- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- eI-3757-484/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01932-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „LEA lpg“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.6.3Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jovitos Einikienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LEA lpg“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LEA lpg“ (toliau – ir pareiškėja ar Bendrovė) prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė ar VMI) 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-59207 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde pripažįsta 37 703,80 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokestinės nepriemokos įsiskolinimą. Pareiškėja, prašydama panaikinti ginčijamą sprendimą, skunde nurodo, kad iki 2017 metų jokių įsiskolinimų neturėjo, mokestinės nepriemokos atsiradimas nulemtas trečiųjų asmenų, o būtent valstybės institucijų ir jos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų ir neveikimo, ribojant pareiškėjos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, plėtros projektą.
Pareiškėja teigia, kad šiuo metu mokestinės nepriemokos sumokėti negali dėl apribotos Bendrovės veiklos. Mano, jog pasibaigus teisminiams ginčams, Bendrovė arba turės galimybę vystyti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, plėtros projektą, kurti pridėtinę vertę ir mokėti mokesčius arba restitucijos taikymo atveju – grąžinus Bendrovei 39 615,37 Eur, Bendrovė turės galimybę sumokėti mokestinę nepriemoką valstybei.
Pareiškėjos teigimu, atsakovei nusprendus priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, apsunkinama Bendrovės veikla, dėl ko Bendrovei gali kilti ypatingai neigiamos pasekmės. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad VMI savo teisių gynimą yra užtikrinusi priverstinės hipotekos Bendrovės turtui nustatymu, kas reiškia, jog valstybės interesai ne tik bus patenkinti bet kokiu atveju, bet ir pirmiau už kitų Bendrovės kreditorių interesus.
Pareiškėja mano, kad VMI, ignoruodama Bendrovės, kaip sąžiningo mokėtojo interesus, priėmė neproporcingą ir perteklinį sprendimą.
Pareiškėja skunde paaiškina, kad VMI jau vieną kartą, t. y. 2018 m. sausio 8 d., buvo priėmusi sprendimą Nr. (23.31-08)467-5770 išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, tačiau šį sprendimą panaikino, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT), kuris nagrinėja administracinę bylą Nr. A-3820-968/2019 pagal Bendrovės apeliacinį skundą, neinformavo.
Pareiškėja skunde pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 15 d. sumokėjo 12 000 Eur Bendrovės mokestinės nepriemokos. Ši aplinkybė, pareiškėjos teigimu, patvirtina, kad Bendrovė pagal galimybes siekia sumažinti mokestinės nepriemokos dydį.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. VMI atsiliepime nurodo, kad išieškoma mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. gegužės 25 d. pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai buvo vykdomi nuo 2017 m. spalio 30 d. atitinkamai priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Bendrovės mokestinės nepriemokos išieškojimas iš banko sąskaitų buvo neefektyvus, todėl 2019 m. balandžio 26 d. priimtas ginčijamas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Pažymi, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. birželio 11 d. duomenimis pareiškėja skolinga valstybės biudžetui 37 106,87 Eur.
VMI teigimu, pareiškėja skunde nenurodo visiškai jokių argumentų ar įstatymo nuostatų, pagrindžiančių VMI priimto sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą, išskyrus įstatymų interpretavimą savaip bei perfrazavimą sau tinkama linkme ir prasme. VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio nuostatomis, teigia, kad mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas, kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį. Atsakovės tvirtinimu, Bendrovė teikdama prašymus dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad Bendrovė ateityje gaus pakankamai pajamų, kurių pakaks įvykdyti finansinius įsipareigojimus, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas bus išdėstytas dalimis.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad Bendrovė laiku ir tinkamai nevykdo mokestinių prievolių. Pareiškėja nuo 2017 m. gegužės mėnesio mokestinės nepriemokos nesumokėjo, todėl mano, kad VMI įgijo teisę priverstinai išieškoti pačios Bendrovės deklaruotas mokesčių sumas. Tai, kad Bendrovė sumokėjo dalį mokestinės nepriemokos ir tai, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas sukelia Bendrovei nepatogumus, nepaneigia VMI teisės ir pareigos išieškoti mokestinės nepriemokos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „LEA lpg“ 2017 m. gegužės 30 d. bei 2017 m. birželio 29 d. per autorizuotų elektroninių paslaugų portalą „Mano VMI“ pateikė prašymą išdėstyti 55 927,00 Eur PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2018 m. spalio 25 d.
VMI 2017 m. liepos 3 d. sprendimu Bendrovės prašymo išdėstyti 55 630,90 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkino, prašymo netenkinimo motyvus nurodydama 2017 m. liepos 3 d. Išvadoje Nr. (23.31-08)-326-4476.
Bendrovė antrą kartą kreipėsi į VMI, prašydama atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tačiau VMI šio prašymo nenagrinėjo, konstatavusi, kad jame nenurodytos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, jog VMI atsakymas dėl ankstesnio prašymo išnagrinėjimo yra neteisingas. Apie tai Bendrovė buvo informuota 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-24880.
Bendrovė 2017 m. rugpjūčio 10 d. trečią kartą kreipėsi į VMI, prašydama atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2018 m. gruodžio 25 d. VMI 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nusprendė neišdėstyti Bendrovės 55 630,90 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą, šio prašymo netenkinimo motyvai nurodyti 2017 m. rugsėjo 7 d. Išvadoje Nr. (23.31-08)-326-5985.
Bendrovė apie priimtą VMI 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą informuota 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu. Pareiškėja VMI sprendimų, kuriais atsisakyta atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, neskundė.
VMI 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu atsisakius išdėstyti ginčo mokestinės nepriemokos mokėjimą, Bendrovei 2017 m. rugsėjo 14 d. per VMI autorizuotų elektroninių paslaugų portalą „Mano VMI“ išsiųstas raginimas sumokėti mokestinę nepriemoką, kuris įteiktas 2017 m. rugsėjo 15 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovė raginime nurodytos sumos nesumokėjo.
VMI 2019 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-59207 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“. Šiuo sprendimu VMI nusprendė 37 801,60 Eur mokestinę nepriemoką išieškoti iš Bendrovės turto. Kaip matyti iš Prievolių ataskaitos, 37 703,80 Eur dydžio mokestinė nepriemoka susidarė pagal pareiškėjos pateiktą PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ir 97,80 Eur delspinigių.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę. MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Šio įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma, priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto, kurį vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, mokesčių administratorius mokestinę nepriemoką nusprendė išieškoti iš Bendrovės turto.
Byloje ginčo, kad Bendrovė laiku ir tinkamai nevykdo mokestinių prievolių, nėra. Pareiškėja nuo 2017 m. gegužės mėnesio mokestinės nepriemokos nemoka, todėl VMI įgijo teisę priverstinai išieškoti pačios Bendrovės deklaruotas mokesčių sumas. Tai, kad Bendrovė sumokėjo dalį mokestinės nepriemokos, nepaneigia VMI teisės ir pareigos išieškoti mokestinės nepriemokos.
Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis minėtomis MAĮ nuostatomis ir vykdant mokesčių administravimo procedūrą, t. y. mokesčių administratoriaus veiksmus, atliekamus įgyvendinant jo funkcijas, taip pat vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, nustatytomis mokesčių įstatymuose (MAĮ 2 straipsnio 16 dalis). Atsižvelgiant į tai, Bendrovės teiginiai, kad ginčijamas sprendimas yra perteklinis, yra nepagrįsti. Tai, kad priverstinio išieškojimo veiksmai sukelia Bendrovei nepatogumus, nėra pagrindas nevykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundo tenkinti remiantis jame nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LEA lpg“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.