Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. J.-A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui, o būtent:

D. K. 2020 m. liepos 1 d., apie 9 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia vieną kartą mediniu pagaliu sudavė savo mažamečiui sūnui A. K. per kairį šoną, t. y. tokiu būdu mušdamas sukėlė A. K. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis vienas augina vaiką. Vaiko motina gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 30 d., antradienį, apie 14 - 15 val., (duomenys neskelbtini) kaime jis sutiko to pačio kaimo gyventoją, kuri jam papasakojo, kad jo sūnus A. sudaužė kažkokio vaiko telefoną, dviračiu pervažiavo mergaitei koją ir kažkam trenkė su lazda. Grįžęs namo pasikalbėjo su sūnumi A., jį barė, tačiau nemušė. Po šito pokalbio sūnui buvo skirtas namų areštas, liepta sėdėti savo kambaryje, daryti pamokas. Apie 19 val. jis buvo nuvykęs pas savo mamą, o grįžo apie 21 val. Sūnaus A. namuose nerado. Jis sūnumi rūpinosi, jo ieškojo. Grįžęs iš mamos, išgėrė du 1 litro talpos, 7,5 laipsnių stiprumo butelius alaus. Sugyventinė negėrė. Apie 22 val. jie nuėjo miegoti. Sūnus namo parėjo apie pirmą valandą nakties. Kitą dieną jis nedirbo, buvo namuose, nuo ryto gėrė tą patį alų kaip prieš tai dieną, sugyventinė išgėrė nedaug. Apie 14.00 val. jis užmigo. Iki tol A. buvo namuose. Prabudo apie 15 val., kai jį pažadino. Atsimerkęs pamatė stovinčius policijos pareigūnus. Jie pasakė, kad jis primušė savo sūnų A.. Jis sūnaus tikrai nemušė, kodėl jis taip pasakė, nežino. Jo santykiai su sūnum normalūs, kartu važiuoja žvejoti, grybauti. Sūnus yra linkęs meluoti, yra melavęs ir anksčiau. Pagalys namuose turbūt buvo likęs po remonto.

Nukentėjusysis mažametis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visą savaitę jis gyveno su mama ir patėviu. Jo mama gyvena (duomenys neskelbtini). Jį tėtis mušdavo su dilgėlėmis, vaikydavosi jį. Iš tėčio patyrė daug smurto. Maždaug prieš savaitę - prieš 5-6 dienas jo draugai iškvietė policiją, jie kalbėjo su jo mama, paklausė jo, ar nori, kad jie iškviestų policiją. Jis sakė, kaip mama norėtų. Paskambino mamai ir paklausė, ar ji sutiks. Iškvietė policiją, atvyko vaikų teisės ir sako - važiuojam į vaikų namus. Po kiek laiko jį nuvežė į priimamąjį, vaikų teisės išvažiavo ir mama pasakė, kad važiuojam pas ją. Jį parvežė pas mamą ir 5 dienas ten gyveno. Draugai policiją iškvietė, nes nenorėjo, kad jis kentėtų. Jiems pasakė jo mama. Draugai pasakė jo mamai, nes jie naktį vaikščiojo ir jis 1 val. nakties su draugo mama ėjo. Naktį buvo ramu. Pusę nakties buvo ne namuose dėl to, kad tėtis buvo išgėręs ir pasakė, kad išlipai pro langelį ir daugiau neįlipsi. Jis labai norėjo pažaisti su draugais. Jis išlipo pro balkoną. Iki pirmos valandos žaidė su draugais. Pirmą valandą nakties parėjo. Jis buvo dviejose laiptinėse trijų draugų K., B. ir A. ir ten atsisėdo ir miegojo. Į namus nenorėjo grįžti pats, nes jis yra principingas žmogus, ir jei pasako atvirkščiai - vis tiek taip daro. Jis po to įlipo pro langelį. Viskas vyko kelias dienas. Pirmą dieną jie su J. grįžo iš jo krikšto tėtės. Sako, jei taip padarysi - nebeišlipsi. Kitą dieną jis išlipo ir jo kitą dieną nebeįleido tėčio sugyventinė J.. Jų santykiai su J. ir su tėčiu įvairūs. Jei su tėčiu nesutaria, jis jį nubaudžia - retkarčiais pagąsdina su kokiu daiktu - su pagaliu. Antrą dieną tėtis prieš iškviečiant policiją jį pagąsdino. Sako - dėk rankas ir liežuvį, dėl to, kad nedarytų kažko, ir jam davė iš pagalio į jo šoną. Jis nelabai žino, kodėl tėtis taip elgėsi. Trečią dieną tėtis buvo išgėręs prieš tą dieną. Tą paskutinę dieną buvo neblaivus, bet nebuvo išgėręs. Kai jam trenkė lazda tėtis, jis sėdėjo didžiajam kambary, kur jis su sugyventine miega. Jis sėdėjo, padėjo rankas ir sako padėk liežuvį. Tėtis jį pagąsdino ir paskui davė vieną kartą. Tėčio draugė J. buvo už tėčio nugaros, nieko nesakė. Po to kai jam trenkė lazda, jis nubėgo į kambarį ir kentė skausmą. Tėtis atidarė duris, kažką pasakė ir uždarė duris, jis pagulėjo, o po to pabeldė draugai ir parodė visiems, koks randas buvo likęs. Tėtis trenkė jam su lazda į kairį šoną. Pagalys buvo prie dujų baliono. Pagalys - ilgio, kaip per stalą, o apie 2 cm skersmens. Tą naktį ėjo namo apie 1-2 val., durys jam buvo atrakintos, kad įeitų. Buvo įjungtas televizorius, o lovoje miegojo tėtis ir jo sugyventinė. Jis nuėjo į savo kambarį, išgirdo, kad kažkas krebžda ir atsigulė į savo lovą. Tėtis nuėjo į tualetą, jis norėjo kuo greičiau užmigti. Kitą dieną kai atsikėlė, buvo apie 12-14 val. dienos, tada atėjo tėtis - sako, pavalgai ir duodi rankas ir liežuvį. Jį užrakina kas antrą, trečią dieną, dažniausiai ryte arba dieną dėl to, kad pas juos kaime gyvena vagiliautojas, ir kad jis neateitų ir neapvogtų jų namų ir kad jis neišeitų iš namų. Jis negali tiksliai pasakyti, ar supykęs, ar nesupykęs tėtis trenkė su pagaliu. Kai tėtis jam sudavė su pagaliu, jautė skausmą. Dėl to ir nekęsdavo tėčio. Jis tuo metu iš skausmo labai surėkė ir atsigulė į lovą ir tada užmigo. Su tuo pagaliu tėtis jo anksčiau nemušė. Jis visur sakė tiesą. Gal kažkur ir suklydo - dėl valandų (b.l. I tomas, b.l. 54-56).

Nukentėjusysis mažametis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vieną vakarą tėtis išėjo pas jo krikšto tėtį ir jis įlipo pro balkono langą, nes tėtis užrakino duris, o jis labai prašė, kad atrakintų, nes norėjo užeiti namo atsigerti, užvalgyti, buvo labai alkanas. Tėtis jo neleido ir išėjo. Jie su krikšto tėte gyvena viename kaime. Tiesiog įlipo pro langą, o kai vakare visi susirinko namo, tėtis sako, kodėl atidarytas langas. Jam pasakė, kad jis jo neįleido, nors jo ir prašė. Jis jam pasakė, kad jei jis dar kartą išlips pro langą, nebegrįš namo. Kitą rytą jis atsikėlė ir vėl buvo užrakintas. Tada išlipo pro langą, nes atėjo jo draugai, jie visi pašnekėjo. Jis lipo per pirmo aukšto balkono langą. Lipdamas jis neužsigavo, nes lipo per kopėtėles. Tėtės sugyventinė turėjo kopėtėles, nes jeigu pameta raktą, tai jos būdavo atsarginis variantas. Paskui jis buvo pas savo geriausią kaimyną, o po to ėjo namo. Tėtis buvo išgėręs. Jis jo paklausė, ar prisimena, ką jis jam vakar sakė ir jis išsigandęs pabėgo. Paskui jis išsiblaivė po poros valandų ir liepė jam eiti namo. Jis jam pasakė, kad namo neis. Paskui naktį pranakvojo savo draugo laiptinėj ir maždaug apie antrą, dvyliktą valandą nakties jį parvedė draugo giminės, motina. Tada jie miegojo. Jis tyliai nuėjo į kambarį, nes bijojo, kad jie neišgirstų. Paskui girdėjo, kai nuėjo į savo kambarį, sako „jisai neseniai grįžo“, nes pamatė, kad jau durys uždarytos. Kai jie užmigo, jo kambario durys buvo atidarytos. Niekas neatėjo į jo kambarį, nes pagalvojo, kad jis jau užmigo. Kitą rytą atsikėlus jo klausė, kur buvo maždaug apie dvyliktą valandą nakties. A. K. atsakė, kad jau buvo grįžęs, tada paklausė, kodėl tokiu laiku. Jis tėčiui atsakė, kad jis (tėtis) jam sakė nebegrįžti namo, jei jis išlips pro balkoną. Virtuvėje buvo dujų balionas, o už to baliono buvo pagalys. Tėtis pasiėmė tą pagalį ir jis atsisėdo. tėtis jam pasakė „ištiesk liežuvį ir nagus“. Jis bijodamas ištiesė ir jis kažką sukalbėjo ir jį pagąsdino. Tada sudavė į šitą (rodo) ar į šitą šoną. Tėtės sugyventinė matė, kaip jis jam sudavė tą smūgį. Tada jis pabėgęs, išsigandęs ir nenorėdamas kad dar kartą suduotų, nuėjo į savo kambarį ir užmigo. Po poros valandų atsikėlė ir tada atėjo jo draugai. Jie jam pasiūlė iškviesti policiją, nes tėtis jį mušė. Jie A. K. sakė, jei jie iškvies policiją, galbūt jis važiuos pas savo mamą. Tada jis pašnekėjo su mama ir iškvietė policiją. Jį išvežė vaikų teisės. Jis apie įvykį papasakojo trims mergaitėms ir dviem berniukams, kurie gyvena vienam kaime. Visi jie suėjo ir jį apgynė. Toje vietoje, kur jam sudavė buvo raudonas, truputį mėlynas randas. Iš karto po smūgio juto skausmą, jis susigriebė ir atsigulė, užsiklojo, kad mažiau būtų skausmo. Grįžęs maždaug dvyliktą, pirmą valandą nakties pas mamą, nes jį išvežė vakare, kol nuvažiavo, kol supildė dokumentus ir padarė jam apžiūrą, tai tada, tą naktį jis nemiegojo, negalėjo užmigti. Įsiminė tą įvykį ir negalėjo užmigti. Kai jį tėtis išvijo iš namų, jis buvo su kitais draugais susipykęs. Jie susipyko, truputį pasimušė ir jis pabėgo. Kai pešėsi su draugais, jo neužgavo, tiesiog pasipešė ir viskas. Neprisimena, kad nuo draugų turėtų randų. Prisipažįsta, kad prie tėtės ir jis buvo kažkiek kaltas. Su kuo ateityje norėtų gyventi su mama ar tėčiu, jis nežino. Jie vasarą su tėte važiuodavo žvejoti ir jam labai patikdavo. Tėtis mamai pasiūlė, kad vasarą jis galėtų atvažiuoti ir jis nusprendė, kad galėtų dirbti lentpjūvėj pas tėtį. Jis ten dirbdavo ir gal jį galėtų įdarbinti.

Liudytoja gydytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vaiką jai apžiūrėti atvežė Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai, o ją iškvietė policija. Berniukas skundėsi kairio šono pilvo skausmu ir sakė, kad jį primušė tėvas su lazda. Paklaustas, kodėl jį primušė, jis paaiškino, kad norėjo būti su draugais, iššoko pro langą, paskui grįžęs nebuvo įleistas į namus ir praleido keletą valandų laiptinėj, o naktį jau įėjo į namus. Krūtinės ląstoje buvo matyti 15 centimetrų ilgio ir vieno centimetro pločio sumušimo žymė ir paraudimas. Sužalojimas buvo šviežias, ne kelių dienų žymė. Krūtinės ląstos šone, nuleidus ranką žymė irgi šiek tiek matėsi. Jos manymu, kad sužalojimas negalėjo atsirasti jei rankos būtų nuleistos, paraudimas buvo labiau šone, galimai buvo pakelta ranka. Vaikas pasakė užtikrintai, kad sudavė tėtis. Po to buvo darytos rentgeno nuotraukos.

Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė. Kartu gyvena ir D. K. sūnus A.. Jų santykiai normalūs, kartais pasipyksta, bet visumoj sutaria. A. charakteris sunkokas. 2020 m. birželio 30 d. A. nebuvo namuose, grįžo tik vakare. Namo jis turėdavo grįžti apie 8-9 val. vakaro. Jei negrįždavo, jie eidavo ieškoti. Tą vakarą jis ilgai negrįžo. Jie užmigo ir tik ryte pamatė, kad jis namuose. Kada A. grįžo, jie negirdėjo. Namo A. pateko pro duris, o išėjo iššokęs pro langą. Ryte A. išėjo iš savo kambario, miegojo savo lovoj. Tėvas apibarė A., kad sudaužė vaiko telefoną, ir liepė eiti į savo kambarį. A. nuėjo ir buvo kambaryje, tik paskui išėjo į laiptinę pašnekėti su draugais. Pas A. buvo užėjęs draugas A. iš to pačio kaimo. 2020 m. liepos 1 d. ji žiūrėjo televizorių, o D. K. buvo šalia jos. Jie tą dieną nebuvo išgėrę, D. K. gėrė iš vakaro. D. K. po pietų išgėrė. A. buvo savo kambaryje. Nebuvo jokio smūgio lazda. Jis sūnaus nemušė. Tėvas pabardavo, balsą pakeldavo, bet nemušė. Kodėl vaikas sako, kad tėvas jį primušė, ji nežino. Pas draugus jie A. leido, jis galėjo išeiti į kiemą. Tėvo santykiai su sūnum geri. A. gerdavo vaistus nuo nervų. Be vaistų pradėdavo rėkti nei iš šio nei iš to, būdavo isterijos priepuolių. Berniukas gali paskambinti policijai. Lazda buvo virtuvėj prie dujų baliono. Jos nieks neimdavo.

Liudytoja ir A. K. įstatyminė atstovė I. K. parodė, kad tą dieną draugai parašė jai į Facebook, kur A. yra sukūręs grupę. Grupėje draugai paklausė, kur A., kodėl negali su juo susisiekti. Ji parašė, kad ir su ja nesusisiekė. Jie parašė, kad jiems neatskambina, neatrašo. Taip pat nurodė, kad jų žiniomis prieš A. buvo panaudotas smurtas, jis buvo muštas, prieš A. buvo pakelta ranka. Vaikai pasakė, kad mušė tėvas, ne sugyventinė. Ji jiems pasakė, kad kviestų policiją, įkalbinėjo gal dešimt minučių. Draugai sakė, kad jų niekas neklausys, jie tik vaikai. Vaikai daugiau mažiau matė, žinojo apie įvykį ir galėjo papasakoti. Ji girdėjo tik tiek, kad buvo pakelta ranka. Ji nemano, kad vaikas galėjo tai sukurti, nes kai jis atvažiavo pas ją ant kūno matėsi pagalio žymė. Vaikas auklėjamas sunkokai. Vaikai, A. draugai, jai rašė ir žinutes, ir skambino. Ji nežino, iš kur jie sužinojo apie A. sumušimą. Kai atvažiavo pas ją, jis pasakojo, kad miegojo laiptinėj, ne nuosekliai, ne viską iš karto, dalimis. Ji suprato, kad gavo dėl to, kad norėjo pabūti su draugais, jo neleido, jis pabėgo. Jis parodė, per kurį šoną sudavė. Matėsi žymė pakėlus ranką. Žymė buvo pailga. Žymė buvo panaši į bebaigiančią užgyti, tamsią dėmę. Poliklinikos rekomendacija buvo suduoti tam kartui vaistų nuo skausmo. Toj grupėj yra 4 ar 5 vaikai, ji pamena mergaitės vardą S.. Ankščiau A. nesiskundė, kad tėvas jį muštų. Vaizdo skambučiu ji A. paklausė, kas nutiko, jis atsakė, kad nieko. Draugai paragino jį pasakyti tiesą. Apie šį sudavimą pasakė ne iš karto. Būdavo, kad A. K. meluodavo, bet ne tokiose situacijoje.

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai ankščiau būdavo pas draugą, tai žaisdavo žaidimus. Tada atėjo A. tėtė ir pasakė, kad eitų daryti namų darbus, o jam - kad jis eitų į lauką. Jam močiutė sakė, kad A. tėtis mušė A. ir dėl to iškvietė policiją. Jis galvoja, kad dėl to, kad mušė A., draugai paskambino policijai. Atvažiavo policija, sakė kažkiek dienų suėmė A. tėtį, o A. išvažiavo pas savo mamą. Jam močiutė sakė, kad A. tėtis išvažiavo į kalėjimą dviem dienom ar kiek. A. jam apie tai nepasakojo. A. kitą dieną atėjo pas jį atsisveikinti, kad išvažiuoja pas mamą. Jie atsisveikino ir jis išėjo. Jis nesakė, dėl ko išvažiuoja pas mamą. A. nerodė, kur jam sudavė tėtis.

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 30 d., antradienį, ji važiavo iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini), pas savo tėvus. Pabuvus ir jau išvažinėjant iš kaimo, pamatė prie garažų ar sandėliukų sėdintį K., kurį pažįsta tik iš matymo, vardo neprisimena. Sustojo paprašyti, kad pasikalbėtų su savo sūnumi, nes pirmadienį važiuojant pas mamą kaime pamatė kaip K. sūnus užsimojęs su lazda stovi prie kito, mažesnio vaiko. Ji sustabdė automobilį ir išlipusi iš automobilio pasakė jam „ką tu darai vaikas, negalima šitaip“. Gražiai jam pasakė, kad jeigu nenorite kartu žaisti, tai išsiskirstykite į kitus kiemus, o muštis negalima. K. sūnus nieko jai nesakė, neatsikalbinėjo. D. K. paminėjo, kad kažkas įvyko tarp jo vaiko ir jos vaikų ir, kad suskilęs telefono ekranas, bet pretenzijų nereiškė, nes tiksliai ir nežino, kas nutiko. Pasakė, kad pasikalbėtų su sūnumi, kad taip ir kokia nelaimė nutikti gali. K. jai padėkojo, kad pasakė, nes jis nieko nežinojo, pasiūlė, kreiptis pagalbos, bet jis užsiminė, kad vaikas geria vaistus. K. buvo su kitu vyru ir matė stovintį plastikinį alaus butelį (I tomas, b.l. 110-113).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertas R. L. susipažinęs su medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis padarė išvadą, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyd. G. G. nustatyti apie 15 cm ilgio ir 1 cm pločio paraudimai, sumušimo žymės kairėje krūtinės ląstos pusėje. Kadangi sumušimo žymės neįvardintos medicininiais mechaninių sužalojimų terminais (pvz., nubrozdinimas, kraujosruva, žaizda ir pan.) jos sužalojimu nevertinamos ir sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (I tomas, b.l. 68-69).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, pirmiausia yra patenkama į koridorių. Koridoriaus gale yra durys vedančios į svetainę. Užėjus į svetainę, kairėje yra durys į virtuvę. Virtuvėje prie durų stovi balionas. Už baliono rastas ir paimtas nusikaltimo įrankis - pagalys. Rastas pagalys supakuotas į paketą Nr. 1 (I tomas, b.l. 8-16).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad iš paketo Nr. 1 išimama lazda (įvykio vietos apžiūros protokole įvardinta, kaip „pagalys“). Lazda medinė, galimai apdirbta pramoniniu būdu. Lazda ritinio formos. Išmatavus rulete nustatyta, kad medinės lazdos ilgis 62 cm, galų skersmuo - 2,4 cm (I tomas, b.l. 17-21).

Iš tarnybinio pranešimo bei vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. liepos 1 d. 17.08 val. buvo gautas pranešimas iš nepilnamečio vaiko, kad (duomenys neskelbtini), jo draugas A. K., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, visą naktį negalėjo patekti į namus, nes jo tėvas su sugyventine gėrė ir neįleido, o ryte mušė su pagaliu. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai nustatė, kad viskas prasidėjo 2020 m. birželio 30 d. Pareigūnams mažametis A. K. nurodė, kad 2020 m. birželio 30 d. tikslaus laiko jis nežino, norėjo su draugais išeiti į lauką ir ten pažaisti, tačiau jam jo tėvas D. K. to daryti neleido. Todėl jis iššoko per pirmo aukšto langą. Kai sutemo, jis bijojo grįžti į namus, manė, kad tėvas jį muš, todėl nuėjo miegoti į laiptinę. Po ko, jo draugai parvedė A. K. į namus. 2020 m. liepos 1 d. apie 9.00 val. D. K. vieną kartą medine lazda sudavė A. K. per kairį šoną. Įvykio tikrinimo metu policijos pareigūnai matė nepilnamečio A. K. nugaroje akivaizdžią sumušimo žymę (I tomas, b.l. 33-40, 132-140).

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. liepos 1 d. 17.00 val. bendruoju pagalbos telefonu paskambino nepilnamečiai, kurie pranešė apie ryte (duomenys neskelbtini) kaime sumuštą jų draugą A. K. (I tomas, b.l. 123-124, 125-127, 128-131).

Iš alkoholio kiekio matuoklių tikrinimo rezultatų matyti, kad 2020 m. liepos 1 d. 17.40 val. įtariamajam D. K. nustatytas 2,18 promilių girtumas, o liudytojai J. G. 17.45 val. 0,10 promilių girtumas (I tomas, b.l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog D. K. pavartojo smurtą mažamečio sūnaus atžvilgiu, t. y. tyčia vieną kartą sudavė lazda per šoną ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą. Nors kaltinamasis kaltę neigia, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. K. parodymais. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė analogiškus parodymus apie tai, kad kaltinamasis jam sudavė su lazda per šoną. Jo parodymus patvirtina ir pediatrės G. G. parodymai, jog apžiūrėjus nukentėjusįjį aiškiai matėsi apie 15 cm sumušimo žymė ant berniuko šono arčiau link nugaros srities, o berniuko nurodytas žymės atsiradimo būdas, t. y. sudavimas lazda, atitiko jo kūne esantį paraudimą. Nors ir netiesiogiai, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kaltinamojo namuose esanti medinė lazda, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta. Vertindamas nukentėjusiojo parodymų patikimumą, teismas įvertina tai, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykiai yra geri, vaikas nežino, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, jam labai patinka su tėvu kartu leisti laiką, todėl nėra pagrindo spręsti, jog vaikas galėtų tėvą apkalbėti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti kitoje vietoje ir kitu būdu, priešingai paraudimo išsidėstymas, vaiko parodymai, kad jam pagal tėvo paliepimą ištiesus į priekį rankas, buvo suduotas smūgis lazda per šoną, leidžia daryti logišką išvadą, kad sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam galėjo tik kaltinamasis. Be to, šiuos vaiko parodymus patvirtina ir G. G. parodymai, jog lazda buvo suduota esant pakeltai nukentėjusiojo rankai, nes priešingu atveju būtų žymė ant rankos. Taigi, nors šiuo atveju kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai visiškai skiriasi, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais, nes juos papildo taip pat byloje esantys objektyvūs duomenys (apžiūrėtas ir užfiksuotas nukentėjusiojo sužalojimas).

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis D. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, sunkesnių pasekmių nesukėlė, nusikaltimą padarė ne siekdamas tyčia be priežasties sukelti sūnui fizinį skausmą, o norėdamas jį paauklėti, kad klausytų, tačiau tai padarė netinkamu, neleistinu būdu. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, tačiau yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis teistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, tačiau pagal 2018 metų nuosprendį paskirtos 3000 Eur baudos nėra sumokėjęs.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį padės pasiekti 30 parų arešto bausmė, nes už ankstesnį nusikaltimą paskirta bauda tinkamo poveikio jam nepadarė, o be to, iki šiol jis jos nėra sumokėjęs. Paminėtina ir tai, kad kaltinamajam buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kas rodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, todėl paskyrus baudą ši bausmės rūšis būtų neefektyvi.

Tačiau šiuo atveju teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į nusikaltimo aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymą tikslinga atidėti bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams (BK 75 str. 1 d.) bei paskiriant papildomas pareigas būti namuose nustatytu laiku ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes ankstesnis ir šis nusikaltimai padaryti būnant D. K. neblaiviam.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kalto asmens 37,60 Eur žalos atlyginimą už A. K. suteiktas gydymo paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad išlaidos buvo patirtos gydant A. K. VšĮ Ukmergės ligoninėje. Teismui nekyla abejonių, kad A. K. gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, kurios dydis yra 37,60 Eur.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam D. K. bylos nagrinėjimo metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 234,32 Eur. Kadangi D. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleistas nuo 50 proc. atstovavimo išlaidų, iš jo priteistina 169,16 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, D. K. bausmės vykdymą atidėti trims mėnesiams ir:

1) paskirti viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, įpareigojant D. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) paskirti pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas visiškai sudedant ir paskirti D. K. galutinę bausmę – 60 MGL baudą ir 30 parų areštą, jo vykdymą atidėti trims mėnesiams ir paskirti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, įpareigojant D. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metus. Šios teisės atėmimą skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 28 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis konfiskuoti transporto priemonę „YIBEN WJM50QT-9“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Į bausmę įskaityti nuo 2020-07-01 iki 2020-07-02 laiką praleistą laikinajame sulaikyme, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patenkinti ieškovo ieškinį ir ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš D. K. priteisti 37,60 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. K. 169,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą -188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, surenkamosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.