Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajai A. K. ir jos atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013-07-29, apie 22.30 val., aikštelėje, esančioje Karklės k. prie vokiečių kapinių, Klaipėdos r., pribėgęs prie aikštelėje buvusio A. K. priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. K., bandė atidaryti vairuotojo pusės priekines dureles ir tokiu būdu įsibrauti į automobilį, tačiau A. K. spėjus užrakinti automobilio dureles, trenkė į automobilio priekinį stiklą, užšoko ant automobilio variklio gaubto, griebė už valytuvų, kuriuos nulaužė. Tokiais veiksmais D. N. apgadino automobilio kairės pusės priekinį sparną, variklio gaubtą, jį įlenkdamas, nulaužė valytuvus, padarydamas A. K. 1260 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis D. N. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, 2013 m. liepos 29 d. su direkcijos vyr.specialistu R. P. vykdė (duomenys neskelbtini) parko teritorijos apžiūrą (reidą), kurios tikslas užtikrinti saugomos teritorijos režimo kontrolę. Apžiūros metu naudojosi tarnybiniu automobiliu Nissan Navaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paženklintu direkcijos logotipais bei vilkėjo drabužius, paženklintais skiriamaisiais ženklais - emblemomis su (duomenys neskelbtini) parko logotipais. Apie 23.00 val. Karklės k., ties kapinaitėmis pastebėjo keletą automobiliu, parkuojamų ant keliuko, vedančio prie jūros, automobilių eismas yra draudžiamas. Fiksuojant šiuos pažeidimus, į aikštelę įvažiavo tamsios spalvos automobilis ir sustojo prie šiukšlių konteinerių. Siekdamas užfiksuoti galimai daromą saugomos teritorijos režimo pažeidimą, jis nuėjo link automobilio galo, norėdamas fotoaparatu užfiksuoti automobilio valstybinį numerį. Jam ruošiantis fotografuoti, automobilis staiga pradėjo važiuoti atbuline eiga, todėl jis pasitraukė už automobilio kairiojo šono. Tuomet automobilis pradėjo važiuoti į priekį, tuo metu jis buvo automobilio vairuotojo pusėje ir gestais rodė vairuotojui sustoti bei šaukė, kad yra saugomų teritorijų pareigūnas ir bandė, bėgdamas į priekį, jį nufotografuoti. Automobilis pavažiavo keletą metrų į priekį, sustojo, nes jam kelią pastojo priekyje kelkraštyje stovėjo direkcijos tarnybinis automobilis, tada pavažiavo atgal, kad galėtų išsukti į kairėje pusėje esantį keliuką. Tuo metu jis buvo ties automobilio kairės pusės priekiniu sparnu ir išgirdo stipriai „gazuojamą” variklį bei pajuto, kad automobilis pradeda važiuoti sukdamas į kairę. Supratęs, kad automobilio vairuotojas, nors ir matydamas jį, važiuoja toliau nestodamas, jis stresinėje būsenoje bandė išvengti gyvybei pavojingų traumų ir užvirto ant priekinio kairės pusės kapoto. Nepaisant to, vairuotojas pradėjo didinti greitį ir jis ėmė slysti nuo kapoto, todėl bandydamas nenukristi po drastiškai manevruojančio automobilio ratais, viena ranka įsikibo į valytuvą, o kita laikė fotoaparatą, kad nesudužtų. Automobilis vis didino greitį ir neplanavo sustoti, todėl siekdamas išvengti sužalojimų ir pajutęs, kad automobilis keliuko posūkyje suka dešiniau, pasinaudojo inercijos momentu ir nušoko į kairę pusę nuo automobilio. Šokdamas nuo automobilio pajuto, kad nulūžo valytuvas. Automobilis nestabdydamas nuvažiavo keliuku link kavinės “Žiogelis”. Jis jokios tyčios sugadinti automobilį neturėjo, susidariusioje stresinėje situacijoje bandė išvengti galimų sužalojimų.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad ji įvykio vietoje nebuvo, apie įvykį sužinojo iš sūnaus A. K.. Jis sakė, kad kartu su drauge A. M. 2013-07-29, apie 22.30 val., jai (A. K.) priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į Karklės k., Klaipėdos r., esantį įvažiavimą prie „Žilvitis” poilsiavietės, nes ieškojo privažiavimo prie jūros. Atvažiavus į aikštelę ir sustojus, prie automobilio pribėgo vyras, kaip vėliau paaiškėjo D. N., kuris bandė atidaryti vairuotojo pusės priekines dureles ir tokiu būdu įsibrauti į automobilį, tačiau sūnus A. K. spėjo užrakinti automobilio dureles. Tada D. N. trenkė į automobilio priekinį stiklą, užšoko ant automobilio variklio gaubto, griebė už valytuvų, kuriuos nulaužė. Tokiais veiksmais D. N. nulaužė automobilio valytuvus, apgadino kairės pusės priekinį sparną ir variklio gaubtą, jį įlenkdamas. Po įvykio automobilis buvo saugomas pažįstamų garaže, po įvykio jokių kitų įvykių nebebuvo. Po 1,5 mėnesio automobilį nuvežė ekspertų apžiūrai, jie paskaičiavo, kad remontas kainuos 1260 Lt.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis 2013-07-29, apie 22.30 val., su mergina atvažiavo į Karklės k. esantį įvažiavimą prie „Žilvičio” poilsiavietės, kur ieškojo privažiavimo prie jūros. Tuo metu aikštelėje iš kairės pusės stovėjo džipas Nissan Navaro, taip pat juodos spalvos automobilis Ford. Jis pastebėjo, kad prie jo automobilio bėga žmogus, nubėgo iš automobilio galo. Jis nesuprato, kas vyksta, pradėjo važiuoti, tas žmogus pribėgo prie šono, bandė atidaryti dureles, jis užspaudė užraktą. Kadangi jam grėsė pavojus, siekdamas to išvengti, jis pradėjo manevruoti pirmyn-atgal, tai darė kokius 4 kartus. Jam manevruojant tas žmogus trenkė į stiklą, užlipo ant automobilio priekinio dangčio, nulaužė valytuvą. Kai jam pavyko išsukti automobilį link išvažiavimo, jis nesustodamas nuvažiavo. Išvažiavęs jis paskambino policijai, pranešė apie užpuolimą. Žalą automobiliui nustatė ekspertai, valytuvą jis susitvarkė pats. Šiuo metu automobiliui reikalingas remontas.

Liudytoja A. M. parodė, kad ji su savo buvusiu vaikinu A. K. įvykio dieną nuvažiavo prie jūros, buvo tamsu, matė aikštelėje stovinčius automobilius ir prie jų esančius žmones. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Iš vairuotojo pusės pribėgo žmogus, pradėjo smarkiai belsti į langą. Jie išsigando, nusprendė iš ten išvažiuoti. Kaip manevravo A. K., ji nurodyti tiksliai negali. Manevruojant tas žmogus užšoko ant variklio dangčio, čiupo už valytuvo, jį nulaužė ir nušoko nuo važiuojančio jų automobilio.

Liudytojas R. P. parodė, kad įvykio dieną vakare vykdė reidą, su džipu nuvažiavo prie kapinaičių, pasuko į keliuką, kur stovėjo automobilis „Renault“, jį nufotografavo, įteikė žmonėms lapelį. Po to atbuline eiga išvažiavo iš keliuko sustojo aikštelės pakraštyje, įjungė avarinius žibintus, visi trys išlipo iš automobilio ir nuėjo prie automobilio, stovėjusio prie šiukšliadėžių. Jis su D. N. nuėjo kalbėtis su žmonėmis, o D. Š. prašė fotografuoti. Bekalbant prie automobilio, į aikštelę atvažiavo dar vienas automobilis, sustojo, automobilio vairuotojas juos turėjo matyti. D. N. nuėjo to automobilio fotografuoti. Tuo metu jis stovėjo prie kito automobilio, o D. Š. buvo dar toliau. Automobilis, prie kurio priėjo D. N., pradėjo manevruoti atgal, po to į priekį, D. N. šaukė „stok“ ir atsidūrė ant automobilio kapoto. Automobilis nesustojo, D. N. nušoko ar nukrito nuo automobilio, o automobilis nuvažiavo.

Liudytojas D. Š. parodė, kad įvykio dieną dirbo pajūryje su traktoriumi, D. N. vežė su parko džipu namo. Kai D. N. sutojo aikštelės pakraštyje, jis išlipo iš automobilio ir nuėjo pasivaikščioti apie 30-50 metrų nuo aikštelės. Kas vyko aikštelėje nematė, tik apie pusę minutės girdėjo automobilio padangų ir variklio skleižiamą triukšmą. Kaip D. N. užkrito ant automobilio kapoto, jis nematė, jam D. N. sakė, kad jis norėjo nufotografuoti pažeidėjo automobilį.

Liudytojas D. B. parodė, kad įvykio dieną vakare pravažiavo aikštelę, nuvažiavo arčiau jūros, savo automobilį BMW pastatė draudžiamojoje vietoje. Ten buvo dar du automobiliai. Jie nuėjo prie jūros, 15 minučių pašaudė fejerverkus ir grįžo. D. N. ir kiti du asmenys su juo bendravo mandagiai, buvo su uniforma, jokios psichologinės prievartos nenaudojo, užfiksavo pažeidimą, dar padėjo ištraukti automobilį. Konflikto su kito BMW automobilio vairuotoju nematė.

Liudytoja I. M. parodė, kad D. N. pažįsta kaip regioninio parko direktorių, kadangi ji buvo baudžiama už automobilio pastatymą draudžiamojoje vietoje, t.y. ji įvykio dieną vakare atvažiavo prie jūros, automobilį pastatė netoli regioninio parko direkcijos pastato, nuėjo prie jūros, grįžusi sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Tuo metu prie jos niekas nebuvo priėjęs ir niekas nefotografavo, jokio konflikto ji nematė.

Iš nukentėjusiosios pateiktų UAB „Pajūrio autorika“ dokumentų matyti, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaina yra 1260 Lt (7-24 b.l.).

Iš nukentėjusiosios pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuoti automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti sugadinimai (25-34 b.l.).

Iš nukentėjusiosios pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolė V. D. peržiūrėjo video registratoriumi užfiksuotą vaizdą ir konstatavo, kad vaizdo įraše matoma: automobilis pajudėjo 2013-07-29, 22.15 val. Yra tamsus paros metas, danguje matosi žaibai. Faktinės aplinkybės konstatuojamos nuo įrašo 22:22:29 val. 22:22:45 val. automobilis važiuoja asfaltuota kelio danga, prie kelio ženklo su užrašu „ŽILVITIS” pristoja ir pasuka į kairę. Važiuoja asfaltuota kelio danga. 22:23:11 val. privažiuoja prie kelio ženklo „EISMAS UŽDRAUSTAS”, pristabdo, pasuka į dešinę ir važiuoja asfaltuota kelio danga pro šį ženklą, iki ženklo AKLAVIETĖ, automobilis sustojo. 22:23:35 automobilis pastovi ir 22:23:49 pajuda, sukdamas su automobilio šviesomis apšviečia priekyje dešinėje pusėje aikštelėje stovinčias tris šiukšlių dėžes, biotualetą, už šiukšlių dėžių priekyje dešinėje pusėje nuo vairuotojo matosi du automobiliai su įjungtomis šviesomis, vienas automobilis yra lengvasis tamsios spalvos, stovi šonu, šalia jo vyriškis, apsirengęs šviesios spalvos trumpomis rankovėmis marškiniais ir šviesiais šortais, rankas laiko juosmens srityje, stovi prie savo automobilio. Kitas automobilis visureigis stovi šonu, kairiau nuo atvažiavusio automobilio, matosi, kad atidarytos priekinės dešinės pusės keleivio durelės, įjungti priekiniai žibintai, kurie šviečia į mišką. Skiramujų ženklų ant durelių nesimato. Automobilis važiuoja tiesiai. 22:24:03 val. automobilis sustoja, ant automobilio kapoto iš kairės pusės prie stiklo užšoka žmogus, matosi kaip jis rankomis stveria už automobilio valytuvų, nušoka 22:24:06 val. 22:24:07 val. Automobilis pajuda, pasuka į dešinę ir išvažiuoja asfaltuota kelio danga, tamsus paros metas. Faktinės aplinkybės baigiamos konstatuoti pagal automobilio video registratoriuje rodomą laiką 22:24:08 val. (38-39 b.l.).

Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėto kompaktinio disko turinio matyti, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka įrašo turinį, išskyrus tai, kad 22:24:03 val. automobilis sustoja, ant automobilio kapoto iš kairės pusės prie stiklo užšoka žmogus jau pradėjus automobiliui judėti, matosi kaip jis gaudo kažkokį daiktą, pasak D. N., fotoapartą, jo nesugauna, rankomis stveria už automobilio valytuvų ir ne nušoka, o nuslysta nuo automobilio, įsijungus valytuvui (40 b.l.).

Iš kaltinamojo D. N. pateiktų dokumentų matyti, kad D. N. ir R. P. yra valstybės saugomų teritorijų pareigūnai, 2013-07-29 vykdė planinį patikrinimą, naudodamiesi tarnybiniu automobiliu Nissan Navaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suskiriamaisiais ženklais (139-149 b.l.), įvykio dieną už įvykio vietoje padarytus administracinius teisės pažeidimus panašiu laiku (automobilio statymą draudžiamoje vietoje) yra nubausti I. K., V. M., I. M., D. B. (61-80 b.l.), norint nuvažiuoti į įvykio vietą pravažiuojam pro kelio ženklą Nr.303, draudžiantį važiuoti (81-87 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Esant išdėstytiems įrodymams, teismo nuomone, A. K. kaltinimai D. N. nepasitvirtino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Teismo nuomone byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti D. N. veiksmuose esant tiesioginę ar netiesioginę tyčią sugadinti A. K. turtą – apgadinti automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinį sparną, įlenkti variklio gaubtą ir nulaužti valytuvą. D. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną atliko planinį patikrinimą, kartu su kolega fiksavo administracinius teisės pažeidimus, statant automobilius draudžiamoje vietoje, taip pat norėjo užfiksuoti A. K. padarytą pažeidimą, tačiau to jam nepavyko padaryti, kadangi A. K. pradėjo manevruoti, tai darė tokiu būdu, kad jam kilo grėsmė būti sužalotam, siekdamas to išvengti iš inercijos užkrito ant važiuojančio automobilio variklio gaubto, bandė išsilaikyti užgriebdamas už valytuvo, o jam įsijungus nukrito ant žemės. Tokiu būdu jis jokios tyčios sugadinti nukentėjusiosios automobilio neturėjo, susidariusioje stresinėje situacijoje bandė išvengti galimų sužalojimų. Netikėti šiais D. N. parodymais nėra pagrindo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tuo metu D. N., kaip pareigūnas, atliko planinį patikrinimą, užfiksavo ne vieną pažeidėją, liudytojas D. B. parodė, kad pareigūnai fiksuodami pažeidimą elgėsi mandagiai, buvo su uniforma, jokios psichologinės prievartos nenaudojo. Iš video registratoriumi užfiksuoto vaizdo teismas daro išvadą, kad jokios grėsmingos situacijos, kaip tai įvertino liudytojai A. K. ir A. M., tuo metu, kai į aikštelę įvažiavo A. K., nebuvo – stovėjo direkcijos tarnybinis automobilis su įjungtais avariniais žibintais, taip pat stovėjo dar vienas automobilis su įjungtais žibintais, prie jo ramiai stovėjo R. P., kuris jokių staigių judesių nedarė. Pažymėtina ir tai, kad video registratoriumi nebuvo užfiksuoti D. N. veiksmai, kai jis, pasak jau minėtų liudytojų, grėsmingai šoko prie automobilio, smarkiai beldėsi į langą ir tyčia užšoko ant automobilio, griebė valytuvą ir jį nulaužė. Priešingai, video registratoriumi užfiksuota, kad D. N. ant automobilio kapoto iš kairės pusės prie stiklo atsidūrė jau pradėjus automobiliui judėti, gaudė kažkokį daiktą, pasak D. N., fotoapartą, jo nesugavo, rankomis stvėrė už automobilio valytuvo ir nuslydo nuo automobilio variklio gaubto, įsijungus valytuvui, kas teismo nuomone, tik patvirtina D. N. parodymus, kad jis atsidūrė pavojingoje situacijoje ir joje elgėsi instinktyviai.

Nors liudytojai A. K. bei A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad D. N. tyčia sugadino automobilį, tačiau, anksčiau išdėstytų aplinkybių kontekste, teismui kyla abejonių dėl jų parodymų šioje dalyje patikimumo. Iš video registratoriumi užfiksuoto vaizdo akivaizdžiai matyti, kad A. K. sąmoningai įvažiavo pro draudžiamą važiuoti ženklą, taigi suvokdamas, kad daro kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir įvažiavęs į aikštelę, kurioje stovėjo automobiliai ir prie jų stovėjo žmonės, bei vienas iš jų nuėjo iš galo užfiksuoti fotoaparatu automobilio numerius, vėlgi suvokė, kad šie žmonės yra pareigūnai, fiksuojantys pažeidimą, todėl vertinti tokią ramią situaciją kaip grėsmingą jo sveikatai ar gyvybei neturėjo jokio pagrindo. Akivaizdu, kad jis pradėjo manevruoti automobiliu siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir tai darė šalia automobilio esant D. N.. Taip pat akivaizdu, kad susidariusioje situacijoje D. N. nesitikėjo tokių A. K. veiksmų, stengėsi atlikti savo pareigą, tačiau pats atsidūrė grėsmingoje situacijoje, kurioje, kaip jau aptarta, elgėsi intuityviai.

Esant išdėstytam, teismas konstatuoja, kad byloje nėra patikimų įrodymų, paneigiančių kaltinamojo D. N. versiją, jog jis jokios tyčios sugadinti nukentėjusiosios automobilio neturėjo, susidariusioje stresinėje situacijoje bandė išvengti galimų sužalojimų. Gi pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tokiu būdu D. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusioji A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 1260 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kadangi šiuo nuosprendžiu D. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. yra išteisintinas tuo pagrindu, jog jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Išteisintasis D. N. prašo priteisti iš privačios kaltintojos 2000 litų proceso išlaidų, kurias jis turėjo, sumokėdamas advokatui už jos gynybą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje gynėją, gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotos jo naudai. Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, jog kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, jog visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. D. N. iškeltas kaltinimas pripažintas nepagrįstu, dėl šio kaltinimo jis išteisintas, todėl jo išlaidos, susijusios su gynėjo darbo apmokėjimu, pripažįstamos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos pobūdį, jos apimtį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus D. N. priteistina dalis jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

D. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios A. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Išieškoti iš A. K. 1000 litų proceso išlaidų D. N. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.