- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-06-17
- Bylos Nr.
- AN2-59-350/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00028-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis (pirm.)
- Nukentėjusysis
- V. A.
- Pažeidėjas
- T. P.
- Institucija
- Visagino policijos komisariatas
- Advokatai
- Vytautas Garla, Julius Jasaitis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. P. (toliau – ir Pažeidėja) atstovo advokato Juliaus Jasaičio (toliau – ir Apeliantas, ir Atstovas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutarimo, kuriuo T. P. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK):
vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir skirta 180 Eur dydžio bauda,
iš T. P. priteista: V. A. – 1 104,71 Eur kompensacija už padarytą žalą, mokant kas mėnesį po 50 Eur iki visiško sumokėjimo, valstybei – 603,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Skundžiamu nutarimu T. P. nubausta už tai, kad 2021 m. balandžio 15 d., 19 val. 21 min., (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad jai priklausantis šuo būtų vakcinuotas nuo pasiutligės bei neišbėgtų ir nesukeltų kitų asmenų turtui ar sveikatai žalos, t. y. V. A..
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu Atstovas prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą ir neskirti Pažeidėjai administracinės nuobaudos bei sumažinti iš jos V. A. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį iki realaus.
2.1. Nurodo, kad teismas, motyvuodamas, jog byla nėra elektroninė, neįdėdavo į ją pateikiamų dokumentų, todėl jis (Apeliantas) negalėdavo savalaikiai susipažinti su bylos medžiaga.
2.2. Teigia, jog nutarime klaidingai nurodyta, kad T. P. policijos pareigūnams pasakojo, jog jos šuo yra agresyvus, kaip pasiutęs. Ji kalba rusiškai ir, pasakodama apie šunį, sakė, kad šuo yra „prikartas“, o ne pasiutęs. Tai reiškia, kad dėl šuns įkandimo nekilo ir negalėjo kilti jokia grėsmė susirgti pasiutlige. Teismas skundžiamame nutarime neaprašė jokių Pažeidėjos paaiškinimų dėl veikos padarymo ir jų neanalizavo, nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kadangi T. P. negalėjo numatyti, jog jos šuo įkas būtent mažamečiui. Be to, teismas be jokių įrodymų pripažino, kad Pažeidėja tyčia nevakcinavo šuns, nors teismo posėdžio metu ji paaiškino priežastis, kodėl to negalėjo padaryti.
2.3. Tvirtina, kad teismas klaidingai įvertino įkandimo priežastis ir nepagristai dirbtinai „išpūtė“ įvykio pasekmes. Teismo posėdžio metu nukentėjusios mergaitės motina J. S. paaiškino, kad mergaitėms pasirodė, jog šuo nori įkąsti V., todėl kita mergaitė pradėjo mušti šuniuką dar prieš įkandimą. V. A. atstovė J. C. dėl tokio paaiškinimo nepareiškė jokių pastabų. Be to, byloje esančiose nuotraukose šuniukas nufotografuotas greta katės, kas liudija nedidelį jo ūgi ir ribotas galimybes stipriai įkąsti.
2.4. Teismas, tenkindamas ieškinį dėl žalos atlyginimo ir spręsdamas dėl V. A. padarytos turtinės žalos dydžio, rėmėsi parduotuves (duomenys neskelbtini) kvitu, kad 2020 m. lapkričio 14 d. už 81 Eur buvo įsigyti vaikiški rūbai ir batai V. A., taip pat J. C. paaiškinimu, kad šis kvitas buvo išduotas perkant kelnes ir sportbačius, kuriuos V. A. dėvėjo įvykio metu. Atstovas pažymi, kad ieškinyje nebuvo nurodyta, kokiais rūbais vilkėjo nukentėjusioji mergaitė. Teisme J. C. tvirtino, kad jos dukros džinsai ir batai po įkandimo buvo sulieti krauju, nors iš tikrųjų incidento metu V. A. vilkėjo paprastas aptemptas juodas kelnes ir avėjo paprastais bateliais, minėta apranga dėl nežymaus įkandimo nebuvo sulieta krauju. Teismui pateiktas čekis patvirtina tik vieną pirkinį, iš jo neaišku, kas buvo perkama. Atkreipia dėmesį, kad vaistinės 2021 m. gegužės 31 d. čekis 21,31 Eur sumai buvo išrašytas jau po visų V. A. medicininių procedūrų. Tai tik patvirtina, jog J. C. siekė ne realaus žalos atlyginimo, bet pasipelnyti iš incidento.
2.5. Pažymi, kad Pažeidėja iš karto po įvykio pasiūlė padengti visas materialines ir moralines išlaidas, apmokėdama J. C. 500 Eur, tačiau pastaroji su tokia suma nesutiko ir pareikalavo 2 000 Eur bei užmigdyti šuniuką. Visi tolesni J. C. veiksmai buvo nukreipti į įkandimo dukrai hiperbolizavimą, dirbtinį psichologinės būklės pateikimą kaip siaubingą traumą. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, vadovavosi (duomenys neskelbtini) atlikto V. A. psichologinės būklės įvertinimo rezultatais, kas iš esmės yra tik psichologo-psichoterapeuto užrašytas nekentėjusios mergaitės ir jos motinos pasakojimas, tačiau jame nenurodyti jokie atlikti tyrimai. Byloje taip pat nėra duomenų apie vėlesnius V. A. vizitus pas psichologą. Ir nors J. C. teismo posėdyje aiškino, kad dėl įkandimo duktė pradėjo bijoti šunų, turėjo mesti šokių būrelį ir pan., tačiau jos „Facebook“ paskyroje esančios nuotraukos liudija apie tai, kad mergaitė neturi jokių psichologinių problemų. Šios nuotraukos darytos 2021 m. birželio 8-9 d., o 2021 m. birželio 18 d. psichologinės būklės įvertinime aprašinėjama bloga jos psichologinė būsena. Atstovas pažymi, kad teismas nesivadovavo suformuota neturtinės žalos atlyginimo praktika analogiškose bylose.
2.6. Atstovas nurodo ir tai, kad T. P. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pats nusižengimas yra padarytas pačia švelniausia neatsargumo forma – jai einant į lauką, šuniukas prasmuko ir dėl amžiaus bei sveikatos problemų neįstengė jo sulaikyti. Pati Pažeidėja labai pergyvena dėl įvykio, iškart apie jį pranešė policijai. Teismo išvados dėl jos materialinės padėties yra prieštaringos, nes iš tiesų T. P. yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias bei kitas apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, teismas privalėjo vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir skirti Pažeidėjai įspėjimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė A. G. prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą.
3.1. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė veikos aplinkybes, teisingai nustatė priteistinos žalos dydį ir, skirdamas T. P. nuobaudą, atsižvelgė į esmines pažeidimo aplinkybes, jos kaltės formą, sveikatos būklę ir materialinę padėtį
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje Apeliantas prašė skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovai – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniu skundu Atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių – kad nevakcinuotas nuo pasiutligės Pažeidėjos šuo sukėlė žalą nukentėjusiajai V. A., įkąsdamas jai į koją, tačiau kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, taip pat prašo sumažinti V. A. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį iki realaus.
Dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir paskirtos administracinės nuobaudos
7. T. P. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir skundžiamu nutarimu ji nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 4 dalis už tai, kad 2021 m. balandžio 15 d., 19 val. 21 min., adresu (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad jai priklausantis šuo būtų vakcinuotas nuo pasiutligės bei neišbėgtų ir nesukeltų žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, Gyvūnų laikymo Visagino savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. ĮV-866, 4.1. punkto reikalavimus.
8. Aukštesnysis teismas su tokiu Pažeidėjos veikos kvalifikavimu nesutinka.
9. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 120 Eur. To paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta šio administracinio nusižengimo kvalifikuota sudėtis – šioje dalyje numatyta, kad Įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 150 iki 300 Eur. Taigi, būtent padariniai – atsiradusi žala asmens sveikatai ar turtui – yra šį administracinį nusižengimą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį kvalifikuojantis požymis.
10. Baudžiamojoje teisėje galioja taisyklė, kad sunkesnis kvalifikuojantis požymis padengia lengvesnį kvalifikacinį požymį – tai reiškia, kad griežtesnė norma apima ir požymius švelnesnės normos, kurių atskirai kvalifikuoti nereikia (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-333/2008). Toks aiškinimas yra aktualus ir administracinių nusižengimų bylose.
11. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad T. P. neužtikrino, jog jos nevakcinuotas nuo pasiutligės šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, kadangi leido jam lakstyti be pavadėlio – tokiu būdu ji neabejotinai pažeidė Gyvūnų laikymo Visagino savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. ĮV-E-198, 4.1. punkto reikalavimus (administracinio nusižengimo protokole nurodoma nagrinėjai situacijai neaktuali šio teisės akto redakcija), Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Tokia veika (nesant padarinių) kvalifikuojama pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį
12. Tačiau nagrinėjamu atveju dėl aptartos T. P. veikos pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus kilo ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyti padariniai – šuo įkando V. A. ir tokiu būdu buvo padaryta žala jos sveikatai. Esant šiam veiką kvalifikuojančiam požymiui – padarytai žalai asmens sveikatai – T. P. veika kvalifikuojama tik pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Papildomas veikos kvalifikavimas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį šiuo atveju yra perteklinis.
Žemesnės instancijos teismas
13. Dėl šios priežasties administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas), taip pat naikinamas sprendimas dėl T. P. pagal ANK 346 straipsnio 1, 4 dalis paskirtų nuobaudų subendrinimo ANK 38 straipsnio pagrindu (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. Skundžiamu nutarimu T. P. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį paskirta 180 Eur dydžio bauda. Atstovo apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje reiškiamas prašymas neskirti Pažeidėjai administracinės nuobaudos, o šio skundo motyvuojamojoje dalyje reiškiamas prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti įspėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba administracinės nuobaudos neskirti, tačiau tai gali būti daroma tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.).
16. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Pažeidėjai administracinę nuobaudą, vertino tai, kad T. P. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, yra 65 metų sulaukęs asmuo (tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktuose), administracinis nusižengimas padarytas mažamečiui (tai pripažinta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte), taip pat teismas vertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, Pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, jos turtinę padėtį, įvykio pasekmes. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį skyrė Pažeidėjai 180 Eur dydžio baudą,
17. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su sprendimu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau vertina, kad minėtos teigiamai Pažeidėją charakterizuojančios aplinkybės, kurios yra akcentuojamos ir apeliaciniame skunde, sudaro pakankamą pagrindą skirti jai minimalią ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudą, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje keičiamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
18. Dar labiau švelninti T. P. padėties, skiriant jai įspėjimą ar apskirtai neskiriant administracinės nuobaudos, nėra pagrindo, kadangi toks sprendimas, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, vieną Pažeidėjos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, būtų nesuderinamas su administracinės nuobaudos paskirtimi, numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, ir tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad Pažeidėja veikė neatsargia kaltės forma ar kad ji negalėjo numatyti, kad šuo įkąs mažametei. Pažymėtina, kad Pažeidėjos kaltės forma jau buvo įvertinta kvalifikuojant jos veiką bei apygardos teismui skiriant minimalią ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą baudą, todėl nėra pagrindo šios aplinkybės vertinti pakartotinai. Taip pat Pažeidėja negalėjo nenumatyti, kad jos šuo gali padaryti žalos ir mažamečiui, kadangi natūralu, jog vaikų buvimas viešose vietose dienos metu nėra ribojamas, tačiau nagrinėjamu atveju dėl Pažeidėjos neveikimo buvo padaryta žala būtent mažamečiui, o kadangi Pažeidėjai administracinė atsakomybė kyla dėl neatsargumo padaryto pažeidimo, ANK 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta visiškai pagrįstai. Dėl to prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atmetamas.
Dėl civilinio ieškinio
19. Atstovas pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš T. P. nukentėjusiajai V. A., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą J. C., dėl įvykio patirtos 1 000 Eur neturtinės ir 134,71 Eur turtinės žalos atlyginimą. Civiliame ieškinyje nurodyta, kad išlaidos vaistams, tvarsčiams ir pleistrui sudaro 23,71 Eur, už apgadintus drabužius ir avalynę – 81 Eur, už teisines konsultavimo paslaugas – 30 Eur, taip pat dėl įvykio V. A. patyrė stresą, emocinį šoką, peraugusį į ilgalaikę psichologinę traumą, dėl ko jai reikėjo psichologinės pagalbos, sutriko jos miegas, V. A. bijo likti viena (t. 1, b. l. 103-105).
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio, vertino, kad vaistinėse buvo įsigyta tvarsčių už 2,40 Eur, gydymo priemonių – už 21,31 Eur, parduotuvėje (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 14 d. už 81 Eur buvo įsigyti vaikiški rūbai ir batai, kurie įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti – sulieti krauju – viso padaryta 104,71 Eur dydžio turtinė žala, kurią priteisė iš Pažeidėjos. Teismas taip pat nustatė, kad 30 Eur dydžio išlaidos už teisines konsultacijas neturi tiesioginio priežastinio ryšio su T. P. veiksmais, todėl šios sumos iš Pažeidėjos nepriteisė.
21. Apeliantas nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu, teigdamas, kad J. C. teisme tvirtino, kad jos dukros džinsai ir batai po įkandimo buvo sulieti krauju, nors iš tikrųjų incidento metu V. A. vilkėjo paprastas aptemptas juodas kelnes ir avėjo paprastais bateliais, minėta apranga dėl nežymaus įkandimo nebuvo sulieta krauju, teismui pateiktas čekis patvirtina tik vieną pirkinį, iš jo neaišku, kas buvo perkama.
22. Aukštesniajam teismui susipažinus su į bylą pateiktu vaizdo įrašu, kuriame V. A. užfiksuota iškart po įvykio, matyti, kad ji avėjo juodus batelius, kas visiškai neatitinka J. C. paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui, kad įvykio metu V. A. avėjo baltus sportinius batus su rožinės spalvos detalėmis, kurie buvo pirkti parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pagal byloje pateiktą kvitą (t. 1, b. l. 106). Taip pat iš į bylą pateikto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad iš V. A. žaizdos kraujas stipriai nebėgo, ir jos kelnės bei batai nebuvo sulieti krauju, kaip teigiama civiliniame ieškinyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinis ieškinys dalyje dėl nukentėjusiosios kelnių ir batų sugadinimo laikytinas aiškiai nepagrįstu.
23. Atstovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su 21,31 Eur suma už UAB (duomenys neskelbtini) įsigytas prekes (t. 1, b. l. 106), teigdamas, kad 2021 m. gegužės 31 d. čekis, patvirtinantis šių prekių įsigijimą, išrašytas jau po visų V. A. medicininių procedūrų.
24. Byloje nustatyta, kad po įvykio nukentėjusioji gydėsi iki 2021 m. gegužės 13 d. – iki šios datos gydymo įstaigoje jai buvo perrišama žaizda bei nukentėjusioji buvo vakcinuota nuo pasiutligės (t. 1, b. l. 79-86). Byloje nėra jokių duomenų apie poreikį tvarstyti V. A. žaizdas po 2021 m. gegužės 31 d. naudojant tam UAB (duomenys neskelbtini) čekyje nurodytus vaistus bei kitus reikmenis, todėl šioje dalyje patirta turtinė žala taip pat laikytina neįrodyta.
25. Atstovas apeliaciniame skunde neginčija 2,40 Eur sumos tvarsčiams, įsigytiems 2021 m. gegužės 14 d. (t. 1, b. l. 106). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. A. priteistinos turtinės žalos dydis mažinamas iki 2,40 Eur. Kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmetama.
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.
27. Civiliniame ieškinyje prašymas priteisti neturtinę žalą argumentuojamas tuo, kad V. A. dėl įvykio patyrė stresą. Kartu su ieškiniu pateiktas (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 18 d. psichologinės būklės įvertinimas, kuriuo nukentėjusiajai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Šiame rašte nurodyta, kad V. A. reikalinga daugkartinė psichologinė pagalba (t. 1, b. l. 108). Šis raštas, taip pat byloje esantys medicininiai dokumentai ir J. C. paaiškinimai patvirtina, kad dėl šuns įkandimo V. A. padaryti sužalojimai, ji juto skausmą, išgąstį, privalėjo vykti į gydymo įstaigas – tai neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiosios dėl įvykio patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti.
28. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl civiliniame ieškinyje prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad V. A. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, potrauminio streso sutrikimą su socialinės fobijos požymiais, jai reikalinga daugkartinė psichologinė pagalba, ilgalaikės psichologinės pagalbos poreikis, taip pat teismas vertino T. P. padėtį ((duomenys neskelbtini)) ir padarė išvadą, kad ieškinyje prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra pagrįstas.
29. Aukštesnysis teismas su tokia argumentacija sutinka tik iš dalies ir pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie V. A. vizitus pas psichologus po minėtos konsultacijos (duomenys neskelbtini), taip pat kitų įrodymų, kurie pagrįstų nukentėjusiajai padarytą ilgalaikę žalą, rimtus liekamuosius reiškinius, todėl daroma išvada, kad 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, todėl ji mažinama iki 500 Eur. Tokia suma, apygardos teismo vertinimu, yra teisinga satisfakcija realiai nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams atlyginti.
30. Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas priteisė žalos atlyginimą tiesiogiai nukentėjusiajai, kuri yra mažametė, tačiau turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), todėl J. C. skiriama V. A. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
31. Nukentėjusiosios atstovas advokatas V. Garla prašo priteisti iš Pažeidėjos 320 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro teisinė pagalba J. C. apeliaciniame procese.
32. ANK 666 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
33. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013 ir kt.).
34. Apeliacinį skundą šioje byloje pateikė Pažeidėjos atstovas advokatas J. Jasaitis. Šiame skunde ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios V. A. interesais, todėl jos įstatyminė atstovė kreipėsi profesionalios pagalbos į advokatą dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, taip pat atsižvelgtina į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J. C., atstovaujančiai V. A., buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybė garantuojama teisinė pagalba (t. 1, b. l. 91-92), todėl neaišku, kodėl J. C. nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl jos atstovavimo ir apeliacinės instancijos teisme. Taip pat vertintina tai, kad advokatas V. Garla atstovavo nukentėjusiąją ir pirmosios instancijos teisme, todėl laikytina, kad jis buvo susipažinęs su byla. Esant visoms šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama išimtinai Pažeidėjos atstovo advokato J. Jasaičio reikalavimu, nukentėjusiosios atstovo prašymas tenkinamas, tačiau tik iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutarimo dalį, kuria T. P. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutarimo dalį, kuria T. P. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 4 dalį paskirtos nuobaudos subendrintos vadovaujantis ANK 38 straipsniu.
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą pakeisti:
T. P. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį paskirtą baudą sumažinti iki 150 Eur.
V. A. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 500 Eur, turtinei žalai atlyginti – iki 2,40 Eur; kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Iš T. P. V. A. atstovės J. C. naudai priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.