Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovams Ž. S. ir A. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo AB SEB bankas atstovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Pateikė prašymą bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant ir perėjus iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės, priimti sprendimą pagal pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Ž. S. ir A. S. ir AB SEB bankas 2007-05-30 sudarė kredito sutartį Nr. 0250718090441-19, pagal kurią buvo suteiktas 72 585 Eur kreditas, nustatant kredito grąžinimą dalimis bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2047-05-29. Kredito gavėjo sutuoktinė A. S. kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte pasirašytinai patvirtino, kad susipažino su visomis sutarties sąlygomis, jas suprato, ir jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Kreditas buvo suteiktas šeimos poreikių tenkinimui – namo statybai. Suteikto kredito grąžinimui užtikrinti buvo įregistruota hipoteka nekilnojamam turtui – namui su priklausiniais ir žemės sklypu, esančiam (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-29 nutartimi Ž. S. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla Nr. B2-251-123/2015. Klaipėdos apygardos teismas įtraukė banką į kreditorių sąrašą ir 2014-08-14 nutartimi patvirtino jo kreditinį reikalavimą už 77 161,31 Eur (266 422,57 Lt) sumą. 2015-07-20 įvykusiose varžytynėse už 43 000 Eur buvo parduotas Ž. S. ir jo žmonai A. S. priklausantis AB SEB bankui įkeistas turtas – žemės sklypas su statiniais ir pastatas – gyvenamais namas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Atskaičius administravimo ir vykdymo išlaidas, pardavus turtą bankui buvo pervesta 33 337,67 Eur. Pardavus įkeistą bankui turtą, banko apskaičiavimu bankui liko negrąžinta 43 823,64 Eur skola.

Ieškovė AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų Ž. S. ir A. S. solidariai 43 823,64 Eur skolą, kurią sudaro 35 722,41 Eur kredito suma, 2 858,50 Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos, 5 242,73 Eur priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai; 874 Eur žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas; penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra kilęs dėl sutartinės prievolės nevykdymo. Savo nesutikimą su pareikštu ieškiniu atsakovai iš esmės grindžia aplinkybe, kad pasibaigus bankroto procedūrai, negali būti pateiktas reikalavimas atskiroje byloje bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) dėl kreditorinio reikalavimo priteisimo. Teismas nesutinka su nurodyta atsakovų pozicija.

Nagrinėjamos bylos specifiškumas yra tas, kad bylos atsakovas (skolininkas pagal prievolę) buvo individualios įmonės, kuriai buvo iškelta bankroto byla, savininkas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ši įstatymo nuostata susijusi su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią išvadą, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Taigi, poreikis kreditoriams reikšti bankroto byloje reikalavimus, kylančius iš sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (įmonės savininku), priklauso nuo individualios įmonės savininko atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), nes visas įmonininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansą. Tai reiškia, kad bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtektų įmonės turto, įmonės savininko turtas bus pardavinėjamas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu būdu tenkinami kreditorių reikalavimai. Įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių įstojimas į bankroto bylą yra nulemtas poreikio apsaugoti savo interesus, nes bankroto procese gali būti parduotas visas įmonės savininko turtas ir tokie kreditoriai nebetektų galimybės nukreipti į jį išieškojimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorius teise ginti savo interesus bankroto byloje pasinaudojo, jo reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas, tačiau nebuvo patenkintas – 2015-07-20 įvykusiose varžytynėse už 43 000 Eur pardavus Ž. S. ir jo žmonai A. S. priklausantį AB SEB bankui įkeistą turtą – žemės sklypą su statiniais ir pastatą – gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), bankui liko negrąžinta 43 823,64 Eur skola. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas ieškinys atsakovui (skolininkui pagal kreditavimo sutartį), kaip fiziniam asmeniui, kuris nėra įvykdęs sutartinių įsipareigojimų; reikalavimas grindžiamas nauja faktine aplinkybe, t. y. faktu, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, pardavus skolininko turtą, kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas. Šios bylos šalys yra kreditorius ir skolininkas (fizinis asmuo), o bylos teisminio nagrinėjimo objektas – šalių sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu atsiradusių prievolių neįvykdymo bankroto procese pagrindu atsiradę materialiniai teisiniai santykiai. Šis ginčo materialinis teisinis santykis nebuvo nagrinėjamas bankroto byloje, nes iki bankroto bylos išnagrinėjimo aplinkybė, susijusi su reikalavimo nepatenkinimu, ir esanti faktinio šioje byloje reiškiamo reikalavimo pagrindo sudėtine dalimi, neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).

Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir negavus šio reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia. Bendrieji prievolių pasibaigimo pagrindai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IX skyriaus pirmajame skirsnyje. Prievolės pabaiga yra paskutinė prievolinio teisinio santykio gyvavimo stadija, kai išnyksta šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė. Civilinio kodekso normų nenustatyta, kad fizinio asmens prievolės baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju baigiasi juridinio asmens prievolės, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.

Įmonės savininkas, kaip fizinis asmuo, gali turėti asmeninių įsipareigojimų kreditoriams, kurie nėra jo įmonės kreditoriai, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju (šalių sudaryta kreditavimo sutartis, kredito paskirtis – namo statybai). Dėl nurodytų aplinkybių atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė, kad pasibaigus bankroto procedūrai, negali būti pateiktas reikalavimas atskiroje byloje bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) dėl kreditorinio reikalavimo priteisimo, atmestina kaip nepagrįsta.

Pažymėtina, kad jeigu Ž. S., kaip likviduotos individualios įmonės savininkas, mano, jog prievolių bankui neišsigalės įvykdyti dėl nemokumo, jis turi teisę inicijuoti sau, kaip fiziniam asmeniui, bankroto bylą pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą.

Iš kredito sutarties kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių Ž. S. ir A. S. prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Taigi abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o kreditorius, t. y. bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo, 2014-10-22 priėmė sprendimą (civilinė byla Nr. 2-1455- 105/2014), kurio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad kreditas suteiktas šeimos poreikiams –būsto įsigijimui. Šiuo pagrindu teismas nusprendė, kad sutartis nekeičiama ir nemodifikuojama ir pagal kredito sutartį bendraskoliais yra abu sutuoktiniai Ž. S. ir A. S.. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir šioje byloje turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Kredito sutartis buvo užtikrinta nekilnojamųjų daiktų, priklausančių sutuoktiniams, hipoteka, ieškovas, visų pirma, pradėjo išieškojimą iš šio įkeisto turto. Pardavus įkeistą turtą, gautų lėšų nepakako visam kreditui padengti, todėl ieškovas turi teisę tęsti išieškojimą iš kito skolininkų turto bei nukreipti išieškojimą į kitą atsakovų turtą.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai būtų tinkamai įvykdę savo prievoles bankui (CK 6.873 straipsnio 1, 2 dalys, 6.881 straipsnio 1, 2 dalys). Kai prievolė neįvykdyta, atsakovai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Negrąžinta skola pagal kredito sutartį sudaro 43 823,64 Eur. Atsakovai atsiliepime į ieškinį neginčija nurodytos skolos dydžio.

Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovų ieškovei priteistina 43 823,64 Eur skolos, kurią sudaro 35 722,41 Eur negrąžinto kredito, 2 858,50 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 5 242,73 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 874 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovų priteistina 874 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 ? 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB SEB bankui solidariai iš atsakovų Ž. S. ir A. S. 35 722,41 Eur negrąžinto kredito, 2 858,50 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 5 242,73 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, iš viso – 43 823,64 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 43 823,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 874 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.