Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-8236-949/2016 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., S. J. ir antstolis A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1.Teismas, priimdamas sprendimą ir vertindamas savo surinktus įrodymus, visiškai neatsižvelgė į tai, kad antstolis teismo nebuvo informuotas apie įrodymų nepakankamumą ir neturėjo galimybės šiuos trūkumus pašalinti. Teismas privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Teismas, nustatęs, kad trūksta duomenų apie V. J. ir S. J. santuoką, dėl papildomos informacijos galėjo kreiptis į antstolį A. B. arba Gyventojų registrą. Antstolis laikėsi CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos, todėl nėra jokio pagrindo netenkinti išieškotojos prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

6. Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka byloje nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pateikimo.

8. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apelianto teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

9. Byloje nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 192756,97 Eur skolos išieškojimo iš V. J., išieškotojos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai pagal 2009-05-25 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,96 Eur skolos išieškojimo iš V. J., išieškotojai valstybei pagal 2010 m. lapkričio 4 d. Šiaulių m. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant minėtus dokumentus, antstolis nustatė, kad skolininkas V. J. nedirba, o V. J. sutuoktinė S. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl 2016-06-28 patvarkymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo (duomenys neskelbtini), areštavo skolininko sutuoktinės S. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas pajamas ir įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sustabdyti lėšų išmokėjimą S. J. bei pateikti pažymą apie jos gaunamas pajamas. Tuo pačiu pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė prašymą tenkinti, tuo pagrindu, kad vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų apie tai, kad S. J. yra sudariusi santuoką su skolininku V. J., kad S. J. ir skolininkui V. J. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso turtas.

11. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka, teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Taip pat ši byla yra susijusi su šeimos santykiais, o šeimos bylose teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje trūksta duomenų apie V. J. ir S. J. santuoką, privalėjo įpareigoti pareiškėją ar antstolį pateikti papildomus įrodymus. Taip pat teismas galėjo pats užsiklausti gyventojų registrą ar civilinės metrikacijos skyrių dėl minėtų duomenų patikslinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neišsiaiškinęs visų duomenų, atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

12. Apeliantas su atsikiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus apie, tai, kad skolininkas V. J. ir S. J. yra sutuoktiniai. Apeliacinės instancijos teismas, tokiose bylos būdamas aktyvus, pareikalavo duomenų iš Šiaulių miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus, kurie patvirtino tai, kad V. J. ir I. J. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), o V. J. ir S. P. (dabar J.) santuokos sudarymo įrašas įrašytas (duomenys neskelbtini). Byloje pasitvirtinus, jog V. J. ir S. J. yra sutuoktiniai, spręstinas pareiškėjos (išieškotojos) VMI prie LR FM prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo.

13. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

14. Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

15. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė yra pasibaigusi. Nustačius, kad skolininkas V. J. ir S. J. yra sutuoktiniai, skolininko turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymas yra galimas.

16. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys skolininkas V. J. ir S. J. neteikė į bylą atsiliepimų į prašymą, taip pat įrodymų, kad yra būtinybė teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Vertinant tai, kas išdėstyta, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkintinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškimas tenkintinas. Nustatytina, kad V. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės S. J. atlyginimo ir kitų jam prilyginamų pajamų, gaunamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti. Nustatyti, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo ir kitų jam prilyginamų pajamų, gaunamų UAB „(duomenys neskelbtini)“.