- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-24
- Bylos Nr.
- TA-858-46-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00014-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių
- Kategorijos
- 61.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo padavimo terminą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 3), patikslintu skundu (t. I, b. l. 140, t. II, b. l. 15-19) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo G. K. skundą (t. I, b. l. 7-8, t. II, b. l. 102-104) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į pareiškėjo G. K. skundą (t. I, b. l. 155, t. II, b. l. 80) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo G. K. skundą (t. I, b. l. 157-158, t. II, b. l. 91-93) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo G. K. skundą (t. I, b. l. 160-162, t. II, b. l. 141-143) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo G. K. skundą (t. I, b. l. 164-165, t. II, b. l. 78) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo G. K. skundą (t. II, b. l. 82-84) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo G. K. skundą (t. II, b. l. 97-99) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas atsiliepimu į pareiškėjo G. K. skundą (t. II, b. l. 119-121) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu į pareiškėjo G. K. skundą (t. II, b. l. 127-130) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į pareiškėjo G. K. skundą (t. II b. l. 146-149) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo G. K. skundą (t. III, b. l. 1-4) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu (t. III, b. l. 130-143) pareiškėjo G. K. skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus galimai neteisėtų veiksmų, paliko nenagrinėtą, likusią dalį pareiškėjo G. K. skundo atmetė kaip nepagrįstą.
II.
Pareiškėjas G. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo panaikinimo.
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti. Pareiškėjas pabrėžė, jog jis skundžiamo teismo sprendimo nuorašą gavo 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. balandžio 11 d., 12 d. dalyvavo teismo posėdžiuose, 2013 m. balandžio 15 d. jį išvežė į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2013 m. balandžio 16 d. pareiškėjas dalyvavo Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdžiuose, 2013 m. balandžio 17 d. pareiškėjas buvo išvežtas į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, 2013 m. balandžio 18 d. pareiškėjas dalyvavo Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžiuose. Pareiškėjas nurodė, jog jis negavo Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio protokolo laikmenos ir negalėjo pasiklausyti teismo posėdžio įrašo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Prašymas tenkintinas, terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas.
Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl termino apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo pateikti atnaujinimo, todėl yra aktualus su šiuo klausimu susijęs teisinis reguliavimas ir teismų praktika.
Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, inter alia laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Tokiu teisiniu reguliavimu, kai įtvirtinami atitinkami terminai procesiniams veiksmams atlikti, yra siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą ir tokiu būdu būtų užtikrintas teisinis saugumas ir stabilumas.
Pastebėtina, jog administracinis teismas imasi nagrinėti administracinę bylą tik tada, jeigu terminas kreiptis į teismą nėra praleistas arba jei praleistas terminas buvo atnaujintas, todėl procesiniai terminai yra tiesiogiai susiję su teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu. Jei terminą bus nepagrįstai atsisakyta atnaujinti, teisė į teisminę gynybą bus pažeista ir, atvirkščiai, nepagrįstai atnaujinus terminą kreiptis į teismą, gali būti pažeistas susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Atitinkamai į tai atsižvelgus teigtina, jog administraciniame procese procesinius terminus ir jų atnaujinimą reglamentuojančių normų vienodas taikymas yra itin svarbus.
Nagrinėjamu atveju ginčui aktuali ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis expressis verbis reguliuoja pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų apskundimo tvarką ir numato, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kaip matyti iš nurodytos normos konstrukcijos, ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Pastebėtina, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuris buvo priimtas 2013 m. kovo 25 d., todėl apeliacinis skundas dėl šio teismo sprendimo panaikinimo, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti pateiktas iki 2013 m. balandžio 8 d. Tuo tarpu pareiškėjas apeliacinį skundą pateikė 2013 m. balandžio 19 d., t. y. praleidęs ABTĮ numatytą terminą. Pabrėžtina, jog pareiškėjas faktinės aplinkybės, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas, neginčija ir nagrinėjamu atveju prašo terminą skundui pateikti atnaujinti.
Teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nurodytas teisinis reguliavimas lemia tai, kad būtent asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, turi įvardinti konkrečias priežastis, sutrukdžiusias jam laiku kreiptis į teismą, bei pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Be to, kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui asmuo turi pateikti apeliacinį skundą (ABTĮ 34 str. 2 d., 133 str.).
Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Pastebėtina, jog termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, suformuotą teismų praktiką atitinkamu klausimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012).
Papildomai pažymėtina, jog spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, Nr. AS6-247/2006, Nr. AS6-208/2006). Pabrėžtina, jog įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tame tarpe ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus ir pasirinkti atitinkamus veikimo būdus. Be to, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas, grįsdamas apeliacinio skundo pateikimo praleidimo terminą, nurodo, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą gavo tik 2013 m. balandžio 11 d., t. y. jau pasibaigus terminui pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, taip pat laiku negavo teismo posėdžio protokolo laikmenos, be to, jis buvo vežamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą ir visos šios aplinkybės įtakojo termino pateikti apeliacinį skundą praleidimą.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytas termino pateikti apeliacinį skundą praleidimo priežastis, pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl darytina išvada, kad dėl šios priežasties jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra atitinkamai suvaržytos. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nedalyvavo skelbiant apeliaciniu skundu skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą (t. III, b. l. 128). Pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbime nedalyvavusiam pareiškėjui ABTĮ 93 straipsnyje nustatyta tvarka (per tris kalendorines dienas) turėjo būti išsiųstas pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas ir šiuo atveju administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi šios įstatymo nuostatos ir teismo sprendimo nuorašą pareiškėjui išsiuntė 2013 m. kovo 27 d. (t. III, b. l. 144). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas savo procesinę teisę paduoti apeliacinį skundą objektyviai galėjo įgyvendinti tik gavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą. Kaip teigia pareiškėjas, ir byloje yra tai patvirtinantys įrodymai, apeliaciniu skundu skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą pareiškėjas gavo pasibaigus terminui pateikti apeliacinį skundą, t. y. 2013 m. balandžio 11 d. (t. III, b. l. 158).
Įvertinus nurodytą termino pateikti apeliacinį skundą praleidimo priežastį, galima konstatuoti, jog ši aplinkybė objektyviai sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą. Pagal bylos duomenis, pareiškėjui, nedalyvavusiam paskelbiant teismo sprendimą, neįsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašas buvo išsiųstas, tačiau dėl to, jog pareiškėjas nuolat etapuojamas, todėl keitėsi jo buvimo vieta, teismo sprendimo nuorašas jam įteiktas tik 2013 m. balandžio 11 d., jau pasibaigus apskundimo terminui. Gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo nuorašą, pareiškėjas apeliacinį skundą padavė 2013 m. balandžio 19 d., t. y. per keturiolika dienų. Pastebėtina, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėjas aktyviai veikė siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir kreipėsi dėl pirmosios instancijos teismo posėdžių įrašų pateikimo, be to, jis buvo nuolat etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą.
Atsižvelgusi į nurodytą aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo paduoti praleido dėl svarbios priežasties, todėl praleistas terminas atnaujintinas (ABTĮ 127 str. 2 d.).
Pažymėtina, jog pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus (vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 3 dalimi, apeliacinis skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, nes skundas yra paduotas dėl neturtinės žalos priteisimo), todėl jis priimamas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 1 dalimi, 135 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo paduoti tenkinti.
Priimti pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą nagrinėti apeliacine tvarka.
Išsiųsti atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinio skundo nuorašą ir pasiūlyti pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos.
Nutartis neskundžiama.