Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Telšių r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams 3 mėnesiams, bausmę atliko 2017 m. rugpjūčio 18 d., Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 28 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2020 m. rugpjūčio 28 d. teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugsėjo 24 d., apie 19 val. 11 min., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė pasitikrinti girtumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

S. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną, datos tiksliai neprisimena su draugu M. K. sustojo prie „Žemaitijos“ parduotuvės ir M. K. nuėjo nupirkti alaus. M. K. grįžus, kaltinamasis būdamas blaivus vairavo ir jie pervažiavo į kitą gatvės pusę, sustojo aikštelėje prie autoserviso ir pradėjo gerti alų. Bestovint M. K. paskambino savo draugui A. B., kad atvažiuotų pasikalbėti. Už 5-10 min atvažiavus A. B. jie abu išlipo iš mašinos, su juo pasikalbėjo, surūkė cigaretę. Pasak kaltinamojo, visas pokalbis truko apie 15-20 min. A. B. išvažiavus, sėdo į mašiną ir nuvažiavo prie Rambyno gatvėje esančios parduotuvės. Vairavo M. K., kaltinamasis atsisakė vairuoti, nes jau buvo išgėręs litro talpos butelį stipraus alaus. Kai sustojo prie parduotuvės, M. K. paprašė pasikeisti vietomis, nes jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir įtarė, kad už jų mašinos stovi policijos pareigūnai. Kaip nurodė kaltinamasis, jis ir M. K. pasikeitė sėdimomis vietomis neišlipdami iš automobilio ir kai policininkai apsirengę civiliniais drabužiais atidarė duris, jis sėdėjo prie automobilio vairo. Paaiškino, kad nesutiko tikrintis blaivumo, nes nevairavo. Parodė, kad atsimena, jog M. K. įvykio metu policijos pareigūnams prisipažino vairavęs automobilį, tačiau neatsimena ar policijos pareigūnai prašė M. K. pūsti į alkotesterį (3 t., b. l. 15–17).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaip matyti, šio straipsnio dispozicija sudaryta iš alternatyvių, nusikalstamą veiką atitinkančių, požymių.

Šioje byloje kaltinamajam kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Ši aplinkybė baudžiamojoje byloje įrodyta liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais ir vaizdo medžiaga.

Liudytoja D. C. teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną jai ir kolegei I. P. pradėjus tarnybą, apie 19 val., iš budėtojo sužinojo, jog kolegos pranešė kaip svirduliuojantis asmuo įlipa į transporto priemonę. Nuvažiavus į įvykio vietą ties Rambyno g. 20 namu, prie parduotuvės „Aibė“ minėtoji mašina stovėjo priekine dalimi į parduotuvę, vairuotojo pusėje sėdėjo S. S.. Pasak liudytojos jai su kolege priėjus prie automobilio, atidarius dureles, kaltinamasis šaukė, rėkė praeinantiems žmonėms, kad nevairavo. Kaltinamajam ji daug kartų siūlė pasitikrinti neblaivumą tačiau S. S. visiškai nereagavo. Pasak liudytojos, asmuo, kuris sėdėjo šalia, buvo nuleidęs galvą ir nieko nekalbėjo, buvo nebendraujantis ir nelipo iš automobilio. Paskui jį šiaip ne taip ištraukus, jis buvo pristatytas į komisariatą aplinkybių aiškinimuisi. Abu buvo neadekvatūs, iš jų sklido ir alkoholio kvapas bei akys buvo kažkokios keistos. S. S. nebuvo įmanoma susikalbėti, jis šaukė, rėkė ( 3 t., b. l. 17-18).

Liudytojas A. K. parodė, jog jis kolega L. R. ir jo draugas L. R., ne tarnybos metu, sėdėjo automobilyje prie parduotuvės Žemaitijos gatvėje. Besėdint automobilyje, privažiavo mėlynos spalvos BMW automobilis kurio vairuotojas nekoordinuotais judesiais sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus. Po kelių minučių automobilis nuvažiavo į kitoje gatvės pusėje esančią aikštelę, prie jo privažiavo dar vienas automobilis. Parodė, jog negali pasakyti ką darė asmuo sėdintis keleivio pusėje, nes nežiūrėjo į jį, buvo susikoncentravęs į vairuotoją. Pervažiavęs į kitą gatvės pusę, minėtas automobilis ten pastovėjo daugiausia 5 minutes ir pradėjo važiuoti į Rambyno gatvę. Automobilis važiuodamas pasuko prieš eismą, vos nepadarė eismo įvykio, todėl nelikus abejonių, kad vairuotojas neblaivus, važiuojant jam iš paskos, paskambino į budėtojų dalį ir pranešė apie susiklosčiusia situacija. Automobilis atvažiavo prie parduotuvės Rambyno gatvėje, vos neatsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį. Sustojęs atsidarė langą, kažką šūkavo. Parodė, jog sustoje prie jo, pateikė pažymėjimą bei prisistatė. Nurodė, kad priėjus arčiau jau tiksliai matėsi, kad vairuotojas neblaivus, todėl jie ištraukė minėto automobilio raktelius ir laukė ekipažo. Matė, kad S. S. vairavo tiek prie parduotuvės tiek kaltinamajam išvažiuojant iš aikštelės. Parodė, jog visada stebėjo automobilį ir mano, kad per tokį trumpą laiką pasikeisti vietomis nebuvo įmanoma. Paaiškino, kad kaltinamasis atsisukęs į šalia sėdintį asmenį sake „tu čia vairavai“, tačiau keleivis nieko nesakė (3 t., b. l. 17–18).

Liudytojas L. R. parodė, jog su kolega ir jo draugu stovėjo prie Žemaitijos parduotuvės. Matė, kad automobilyje sėdintis vairuotojas yra galimai neblaivus, šalia sėdėjo jo draugas. Automobilis pervažiavo į šalia esančią aikštelę, ten trumpai pastovėjo ir pradėjo važiuoti. Suprato, kad jis neblaivus iš jo veiksmų, judesių, paskambino budėtojui, pranešė ir sekė paskui automobilį. Automobilis pasuko į Rambyno gatvę, vos nesukėlė avarijos, vos neatsitrenkė į kitą automobilį. Nurodė, jog automobiliui sustojus prie parduotuvės, jis su kolega išlipo, parodė tarnybinius pažymėjimus, užgesino jų automobilį, ir laukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Pasak liudyto minėtas automobilis ir jie sustojo beveik vienu metu. Matė, kad vairavo kaltinamasis, nes sustojus, jų vairuotas automobilis buvo atsuktas tiesiai į automobilio kuriame sėdėjo kaltinamasis vairuotojo pusės langą. Patvirtino, jog S. S. sakė, kad vairavo jo draugas, bet M. K. nieko į tai neatsakė (3 t., b. l. 18–19).

Liudytojas L. R. parodė, jog su draugais A. K. ir L. R. buvo prie Žemaitijos parduotuvės, jis buvo parduotuvėje, draugai sėdėjo automobilyje. Kaltinamąjį pamatė kai jis sėdėjo automobilyje prie vairo. Nurodė, kad akivaizdžiai matėsi, jog kaltinamasis vairavo automobilį neblaivus iš judesių, iš veido. Vėliau kaltinamasis išvažiavo į Rambyno gatvę ir sustojo. Tada jo draugai A. K. ir L. R. atėmė raktelius ir iškvietė policiją. Pasak liudytojo, kai privažiavo prie parduotuvės, jis matė, kad už vairo sėdėjo kaltinamasis ir matė kaip jis vairavo automobilį. Kaip nurodė liudytojas, automobilyje BMW su kaltinamuoju buvo vienas asmuo. (3 t., b. l. 93–94).

Nepaisant to, kad liudytoja I. P. kaltinamojo elgesio ir kitų įvykio aplinkybių detaliai nurodyti negalėjo, nes nepamena, kadangi viskas vyko prieš metus laiko, tačiau patvirtino, kad kaltinamasis atsisakė tikrintis neblaivumą – pūsti į alkotesterį ir neigė vairavęs (3 t., b. l. 70–71).

Apžiūros protokole su priedu (fotolentele) užfiksuota, kad Telšiuose, ties Rambyno g. 18, apžiūrėtas ir paimtas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2019 m. spalio 18 d. pakvitavimu grąžintas automobilio savininkei V. S. (1 t., b. l. 7–21, 1–2).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio ir vaizdo įrašas iš įvykio vietos patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 24 d., apie 19 val. Telšiuose, ties Rambyno g. 18, automobilyje „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje sėdėjo S. S. bei kelis kartus atsisakė tikrintis blaivumą. Šio įrašo turinys taip pat užfiksuotas apžiūros protokole ir atitinka vaizdo įraše matomas aplinkybes bei patvirtina faktą, kad kaltinamasis atsisakė tikrintis neblaivumą (1 t., b. l. 136–143, 144–146).

Iš Neblaivumo nustatymo akto ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad S. S. nustatyti neblaivumo požymiai ir padaryta išvada, jog S. S. yra neblaivus. Drager Alcotest prietaiso kvite užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. 20 val. 56 min. S. S. nustatytas 0,93 prom. (1 t., b. l. 28–29, 25–26, 2 t., b. l. 11–12)

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, jis buvo akivaizdžiai neblaivus ir vengė pasitikrinti neblaivumą. Kaltinamojo pozicija, kad jis nevairavo transporto priemonės, o tai darė šalia sėdėjęs M. K. yra nelogiška ir nenuosekli. Kaip matyti iš minėtos vaizdo medžiagos, S. S. įvykio vietoje iš karto atvykus policijos pareigūnams teigė, kad transporto priemonės nevairavo, o su M. K. pasikeitė vietomis išlipę iš automobilio. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su M. K. pasikeitė vietomis sėdėdami automobilyje. Taip pat nelogiški kaltinamojo argumentai, kurių pagrindu jie neva tai pasikeitė vietomis. Pasak kaltinamojo, M. K. paprašė pasikeisti vietomis, nes jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir įtarė, kad už jų mašinos stovi policijos pareigūnai. Šių argumentų nelogiškumą rodo tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus sutiko persėsti į vairuotojo poziciją žinodamas, kad už jų automobilio stovi policijos pareigūnai tokiu būdu suponuodamas išvadą, kad jis, o ne M. K. neturintis vairuotojo pažymėjimo vairavo automobilį.

Taip pat kaltinamojo poziciją, kad jis su šalia sėdėjusiu M. K. susikeitė vietomis paneigia ir liudytojų A. K., L. R. ir L. R. parodymai.

Nurodytų aplinkybių visuma neleidžia teismui vadovautis M. K. parodymais, teismas juos vertina kaip neatitinkančiais įvykio aplinkybių, kurias nustatė teismas ištyręs byloje esančius įrodymus.

Nors liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje teigė, kad visą laiką automobilį vairavo pats ir S. S. jo vairuoti nedavė, tačiau šio liudytojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje yra prieštaringi, nenuoseklūs ir juos paneigia kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Akcentuotina tai, kad teisiamojo posėdžio metu M. K. nurodė išgėręs kelis butelius sidro ir vairavęs, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė buvęs blaivus ir todėl neleidęs S. S. vairuoti, nes pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamasis S. S. vairavo transporto priemonę ir atsisakė pasitikrinti girtumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir nusikalstama veika pagal šios sudėties požymius laikoma baigta nuo to momento, kai asmuo atsisako tikrintis neblaivumą nustačius jam akivaizdžius neblaivumo požymius. Šiuo atveju kaltinamojo kaltė pasireiškė tuo, kad jis suvokė, jog yra neblaivus ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas)

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai neskiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, tačiau tai neatima iš teismo teisės tokią bausmės rūšį paskirti motyvuojant savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Skirdamas bausmę kaltinamajam S. S. teismas atsižvelgia iš esmės į kaltinamojo asmenybę, per kurią geriausiai atsiskleidžia asmeniui skirtinos bausmės tikslai ir paskirtis. Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis S. S. anksčiau teistas ne kartą, teistumas neišnykęs. Per pastaruosius penkerius metus baustas ne kartą administracine tvarka, 2019 m. balandžio 17 d. kaip pradedantysis vairuotojas taip pat vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 0,16 promilių neblaivumas). Išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, kad S. S. nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaltinamasis paskirtų baudų už administracinius nusižengimus per paskutinius metus visiškai nemoka, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog S. S. skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia. Asmuo neturi nuolatinių pajamų, nes niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje negalėtų būti pasiekti skyrus kaltinamajam pačią švelniausią bausmės rūšį baudą. Pažymėtina, kad teismas negali skirti tokios bausmės rūšies, kurios kaltinamasis negali įvykdyti, nes tai yra nesuderinama su ne tik su teisingumo principo įgyvendinimu, bet ir kitomis bausmės paskirtimis. Dėl to teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir jos pasekmes, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, skiria kaltinamajam arešto bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus arešto laikas yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių S. S. veiksmuose nenustatyta. Sunkinančia pripažintina tai, kad S. S., būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą, laikytina, kad veiką padarė būdamas recidyvistas, ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamajam S. S. skirtina 60 parų arešto bausmė, t. y. šiek tiek griežtesnė nei vidurkyje numatytas bausmės vidurkis (BK 49, 54 straipsniai).

Pažymėtina, kad asmuo buvo nuteistas Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu ir ši nusikalstama veika, už kurią jis teisiamas šiuo nuosprendžiu, padaryta anksčiau nei priimtas minėtas nuosprendis. Vis dėlto teismas įvertinęs aplinkybę, kad pagal minėta nuosprendį asmuo bausmę yra atlikęs, nėra teisinės logikos šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su nuosprendžiu, pagal kurį asmuo bausmę yra atlikęs.

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė transporto priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, jog transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam ir byloje nesant duomenų, kad transporto priemonės savininkė būtų žinojusi, kad su jai priklausančia transporto priemone bus daroma nusikalstama veika, transporto priemonės konfiskuoti nėra teisinio pagrindo, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad transporto priemonės vertė su PVM yra 1 860 Eur, todėl ši nurodyta vertė prilygintina konfiskuotino turto vertei ir išieškotina iš kaltinamojo.

Teismas nagrinėjamu atveju turėtų skirti asmeniui BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, asmeniui Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams. Dėl to konstatuotina, kad asmuo šią teisę yra praradęs. Vis dėlto tai nėra kliūtis siekiant užtikrinti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslus uždrausti asmeniui naudotis specialia teise 3 metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. 19 val. 20 min. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. 16 val. 00 min. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dokumentai ir daiktai, reikšmingi nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 18 d. pakvitavimu gražinta transporto priemonės savininkei V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina jai; kompaktiniai diskai su fotonuotraukomis, kasos aparatų kvitais ir filmuotomis medžiagomis iš įvykio vietos esantys prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai .

Paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš S. S. konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 860 Eur. Šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas” (būtina nurodyti bylos numerį). Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

S. S. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 18 d. pakvitavimu gražintą savininkei V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jai; kompaktinius diskus su fotonuotraukomis, kasos aparatų kvitais ir filmuota medžiaga iš įvykio vietos esančius prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.