Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovams A. Č., P. E. M. ir F. A. M. dėl iškeldinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais, pažymėdamas, jog ieškovės ir atsakovės jokie teisiniai santykiai nesieja, todėl laikytina, kad atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais ieškovei priklausančiose patalpose gyvena neteisėtai, tokiu būdu pažeisdama ieškovės, kaip turto savininkės, teises. Ieškovės atstovo teigimu, net ir ginčijant turto varžytinių akto, kurio pagrindu ieškovė įgijo ginčo patalpas, teisėtumą, vien šis faktas nesuteiktų teisės atsakovei gyventi ginčo patalpose. Nurodė, kad atsakovė buvo raginama atlaisvinti patalpas geruoju, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, jog ieškovė nesutinka su teismo sprendimo vykdymo atidėjimu, nes tai padidintų ieškovės nuostolius, be to, per pastaruosius pusę metų atsakovė galėjo susirasti kitą gyvenamąją vietą.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Išvadą duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pagal teisės aktus užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikams pirmiausia privalo tėvai, tačiau tuo atveju, jei atsakovė būtų iškeldinama iš užimamų patalpų, Vaiko teisių apsaugos skyrius sudarytų sąlygas atsakovės nepilnamečiams vaikams laikinai apsigyventi globos namuose. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės nepilnamečiai vaikai stipriai išgyveno tėvo ligą ir mirtį, todėl jų apgyvendinimas globos namuose galėtų sukelti psichologinę traumą. Dėl nurodytos priežasties laikė, jog tikslinga teismo sprendimo vykdymą atidėti.

Trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio gautas trečiojo asmens prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė T. M. antstolio Vytauto Mitkaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0240/15/00102 pagrindu įgijo nuosavybės teise 2/9 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16750/51570 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 7-13, 18). Iš 2016 m. gruodžio 2 d. antstolio Vytauto Mitkaus rašto matyti, kad nurodytą turtą vykdomojoje byloje pardavus iš varžytinių, buvo išieškota 119 320,00 Eur suma, kurią paskirsčius išieškotojo reikalavimams bei vykdymo išlaidos dengti, likusi 9869,67 Eur sumą grąžinta skolininkei (atsakovei) A. Č. (e.b.l. 178).

Remiantis byloje esančiais Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė A. Č. kartu su jos nepilnamečiais vaikais – P. E. M. ir F. A. M. savo gyvenamąją vietą Patalpose yra deklaravę nuo 2016 m. gegužės 20 d. (e.b.l. 5-6, 100). Ieškovė 2016 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimu atlaisvinti patalpas, išsiųstu atsakovei registruotu paštu, kreipėsi į atsakovę A. Č. su reikalavimu ne vėliau nei iki 2016 m. rugsėjo 15 d. išsikraustyti iš atsakovės gyvenamų, tačiau ieškovei nuosavybės teise priklausančių Patalpų, taip pat atlaisvinti patalpas nuo atsakovės daiktų (e.b.l. 15, 17). Minėtas pranešimas atsakovei įteiktas 2016 m. rugsėjo 8 d. (e.b.l. 16). Byloje taip pat pateiktas atsakovės A. Č. 2016 m. spalio 24 d. prašymas SĮ „Vilniaus būstas“, kuriuo atsakovė prašo įrašyti ją ir jos šeimą į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą (e.b.l. 101).

Išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog neturi duomenų apie atsakovės A. Č. netinkamą motinos pareigų vykdymą nepilnamečių P. E. M. ir F. A. M. atžvilgiu. Taip pat nurodė, jog šeima nėra įrašyta nei į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nei į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Pažymėjo, jog atsakovei A. Č. dėl objektyvių priežasčių negalint pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, Vaiko teisių apsaugos skyrius galėtų laikinai apgyvendinti vaikus Globos įstaigoje arba juos kartu Moterų krizių centre (e.b.l. 77).

Ieškovas gina savo teises negatoriniu ieškiniu. Negatorinio ieškinio pagrindas yra aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo, kaip savininko teisę naudotis turtu, o taip pat patvirtinimas, kad kito asmens veiksmai kliudo normaliam naudojimuisi savo nuosavybe. Savo esme negatorinio ieškinio patenkinimas – pašalinimas kliūčių naudotis savo nuosavybės teise – nepriklausomai nuo kliudančio asmens kaltės. Asmuo, kurio teisė naudotis nuosavybe yra apribota, turi įrodyti patį kliudymo faktą, nurodyti asmenį, kurio elgesys trukdo naudotis nuosavybe ir turi teisę reikalauti pašalinti tokį trukdymą.

Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija fakto, jog gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiose Patalpose. Tačiau atsakovė nurodo, jog jos manymu, 2016 m. rugpjūčio 16 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas, kurio pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į Patalpas, pripažintinas negaliojančiu ir atsakovė ketina ginčyti šį aktą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėtas 2016 m. rugpjūčio 16 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas būtų pripažintas negaliojančiu ar kad jo teisėtumas būtų ginčijamas (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra nustatyta pagrindų, kurie suteiktų atsakovei teisę naudotis ieškovės nuosavybe. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovės teisė naudotis jai nuosavybės teisė priklausančiomis Patalpomis atsakovės veiksmais yra apribota, todėl ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti šį trukdymą, t. y. reikalauti iškeldinimo iš užimamų Patalpų (CK 4.98 straipsnis).

Kartu teismas atkreipia dėmesį į byloje nustatytą teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog ieškovei priklausančiose Patalpose kartu su atsakove gyvena ir du jos nepilnamečiai vaikai. Taigi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintos vaiko teisės į gyvenamąjį būstą apsaugos požiūriu tokioje faktinėje ir teisinėje situacijoje svarbu laikytis interesų pusiausvyros principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikomos prievolių teisės normos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaiko teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016). Taigi remiantis tiek teisiniu reglamentavimu, tiek teismų praktika, privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principas negali būti paneigiamas poreikiu užtikrinti vaiko teisių apsaugą, juo labiau, kad pareiga užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikams pirmiausia tenka tėvams. Be to, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja, jog iš neteisės (savavališkų patalpų užėmimo) negali kilti teisė.

Kita vertus, žmogaus teisė į būstą ir jo neliečiamybę yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažinta, kad būstu šios konvencijos 8 straipsnio 1 dalies prasme gali būti laikoma ne tik patalpa, kuria žmogus turi įsigijęs nuosavybės teise ar valdo ją pagal įstatymus, tačiau ir ta patalpa, kurioje jis faktiškai nuolat gyvena ir turi pakankamą tęstinį ryšį su šia konkrečia vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo: Buckley v. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996; Gillow v. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986). Taigi pripažinus, kad asmens teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena iš pagrindinių žmogaus teisių, asmeniui, kurį siekiama iškeldinti iš būsto, jei būtų nustatyta, kad tai yra jo vienintelė gyvenamoji vieta ir kitos jis neturi bei neturi galimybės jį įsigyti, turi būti sudarytos sąlygos, kurios užtikrintų tokio asmens teisę į būstą.

CPK 284 straipsnis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Patalpos atsakovei ir jos nepilnamečiams vaikams P. E. M. ir F. A. M. yra vienintelė gyvenamoji vieta, nuosavybės teise gyvenamųjų patalpų ar kito nekilnojamojo turto atsakovė neturi (e.b.l. 8-9, 90). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirba VšĮ Socialinių inovacijų, iniciatyvų ir įtraukties institute, tačiau atsakovės pajamos per mėnesį sudaro tik 4,64 Eur (e.b.l. 67, 91-92). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsakovės turtinę padėtį, kuri laikytina sunki, taip pat įvertinus teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, jog nepilnamečiai atsakovės vaikai labai išgyveno neseniai mirusio tėvo netektį, teismas sprendžia, jog staigūs gyvenimo pokyčiai, įskaitant gyvenamosios vietos pasikeitimą, juo labiau tikimybė būti atskirtiems nuo motinos apgyvendinant globos namuose, mažamečiams vaikams gali sukelti sunkių psichologinių pasekmių. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas sprendimo dalies, kuriuo atsakovai iškeldinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių Patalpų, vykdymą atidėti 3 mėnesių terminui, kuris laikytinas pakankamu atsakovei surasti kitą gyvenamąją vietą ir ją parengti persikėlimui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas ir atsakovai teismo sprendimu iškeldintini iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, įpareigojant atsakovus perduoti ieškovei raktus nuo šio turto, sprendimo vykdymą atidedant 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 31,00 Eur žyminio mokesčio (e.b.l. 4).

Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 11,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) P. E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir F. A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus perduoti ieškovei raktus nuo šio turto, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Šioje dalyje sprendimo vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovei T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,64 Eur (vienuolika eurų ir 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.