- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- A13.-1-1147/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00028-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Nikolaj Semionov (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. P.
- Nukentėjusysis
- D. S., V. A.
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato veiklos skyrius
- Advokatai
- Vytautas Garla, Julius Jasaitis
- Kategorijos
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. P. ir jos atstovui advokatui Juliui Jasaičiui,
nukentėjusiosios V. A. atstovei pagal įstatymą J. C. ir jos atstovui advokatui Vytautui Garlai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. 2021-04-15 19.21 val. (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad jai priklausantis šuo būtų vakcinuotas nuo pasiutligės bei neišbėgtų ir nesukeltų kitų asmenų turtui ar sveikatai žalos, t.y. V. A.. Tokiais savo veiksmais T. P. padarė pažeidimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
T. P. 2022-03-22 teismo posėdyje nurodė, kad prisipažįsta kalta dėl padaryto nusižengimo, nuoširdžiai gailisi, ir paaiškino, kad šunį, kurio pravardė „D.“, jį priglaudė 2014 metais, nuo pasiutligės neskiepijo, netikėtai šuo išbėgo ir apglėbė letenomis mergaitę, apie įkandimą V. A. ir D. S. nenurodė, bet šios aplinkybės neginčijo. Su ieškiniu T. P. sutiko iš dalies, sutiko atlyginti 500 Eur žalos, mokant po 50 Eur per mėnesį.
T. P. atstovas advokatas Julius Jasaitis siūlė skirti T. P. sušvelnintą administracinių nuobaudų rūšį – įspėjimą, o ieškinį tenkinti iš dalies.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatas buvo informuotas apie teismo posėdžio datą ir laiką, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo (tomas II, bylos lapas 26-27).
Liudytoja J. S. 2022-03-22 teismo posėdyje paaiškino, kad 2021 metų balandį, ketvirtadienį vakare apie 19-20 val., jai telefonu paskambino dukra D. S., kuri verkė ir pranešė, kad įkando šuo; liudytoja buvo su kūdikiu, todėl į vietą nuvyko močiutė, su policija išvyko pas gydytojus. D. S. buvo tik išgąsdinta, ji motinai paaiškino, kad mergaitėms einant kartu jas užpuolė šuo, ji trenkė šuniui kai šis bandė įkąsti kitai mergaitei. Pretenzijų neturi, tik norėtų, kad tai nepasikartotų. (2022-03-22 teismo posėdžio garso įrašo 48.25 – 52.00 min.).
Nukentėjusiosios V. A. atstovė pagal įstatymą J. C. 2022-03-22 teismo posėdyje paaiškino, kad jos dukra V. A. su D. S. vyko į parduotuvę IKI, einant šalia parduotuvės „Tomas“ V. A. apkandžiojo šuo, buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Ligoninėje jai gydytojas pasakė, kad reikia daryti 5 skiepus nuo pasiutligės, negalima siūti žaizdos, dukra vartojo antibiotikus, vaikščiojo į perrišimus, jai reikėjo psichologo pagalbos.
Liudytojas J. Š. 2022-03-22 teismo posėdyje paaiškino, kad šioje byloje nagrinėjamo įvykio nematė, gyvena name netoli, dažnai matė, kad paaugliai eidami šalia T. P. parduotuvės erzina šunį, kuris juos mato pro duris su stiklu, tačiau T. P. apie tai nieko nesakė.
Dėl administracinio nusižengimo
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamos T. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodyta jos paaiškinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 ir 4 dalyje nurodyta veika sutampa, o administracinio nusižengimo sudėtis skiriasi tik vienu kvalifikuojančiu požymiu - žalos asmens sveikatai ar turtui atsiradimu ir sankcijos dydžiu. Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyta veika yra blanketinė, todėl byloje vertintinos atitinkamos teisės aktų normos.
Gyvūnų globėjai privalo užtikrinti gyvūnų skiepijimą, taip pat, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti šunų vakcinaciją nuo pasiutligės. Šunys dėl pasiutligės turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės ne rečiau kaip vieną kartą kas 12 mėnesių, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 patvirtintų Pasiutligės kontrolės reikalavimų 4.1, 5 punktai).
2017-02-04 T. P. atliko šuns, patino, pravardė „D.“, įregistravimą ir ženklinimą, mokėjo valstybės rinkliavą, atsiveda į kavinę, kurios durys yra su stiklu (tomas I, bylos lapai 44, 66-71).
Viešosios įstaigos „Visagino ligoninė“ ambulatorinio apsilankymo aprašymai patvirtina, kad šuo buvo įkandės V. A. ir D. S. (tomas I, bylos lapai 14-17).
Pateikti vaizdo įrašai 2021_0415_194111_004 01.00 – 2.00 min., 2021_0415_193612_003 2.30 – 3.00 min., patvirtina, kad T. P. iš karto po įvykio pasakojo policijos pareigūnams, kad jos šuo agresyvus kaip pasiutęs, nesileidžia užsidėti pavadėlį, kandžiojo ją ir kitus žmones.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad T. P. neužtikrino, kad jai priklausantis šuo būtų vakcinuotas nuo pasiutligės. Tokie veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad T. P. neužtikrino, kad jai priklausantis šuo nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ar turtui. Tokie veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.
T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą, nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji yra 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
T. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad administracinis nusižengimas padarytas mažamečiui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Skiriant nuobaudą T. P. teismas taip pat atsižvelgia į padaryto adminsitracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį – tyčia dėl pareigos užtikrinti šuns vakcinavimą nuo pasiutligės pažeidimo ir neatsargumas dėl pareigos užtikrinti, kad gyvūnas nekeltų grėsmės, yra padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl skiriamas nuobaudos dydis tarp nustatytos sankcijos vidurkio iki minimumo (ANK 34 straipsnis).
Atsižvelgiant į nustatytas įvykio pasekmes (V. A. patirti fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, potrauminio streso sutrikimas su socialinės fobijos požymiais, reikalinga daugkartinė psichologinė pagalba, ilgalaikės psichologinės pagalbos poreikis), T. P. kaltę, pateiktus duomenis apie T. P. turtinę padėtį (senatvės pensiją gaunanti ir toliau dirbanti verslininkė), teismas mano, kad nėra pagrindo mažinti administracinės nuobaudos dydį ar sušvelninti jos rūšį.
Administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai, jas subendrinant (ANK 38 straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio
Nepilnametės V. A. atstovė pagal įstatymą J. C., kuriai atstovauja advokatas Vytautas Garla, šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti V. A. naudai iš T. P. 1000 Eur neturtinės žalos ir 134,71 Eur turtinės žalos kompensaciją.
Civilinio ieškinio dalis dėl 1000 Eur neturtinės žalos yra grindžiama tuo, kad V. A. buvo nustatyta dešinės blauzdos žaizda dėl šuns įkandimo, ji jautė fizinius skausmus, buvo gydoma ir skiepijama, patyrė stresą.
Civilinio ieškinio dalis dėl 134,71 Eur turtinės žalos yra grindžiama tuo, kad už 23,71 Eur V. A. buvo perkami vaistai, 81 Eur kainavo sugadinti drabužiai (kelnės) ir sportbačiai, 30 Eur sudarė teisinės konsultacijos išlaidos.
Su ieškiniu T. P. sutiko iš dalies, sutiko atlyginti 500 Eur žalos, mokant po 50 Eur per mėnesį. Nesutiko dėl drabužių ir sportbačių vertės atlyginimo.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis).
Naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 straipsnis).
CK 6.267 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos.
T. P. neužtikrino, kad jos laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir turtui, todėl jos veiksmai yra neteisėti. Dėl šuns įkandimo V. A. sveikatai ir turtui buvo padaryta žala. Jeigu T. P. būtų užtikrinusi, kad jos laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir turtui, žala nebūtų padaryta, todėl tarp jos veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Duomenų, kad šuns agresiją būtų išprovokavusi pati V. A., byloje nėra, liudytojas J. Š. jos nematė.
Dėl turtinės žalos
Pateikti kvitai iš vaistinių „Camelia vaistinė“, „N vaistinė“ patvirtina, kad 2021-05-14 buvo įsigyti tvarsčiai už 2,40 Eur, 2021-05-31 buvo įsigyta gydymo priemonių už 21,31 Eur. Šių išlaidų pagrįstumas byloje nebuvo ginčijamas (tomas I, bylos lapas 106).
Pateiktas parduotuvės „Ksenija“ kvitas patvirtina, kad 2020-11-14 už 81 Eur buvo įsigyti vaikiški rūbai ir batai. J. C. paaiškinimai patvirtina, kad šis kvitas buvo išduotas perkant kelnes ir sportbačius, kurias V. A. dėvėjo įvykio metu, kelnės buvo suplėšytos dėl įkandimo, o sportbačiai užlieti krauju, kraujas įsigėrė į sportbačių medžiagą, dėl ko sportbačiai tapo netinkami naudoti (tomas I, bylos lapas 106).
Pateiktas vaizdo įrašas nuo 2.10 iki 2.15 min. (2021_0415_192613_001) patvirtina, kad žaizda buvo kraujuojanti ir buvo šiek tiek aukščiau batų.
Pateikta 2021-05-12 paslaugų apmokėjimo sąskaita JTV Nr.00460 patvirtina, kad J. T. už 30 Eur suteikė V. A. konsultaciją šioje byloje. Šios išlaidos neturi tiesioginio priežastinio ryšio su T. P. veiksmais, todėl nėra žala. Dėl šių išlaidų priskyrimo prie proceso išlaidų sprendžiama atskiroje nutarimo dalyje. Todėl V. A. padarytos turtinės žalos dydis yra 104,71 Eur.
Dėl neturtinės žalos
Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalys).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).
Pateikti vaizdo įrašai (2021_0415_192613_001, 2021_0415_193113_002) patvirtina, kad V. A. patyrė fizinį skausmą ir stiprius dvasinius išgyvenimus.
Viešosios įstaigos „Visagino ligoninė“ ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad V. A. 2021-04-15 dėl šuns įkandimo buvo padarytos dvi žaizdos: viena 2,0 – 0,5 cm dydžio, kita 0,3 cm diametro, suteikta medicinos pagalba, paskirtas vakcinavimas nuo pasiutligės, medikamentinis gydymas, žaizdos priežiūra ir ambulatorinė kontrolė, planinės chirurgo konsultacijos (tomas I, bylos lapai 14-15).
V. A. ambulatorinės asmens sveikatos istorija patvirtina, kad dėl žaizdos gydymo ir vakcinacijos nuo pasiutligės ji lankėsi pas chirurgą 2021-04-16, 2021-04-18, 2021-04-19, 2021-04-20, 2021-04-21, 2021-04-22, 2021-04-23, 2021-04-26, 2021-04-29, 2021-05-03, 2021-05-10, 2021-05-13 (tomas I, bylos lapai 79-86).
Žemesnės instancijos teismas
V. A. motina J. C. paaiškino teismo posėdyje, kad dėl to, kad šuo nebuvo paskiepytas nuo pasiutligės, buvo būtina skiepyti nuo pasiutligės dukrą, dėl vakcinacijos nebuvo galima siūti žaizdos, dėl to prireikė ilgesio gydymo.
Viešosios įstaigos „Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro“ 2021-06-18 psichologinės būklės įvertinimas patvirtina, kad atlikto V. A. psichologinio tyrimo rezultatai parodė, kad V. A. įvykio dieną patyrė didelį emocinį šoką, peraugusį į ilgalaikę psichologinę traumą, kurios padariniai ir toliau įtakoja mergaitės emocinę būseną bei elgseną. V. A. diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas su socialinės fobijos požymiais, reikalinga daugkartinė psichologinė pagalba. Didelį išgąstį liudija tai, kad kelias paras buvo sutrikęs ramaus miego procesas, mergaite ir dabar bijo miegoti atskirai savo kambaryje, būti palikta ilgesniam laikui viena. Pažymoje nurodyta, kad įvykio pasėkoje dominuoja pesimistinės nuotaikos, neproporcingai padidėjęs neatsargumas ir neryžtingumas, išgyvenami atsikartojantys baimės jausmai, elgesyje daugiau susikaustymo, vidinės įtampos ir pastovus vengimas situacijų, nors kažkiek primenančių traumavusią situaciją; įvykio pasekmės įtakojo socialinio aktyvumo sumažėjimą, vengimą išeiti iš namų, bendravimo ribojimą ir uždarumą, V. A. vis dar nesijaučia saugi vaikščioti viena po miestą, vis patiria didelį nerimą, išgirdusi eilinio šuns lojimą, patiria diskomfortą dėl sužalojimą ir poreikį tai slėptį.
(duomenys neskelbtini) įsakymai, pranešimai dėl prastovos patvirtina, kad T. P. yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorė, T. P. 2020, 2021 metais buvo paskelbtos prastovos, įmonėje buvo prastova iki 2021-05-31. Duomenų apie vėlesnes prastovas nepateikta (tomas I, bylos lapai 41-43, 47-63).
Pensijos gavėjo pažymėjimas patvirtina, kad T. P. yra pensininkė. Išrašas iš T. P. banko sąskaitos patvirtina, kad 2021 metų balandį į nurodytą banko sąskaitą ji gavo 411,49 Eur pajamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (tomas I, bylos lapai 64-65).
Pateikti dokumentai patvirtina, kad T. P. yra senatvės pensiją gaunanti ir toliau dirbanti verslininkė. Duomenų apie jos turimą nekilnojamąjį, registruojamą kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius (akcijas) ir jų vertę, santaupas banke, gaunamą darbo užmokestį nepateikta, pateiktas banko sąskaitos išrašas yra be sąskaitos likučio duomenų. Todėl negalima daryti išvadų apie tai, kad T. P. turtinė padėtis yra sunki.
Atsižvelgiant į nustatytas įvykio pasekmes (V. A. patirti fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, potrauminio streso sutrikimas su socialinės fobijos požymiais, reikalinga daugkartinė psichologinė pagalba, ilgalaikės psichologinės pagalbos poreikis), T. P. kaltę, pateiktus duomenis apie T. P. turtinę padėtį (senatvės pensiją gaunanti ir toliau dirbanti verslininkė), teismas mano, kad ieškinyje prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 1000 Eur yra pagrįstas.
Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį (ANK 665 straipsnio 1 dalis).
Teismo posėdyje T. P. nurodė, galinti mokėti po 50 Eur per mėnesį, V. A. atstovė pagal įstatymą J. C. dėl tokios išdėstymo tvarkos neprieštaravo (tomas II, bylos lapas 48-50).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas turi teisę nuspręsti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (ANK 666 straipsnis, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalis).
Pateikta 2021-05-12 paslaugų apmokėjimo sąskaita JTV Nr.00460 patvirtina, kad J. T. už 30 Eur suteikė J. C. konsultaciją šioje byloje. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad J. T. yra advokatė ar advokato padėjėja, o ne advokatų, advokato padėjėjų teisinės pagalbos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl pripažinti šias išlaidas proceso išlaidomis nėra pagrindo.
Nukentėjusiosios atstovei teikiamos advokato paslaugos buvo apmokėtos iš valstybės lėšų, (tomas I, bylos lapai 91-93, 110-113), sudaro 603,06 Eur todėl priteisiamos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) baudą.
T. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jai 180 Eur (šimtas aštuoniasdešimt eurų) baudą.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi T. P. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 180 Eur (šimtas aštuoniasdešimt eurų) baudą.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1104,71 Eur (tūkstantis šimtas keturi eurai 71 ct) kompensaciją už padarytą žalą, mokant kas mėnesį po 50 Eur iki visiško sumokėjimo.
Išieškoti iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 603,06 Eur (šeši šimtai trys eurai 6 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21131878429. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus ar bet kuriuos kitus Utenos apylinkės teismo rūmus.