo parduodamą turtą perduoti pirkėjai I. A. nuosavybėn per 30 kalendorinių dienų nuo viso turto kainos gavimo dienos, o pirkėja įsipareigoja priimti iš pardavėjos parduodamą turtą bei pasirašyti turto perdavimo – priėmimo aktą.
Tačiau 2016 m. sausio 25 d. S. P. ir I. A. sudarė ir notaras R. T. patvirtino susitarimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo, reg. Nr. 3-337, kuriame susitarė pakeisti pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, susijusias su pirkimo – pardavimo kainos mokėjimo tvarka ir terminais, pagal kurį ieškovė I. A. turėjo atsiskaityti už turtą iki 2018 m. birželio 30 d. (imtinai).
Iš 2016 m. liepos 4 d. atsakovės S. P. rašto dėl 2014 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties netinkamo vykdymo matyti, kad ji nurodė, jog I. A. netinkamai vykdo prisiimtas mokėjimo prievoles, susidarė įmokų įsiskolinimas, jai buvo suteikiamas papildomas penkių darbo dienų terminas įsiskolinimui padengti ir sumokėti netesybas, raštas įteiktas 2016 m. liepos 12 d. per antstolę D. P. ieškovės I. A. sūnui R. A..
Iš 2016 m. rugpjūčio 2 d. pranešimo apie 2014 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą ir atsakovės S. P. pareiškimo matyti, kad atsakovė vienašališkai, remiantis sutarties 5 punkto, 5.1 p., (dėl nesumokėtų sumų, laikomu esminiu sutarties sąlygų pažeidimu) nuostatomis 2014 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir susitarimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo nutraukė, atsakovė prašė skubiai sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei netesybas ir perduoti turtą S. P. atstovaujančiam advokatui.
Iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-68-371/2017 medžiagos matyti, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. teisme gautas ieškovės I. A. ieškinys (2017 m. spalio 27 d. patikslintas ieškinys), pareikštas atsakovei S. P., trečiajam asmeniui Vilniaus m. 26-am notarų biurui dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų įmokų grąžinimo, kuriame prašė nutraukti 2014 m. birželio 9 d. jos, I. A. su atsakove S. P. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 26- to notarų biuro notaro R. T., sut. reg. Nr.3-3641 ir 2016 m. sausio 25 d. susitarimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo, reg. Nr.3-337, pagal kurią ji, pirkėja iš pardavėjos (atsakovės) susitarė nupirkti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). k. v., plotas 0,514 ha, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus, t.y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji, bendras plotas 82,17 kv. m., pažymėjimas plane 1A1p, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tūris 77 kub. m., užstatytas plotas 30 kv. m., pažymėjimas plane 2I1ž, kiemo statinius (lauko tualetas, tvora, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), panaikinant NTR įrašą apie sudarytą sutartį, priteisti iš atsakovės jos sumokėtas įmokas, vykdant pirkimo – pardavimo sutartį, iš viso 9321 Eur, draudimo įmokas, žemės mokestį, iš viso 77,83 Eur, sutarties sudarymo išlaidas notarų biure – 175,94 Eur, dėl esminių sutarties pažeidimų, nes jai buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas.
Šioje byloje 2016 m. gruodžio 22 d. atsakovė S. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutartis yra nutraukta, bet ieškovė I. A. iki šiol negrąžino jai turto (b.l.96-98), prie atsiliepimo pridėtas 2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus m. 26 ojo notaro biuro notaro R. T. liudijimas, reg. Nr.3-6186, kad S. P. vienašališkai nutraukė šią sutartį, šio liudijimo pagrindu išregistruotas juridinis faktas apie sutarties sudarymą (b.l.113-114). 2017 m. sausio 30 d. atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovei I. A. dėl 2896.20 Eur sutartinių netesybų priteisimo.
Nagrinėjant šią bylą po pirmo parengiamojo teismo posėdžio 2017 m. birželio 13 d. teisme gautas ieškovės I. A. patikslintas ieškinio pareiškimas, pareikštas atsakovei S. P., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 26-o notaro biurui dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų įmokų grąžinimo, kuriame ji papildė savo pirminius reikalavimus ir papildomu reikalavimu prašė įpareigoti atsakovę S. P. grąžinti per vieną mėnesį laiko po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jos daiktus iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), t. y. motorinį pjūklą Husqvarna -055 (naudotą) 350 eurų vertės, elektrinį pjūklą Boseli- (naujas) 150 eurų vertės, trimerį Suptec (naudotas) 100 eurų vertės, kirvį Fiskars (mažai naudotas) 69 eurų vertės, kirvių galąstuvą Fiskars (naujas) 14 eurų vertės, raktų rinkinį 20 eurų vertės, grandininį tepalą 5 l 12 eurų vertės, kanistrą 5 l Shtihl 7,5 eurų vertės, sofą (naudota) 150 eurų vertės, variklio alyvą Shtihl 1 l 8,7 eurų vertės, o jų nesant -priteisti jų vertę, iš viso 881,20 eurų.
Tačiau 2017 m. birželio 21 d. teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovės I. A. šį patikslintą ieškinio pareiškimą, kadangi ieškovė nekeitė nei ieškinio pagrindo, nei dalyko (LR (duomenys neskelbtini) str.), o pareiškė visiškai naują reikalavimą - įpareigoti atsakovę S. P. grąžinti per vieną mėnesį laiko po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jos daiktus, nurodytus patikslintame ieškinio pareiškime, iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).
Civilinė byla Nr. 2-68-371/2018 buvo užbaigta taikos sutartimi, ieškovei I. A. atsisakius ieškinio reikalavimų, o S. P. sumokėjus ieškovei 2000 Eur.
Tokiu būdu tarp ieškovės ir atsakovės nuo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo iki šios sutarties nutraukimo susiklostė pardavėjo ir pirkėjo santykiai 2014 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir papildomo susitarimo pagrindu. Abi šalys vienašališkai siekė nutraukti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, remdamiesi sutarties punktais dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų, tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, sudaryta tarp ieškovės I. A. ir atsakovės S. P. sutartis ir susitarimas buvo nutraukta vienašališkai S. P. iniciatyva, remiantis sutarties 5 p., 5,1 p. punktu ir 2016 m. rugsėjo 20 d. išregistruotas šios sutarties sudarymo faktas iš Nekilnojamojo turto registro. Šį turtą 2017 m. gegužės mėnesį atsakovė S. P., tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentei L. T., pardavė trečiajam asmeniui M. R..
2018 m. balandžio 12 d. ieškovė I. A. pateikė teismui ieškinį dėl tų pačių daiktų išreikalavimo ar nuostolių atlyginimo iš atsakovės S. P.. Ieškovė teigia, kad už šiuos daiktus atsakinga atsakovė S. P. CPK 6.221 str. 2-3 d., 6.393 str., 6.411 str., 6.263 str., 6.249 str., pagrindu, nes atsakovė buvo turto savininkė, daiktai buvo laikomi jai nuosavybės teise priklausančiame name, malkos buvo sukrautos namo valdos teritorijoje. Atsakovė vienašališkai inicijuodama pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą turėjo elgtis pakankamai protingai, apdairiai ir rūpestingai, kad visas ieškovės turtas esantis jai neatlygintinai iki visiško atsiskaitymo perleistame gyvenamajame name būtų išsaugotas, tačiau atsakovė prarado ieškovės turtą ir padarė jai žalą (nuostolius), kurią turi atlyginti.
Atsakovė S. P. atsiliepime nurodė ir (jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino), kad šių daiktų jai saugoti niekas neperdavė, ieškovė buvo įspėta apie sutarties nutraukimą, turėjo perduoti turtą atsakovei, ar jo įgaliotam atstovui, ieškovei atsisakius dalyvauti turto perdavime po sutarties nutraukimo, atsakovė su liudytojais K. O., L. T. ir S. P. lankėsi namuose, į namą buvo atviras patekimas iš rūsio, šių daiktų namuose nebuvo, ji nėra atsakinga už jų neišsaugojimą, jų dingimo aplinkybės jai nežinomos, nes pati gyvena Airijoje ir tris mėnesius po sutarties nutraukimo nei gyvenamajame name, nei jo teritorijoje nesilankė.
Iš trečiojo asmens M. R. paaiškinimo matyti, kad 2017 m. gegužės mėnesį su atsakove S. P. sudarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Prieš įsigijimą apžiūrėdamas namą įėjus į namus matė seną sofą su ąžuoliniais papuošimais, lovą, sekciją, virtuvėje stovėjo komoda, ant langų kabėjo užuolaidos, jokių pjūklų namuose nebuvo, užuolaidas išmetė, šalia namų buvusią krūvą medžių šakų ir sofą sukūreno.
Apklausta liudytoja nekilnojamojo turto agentė L. T. parodė, kad 2016 m. lapkričio 2 d. kartu su S. P. apžiūrėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Matė kambaryje stovėjusią sofą oranžinės ar geltonos spalvos, medžio detalių ant jos nebuvo. Ant langų kabėjo užuolaidos, tačiau jos buvo labiau panašios į skudurus. Namuose ūkinių daiktų nebuvo. Prieškambaris ir katilinė buvo tušti. Kieme gulėjo nupjautos medžių šakos, malkų nebuvo.
Liudytojai S. P., K. O. parodė, kad S. P. 2016 m. lapkričio 2 d., per Vėlines, S. P. negalėjo patekti į gyvenamąjį namą, teko keisti durų spyną (vidinę), namuose jokių ieškovės daiktų nebuvo, buvo betvarkė.
LR CK 4.49 str. 1 d. numato, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2-3 dalis pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo (CK 6.393 str.- nuo daikto perdavimo), sutartyje gali būti numatyta, kad nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą. Iš 2014 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties turinio matyti, kad nuosavybės teisę į pirktą turtą ieškovei I. A. turėjo pereiti tik po visiško atsiskaitymo su pardavėja, atsakove S. P. (CK 6.411 str. 1 d). Tačiau sutarties 6.1 punkte buvo numatyta, kad pardavėjas (S. P.) įsipareigojo 2014 m. rugpjūčio 1 d. perduoti turtą pirkėjui (I. A.) laikinai naudotis neatlygintinai. Byloje nėra rašytinio dokumento, patvirtinančio, kad šis turtas buvo perduotas ieškovei I. A., tačiau iš ieškovės paaiškinimo, liudytojo A. A., K. S. parodymų, iš atsakovės S. P. 2016-08-02 rašto turinio, kuriame ji informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą ir turto perdavimą atsakovės interesams atstovaujančiam advokatui, nustatyta, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovė faktiškai naudojosi ir prižiūrėjo šį turtą.
Tokiu būdu ieškovė I. A. laikinai neatlygintinai naudodamasi atsakovės S. P. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu turėjo teisę laikyti šioje namų valdoje jai priklausančius daiktus. Teismo posėdžio metu ieškovė teigia, kad nieko nežinojo apie sutarties nutraukimą ir gavo iš atsakovės tik 2016 m. liepos mėnesį raštą dėl nesumokėtų įmokų, o 2017 m. kovo mėnesį nuvykus į sodybą, kur buvo palikti daiktai, pamatė, kad pakeista durų spyna, todėl negalėjo patekti į namą, po kurio laiko paklausė ten buvusių žmonių, jie atsakė, kad jokių daiktų namuose nebuvo.
Tačiau iš civilinės bylos Nr. 2-68-371/2017 matyti, kad ieškovė I. A. 2016 m. rugsėjo15 d. pateiktame teismui ieškinyje dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo nurodė, kad ji gavo iš atsakovės S. P. du pranešimus, t.y. 2016 m. liepos 4 d. pretenziją dėl skolos sumokėjimo ir greitu laiku persiųstą per notarą R. T. 2016 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą apie sutarties ir susitarimo nutraukimą, abu pranešimai ir pareiškimas pateikti teismui kaip priedai prie ieškinio (b.l.3, 24-27). Šiuo metu nagrinėjamoje byloje ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovei buvo notaro persiųstas atsakovės S. P. 2016 m. rugpjūčio 2 d. pranešimas apie sutarties nutraukimą (b.l.4). Tokiu būdu šie įrodymai paneigia ieškovės paaiškinimą ir patvirtina aplinkybę, jog paduodant 2016 m. rugsėjo mėnesį ieškinį dėl sutarties nutraukimo, ieškovei buvo žinoma apie jau nutrauktą sutartį ir atsakovės raginimą sumokėti įsiskolinimą bei turtą perduoti atsakovės interesams atstovaujančiam advokatui T. V..
Atsakovė civilinėje byloje Nr. 2-68-371/2016 atsiliepime į ieškovės ieškinį, pateiktame teismui 2016 m. gruodžio 22 d. teigia, kad šį turtą iki šiol (2016 m. gruodžio 22 d.) jai ieškovė neperdavė. Tačiau šiuo metu nagrinėjamoje byloje iš atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių, liudytojų L. T., K. O., S. P. parodymų matyti, kad po sutarties nutraukimo atsakovė S. P. 2016 m. lapkričio 2 d. lankėsi šiuose namuose, durų spyna sunkiai buvo atrakinama, todėl teko pakeisti spyną, tą pačią dieną atsakovė susitiko su nekilnojamojo turto agente, su kuria susitarė dėl namo pardavimo ir atidavė pastarajai raktą nuo durų spynos, todėl faktiškai nuo 2016 m. lapkričio 2 d. ji disponavo šiuo turtu. Šį faktą patvirtina ir tai, kad 2017 m. gegužės mėnesį ji šį turtą pardavė trečiajam asmeniui M. R., nors civilinė byla Nr. 2-68-371/2018 pagal ieškovės I. A. ieškinį buvo dar neužbaigta.
Tačiau ir dėl ieškovės paaiškinimo patikimumo kyla taip pat pagrįstų abejonių, nes apklaustas liudytoju A. A. parodė, kad jis lankėsi šiuose namuose 2016 m. vasarą, norėjo atsiimti daiktus, bet durų spyna jau buvo pakeista. Pati ieškovė, jau 2016 m. rugsėjo 15 d. pateikdama ieškinį teismui ir siekdama vienašališkai nutraukti sutartį, teigia, kad tik 2017 m. kovo mėnesį apsilaikė šiuose namuose, į kuriuos negalėjo patekti, nes buvo pakeista durų spyna, bet tuo pačiu tikėjosi, kad atsakovė, kaip sąžininga namo savininkė, išsaugos jos namuose paliktus daiktus. Be to, reikalavimą dėl šių daiktų grąžinimo arba nuostolių priteisimo ieškovė pareiškė tik 2017 m. birželio mėnesį, kai turtas buvo parduotas M. R. ir šių nuostolių suma buvo mažesnė, negu šioje byloje, taip pat nebuvo nurodyta dėl dingusių užuolaidų ir malkų.
Tokiu būdu byloje nėra jokių patvirtinančių įrodymų, kad ieškinyje nurodyti daiktai buvo perduoti atsakovei S. P. po sutarties sudarymo, arba nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., kai turtu pagal sutarties sąlygas neatlygintinai naudojosi ieškovė I. A., taip pat ieškovė neįrodė, kad faktiškai šie daiktai galėjo būti namuose 2016 m. lapkričio 2 d., kai atsakovė pateko į namus.
Trečiasis asmuo M. R. paaiškino, kad namuose buvo tik sena sofa, kurią jis sudegino, užuolaidos, kurias išmetė, medžių šakos iš sodo, o ne malkos, jas sukūreno. Tačiau liudytoja K. O. parodė, kad tai buvo likusi po močiutės mirties, sofa, todėl jokių objektyvių įrodymų, kad tai galėjo būti ieškovės sofa byloje nėra.
Ieškovė nurodė, kad pagal CK 6.221 straipsnis 2-3 d. sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas, tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ieškovės ieškinyje nurodyti daiktai nebuvo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės dalyku, todėl jų praradimas nėra susietas su nuostoliais, atsiradusiais dėl šios sutarties neįvykdymo.
Tokiu būdu įvertinus visus byloje įrodymus, pripažintina, kad ieškovė kelia padidintus reikalavimus atsakovės elgesiui, nes pagal faktinę situaciją ji pati privalėjo elgtis pakankamai apdairai ir pasirūpinti savo daiktais, jeigu jie buvo palikti namuose po pranešimo gavimo apie pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą. Todėl teismas daro išvadą, kad tarp ieškovės nurodytų daiktų paradimo bei atsiradusių nuostolių ir atsakovės veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio, kad atsakovei kiltų atsakomybė atlyginti nuostolius. Dėl to ieškovės I. A. ieškinys, pareikštas atsakovei S. P., trečiajam asmeniui M. R. dėl ieškovei priklausančių daiktų, kurie dingo namo savininkui nutraukus pirkimo – pardavimo sutartį, grąžinimo arba kompensacijos už juos sumokėjimo atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CK 93 str. 1 d.). Pagal LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškinys atmestas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.
2017 m. gruodžio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus sprendimu Nr.2.2.(NTP-2)-17-T-4351-23304 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo I. A. suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimo 4 punktas numato, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. I. A. atleidžiama 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus LR CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. (prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskirtinos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu) nurodytas bylinėjimosi išlaidas, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nurodytu atveju mokėjimo). Tokiu būdu ieškovė nėra atleista nuo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Byloje esantis 2018 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad atsakovė S. P. advokatui T. V. už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą sumokėjo 600 Eur (b. l. 44). Bylos nagrinėjimo metu įvyko trys teismo posėdžiai, prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, numatytų 8.2, 8.19 p., ieškinys atmestas, todėl iš ieškovės atsakovės naudai turi būti priteistos atstovavimo išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje – šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų reiškusi nepagrįstus prašymus, vilkinusi procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusi (piktnaudžiavusi) savo procesinėmis teisėmis, todėl, remiantis CPK 93 str. 4 d., yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 300 Eur atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 4 d., 259 str., 270 str.,
nusprendžia:
Atmesti ieškovės I. A. ieškinį, pareikštą atsakovei S. P., trečiajam asmeniui M. R. dėl ieškovei priklausančių daiktų, kurie dingo namo savininkui nutraukus pirkimo – pardavimo sutartį, grąžinimo arba kompensacijos už juos sumokėjimo.
Priteisti iš ieškovės I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato T. V. suteiktas teisines paslaugas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.