Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Gintaras Stonkus Teisminio proceso Nr. 1-24-3-00018-2013-5

2014 m. liepos 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. K. ir jos atstovo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. N., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Iš A. K. priteista D. N. 1000 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas dėl to, kad 2013-07-29, apie 22.30 val., aikštelėje prie vokiečių kapinių, esančioje (duomenys neskelbtini) , pribėgęs prie aikštelėje buvusio A. K. priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. K., bandė atidaryti vairuotojo pusės priekines dureles ir tokiu būdu įsibrauti į automobilį, tačiau, A. K. spėjus užrakinti automobilio dureles, trenkė į automobilio priekinį stiklą, užšoko ant automobilio variklio gaubto, griebė už valytuvų, kuriuos nulaužė. Tokiais veiksmais D. N. apgadino automobilio kairės pusės priekinį sparną, variklio gaubtą, jį įlenkdamas, nulaužė valytuvus, taip A. K. padarė 1260 Lt turtinę žalą.

Apeliantų tvirtinimu, apylinkės teismas teisingai pastebėjo, jog D. N. yra valstybės saugomų teritorijų pareigūnas, todėl, siekdamas užfiksuoti pažeidimą, jis tikrai žinojo pažeidimo užfiksavimo tvarką, jos turėjo laikytis, tačiau D. N. elgėsi ne kaip pareigūnas, bet kaip chuliganas, kurio veiksmai liudytojui A. K. sukėlė pagrįstą baimę, jis pajuto pavojų sau ir keleivei.

Nukentėjusioji A. K., jos atstovas advokatas V. Janušauskas prašo apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti, D. N. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 10 MGL dydžio bauda. Iš D. N. priteisti A. K. 1260 Lt turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

Išteisintasis D. N. ir jo gynėjas advokatas E. Antonenko prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendį palikti galioti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. K. parodė, kad ji įvykio vietoje nebuvo, apie įvykį, kaip buvo apgadintas jos automobilis, sužinojo iš sūnaus A. K. (b. l. 116–119).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad jis 2013-07-29, apie 22.30 val., su mergina atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime esantį įvažiavimą prie „(duomenys neskelbtini)” poilsiavietės, ten ieškojo privažiavimo prie jūros. Tuo metu aikštelėje iš kairės pusės stovėjo džipas „Nissan Navaro“, taip pat juodos spalvos automobilis „Ford“. Prie A. K. automobilio nuo jo galo pribėgo žmogus. A. K. nesuprato, kas vyksta, pradėjo važiuoti, tas žmogus pribėgo prie šono, bandė atidaryti dureles, jis užspaudė durelių užraktą. Kadangi jam grėsė pavojus, siekdamas to išvengti, jis pradėjo manevruoti pirmyn atgal, tai darė kokius 4 kartus. Jam manevruojant, tas žmogus trenkė į stiklą, užlipo ant automobilio priekinio dangčio, nulaužė valytuvą. Kai automobilį pavyko išsukti link išvažiavimo iš aikštelės, A. K. nesustodamas nuvažiavo. Išvažiavęs paskambino policijai, pranešė apie užpuolimą (b. l. 121–126).

Teisiamajame posėdyje išteisintasis D. N. parodė, kad įvykio metu jis kaip (duomenys neskelbtini) R. P. vykdė (duomenys neskelbtini) teritorijos apžiūrą (reidą), kurios tikslas buvo užtikrinti saugomos teritorijos režimo kontrolę. Apžiūros metu naudojosi tarnybiniu automobiliu „Nissan Navaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paženklintu (duomenys neskelbtini) logotipais, bei vilkėjo drabužius, paženklintus skiriamaisiais ženklais – emblemomis su (duomenys neskelbtini) logotipais. Apie 23 val. (duomenys neskelbtini) kaime, ties kapinaitėmis, ant keliuko, vedančio prie jūros, kur automobilių eismas draudžiamas, pastebėjo stovint keletą automobilių. Fiksuojant šiuos pažeidimus, į aikštelę įvažiavo tamsios spalvos automobilis ir sustojo prie šiukšlių konteinerių. Siekdamas užfiksuoti galbūt daromą saugomos teritorijos režimo pažeidimą, nuėjo link automobilio galo, norėdamas fotoaparatu užfiksuoti automobilio valstybinį numerį. Jam ruošiantis fotografuoti, automobilis staiga pradėjo važiuoti atbuline eiga, todėl jis pasitraukė už automobilio kairiojo šono. Tuomet automobilis pradėjo važiuoti į priekį. D. N., tuo metu būdamas automobilio vairuotojo pusėje, gestais rodė vairuotojui sustoti bei šaukė, kad yra saugomų teritorijų pareigūnas, bėgdamas į priekį, bandė vairuotoją nufotografuoti. Stabdomas automobilis pavažiavo keletą metrų į priekį ir sustojo, nes jam kelią pastojo kelkraštyje stovėjęs direkcijos tarnybinis automobilis. Po to automobilis pavažiavo atgal, kad galėtų išsukti į kairėje pusėje esantį keliuką. Tuo metu, būdamas prie automobilio kairės pusės priekinio sparno, D. N. išgirdo stipriai „gazuojamą” variklį bei pajuto, kad automobilis pradeda važiuoti sukdamas į kairę. Supratęs, kad automobilio vairuotojas, nors ir matydamas jį, nestodamas važiuoja toliau, būdamas stresinės būsenos, bandydamas išvengti gyvybei pavojingų traumų, A. N. užvirto ant automobilio kapoto kairės pusės. Nepaisydamas to, vairuotojas pradėjo didinti greitį ir A. N. ėmė nuo kapoto slysti, todėl viena ranka įsikibo į valytuvą, o kita laikė fotoaparatą, kad nesudužtų. Automobilis nesustojo, todėl, siekdamas išvengti sužalojimų, pajutęs, kad automobilis keliuko posūkyje suka dešiniau, pasinaudojo inercijos momentu ir nuo automobilio nušoko į kairę pusę. Šokdamas nuo automobilio pajuto, kad nulūžo valytuvas. Automobilis nestabdydamas nuvažiavo keliuku link kavinės „(duomenys neskelbtini) ”. Jis jokios tyčios sugadinti automobilį neturėjo, susidarius stresinei situacijai bandė išvengti galimų sužalojimų (b. l. 112–116, 119).

Analogiškas aplinkybes D. N. nurodė ir 2013-10-29 rašte Klaipėdos rajono PK, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl bandymo jį sąmoningai sužaloti (b. l. 45–46). Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja A. S. 2013-11-11 nutarimu pagal D. N. pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė (b. l. 103–104).

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. P. parodė, kad įvykio metu vakare prie kapinaičių vykdė reidą. Tą vakarą buvo nemažai pažeidėjų. D. N. nuėjus fotografuoti dar prie vieno automobilio, šis automobilis pradėjo manevruoti atgal, po to į priekį. D. N. šaukė: „stok“ ir atsidūrė ant automobilio kapoto. Automobilis nesustojo, D. N. nušoko ar nukrito nuo automobilio, o automobilis nuvažiavo (b. l. 161–162).

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. Š. parodė, kad įvykio metu girdėjo padangų garsą, tačiau pats įvykio nematė. Apie įvykį sužinojo iš D. N., kuris papasakojo, kad norėjo nufotografuoti pažeidėjo automobilį ir užkrito ant kapoto (b. l. 162–163).

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad D. N. ir R. P. yra valstybės saugomų teritorijų pareigūnai, 2013-07-29 vykdė planinį patikrinimą naudodamiesi tarnybiniu automobiliu „Nissan Navaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su skiriamaisiais ženklais (b. l. 139–149).

Administracinio teisės pažeidimo protokolai patvirtina, kad 2013-07-29, vykdydami planinį patikrinimą, (duomenys neskelbtini) kaime prie keliuko, vedančio prie jūros, kuriuo eismas draudžiamas, (duomenys neskelbtini) darbuotojai užfiksavo ne vieną pažeidimą, pažeidėjams buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai (b. l. 63–64, 68–69, 73–74, 78–79). 2013-07-29 23.30 val. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir teisiamajame posėdyje apklaustam liudytojui D. B. (b. l. 78–79), kuris parodė, kad jis įvykio metu buvo pastatęs savo automobilį draudžiamoje vietoje. Pareigūnas D. N. buvo su uniforma, užfiksavo pažeidimą, su juo bendravo mandagiai, jokios psichologinės prievartos nevartojo, dar padėjo ištraukti automobilį (b. l. 119–120). Tą pačią dieną 23.30 val. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir liudytojai I. M. (b. l. 73–74), kuri neneigė, jog automobilį buvo pastačiusi neleistinoje vietoje, pažeidimas buvo užfiksuotas jai nedalyvaujant (b. l. 120–121).

D. B., kitiems asmenims, kuriems įvykio dieną valanda vėliau buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, jokių problemų dėl to, kad nebuvo galima atpažinti, jog pažeidimus fiksuoja pareigūnai, kurie turi skiriamuosius ženklus, neiškilo. Kad prie automobilio priėjęs asmuo turėjo skiriamuosius ženklus, nepaneigė ir liudytoja A. M..

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. parodė, kad ji su savo buvusiu vaikinu A. K. įvykio dieną nuvažiavo prie jūros, buvo tamsu, matė aikštelėje stovinčius automobilius ir prie jų esančius žmones. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Iš vairuotojo pusės pribėgo žmogus, pradėjo smarkiai belsti į langą. Jie išsigando, nusprendė iš ten išvažiuoti. Manevruojant tas žmogus užšoko ant variklio dangčio, čiupo už valytuvo, jį nulaužė ir nuo važiuojančio automobilio nuslydo. Liudytoja matė „ženkliuką iš tolo“, tik nematė, kas parašyta (b. l. 159–161).

Iš liudytojos A. M. parodymų matyti, kad pareigūnas D. N. buvo priėjęs prie vairuotojo pusės lango, beldė į langą, liudytoja matė ir pareigūno skiriamuosius ženklus. Įvykio vietoje buvo ne vienas automobilis, buvo žmonių, todėl A. K. ir A. M. parodymai, jog jie nusprendė išvažiuoti, nes išsigando, vertintini kritiškai. A. K. teigimu, išvažiavęs iš įvykio vietos, jis skambino policijai, pranešė apie užpuolimą, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolė V. D. peržiūrėjo vaizdo registratoriumi užfiksuotą vaizdą ir konstatavo, kad vaizdo įraše matoma: „automobilis pajudėjo 2013-07-29 22.15 val. Yra tamsus paros metas, danguje matosi žaibai. Faktinės aplinkybės konstatuojamos nuo įrašo 22:22:29 val. 22:22:45 val. automobilis važiuoja asfaltuota kelio danga, prie kelio ženklo su užrašu „(duomenys neskelbtini)” pristoja ir pasuka į kairę. Važiuoja asfaltuota kelio danga. 22:23:11 val. privažiuoja prie kelio ženklo „EISMAS UŽDRAUSTAS”, pristabdo, pasuka į dešinę ir važiuoja asfaltuota kelio danga pro šį ženklą iki ženklo AKLAVIETĖ, automobilis sustojo. 22:23:35 val. automobilis pastovi ir 22:23:49 pajuda, sukdamas su automobilio šviesomis apšviečia priekyje dešinėje pusėje aikštelėje stovinčias tris šiukšlių dėžes, biotualetą, už šiukšlių dėžių priekyje dešinėje pusėje nuo vairuotojo matosi du automobiliai su įjungtomis šviesomis, vienas automobilis yra lengvasis tamsios spalvos, stovi šonu, šalia jo vyriškis, apsirengęs šviesios spalvos trumpomis rankovėmis marškiniais ir šviesiais šortais, rankas laiko juosmens srityje, stovi prie savo automobilio. Kitas automobilis visureigis stovi šonu, kairiau nuo atvažiavusio automobilio, matosi, kad atidarytos priekinės dešinės pusės keleivio durelės, įjungti priekiniai žibintai, kurie šviečia į mišką. Skiriamųjų ženklų ant durelių nesimato. Automobilis važiuoja tiesiai. 22:24:03 val. automobilis sustoja, ant automobilio kapoto iš kairės pusės prie stiklo užšoka žmogus, matosi kaip jis rankomis stveria už automobilio valytuvų, nušoka 22:24:06 val. 22:24:07 val. Automobilis pajuda, pasuka į dešinę ir išvažiuoja asfaltuota kelio danga, tamsus paros metas. Faktinės aplinkybės baigtos konstatuoti pagal automobilio video registratoriuje rodomą laiką 22:24:08 val.“ (b. l. 38–39).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas (b. l. 40) buvo peržiūrėtas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad į aikštelę, kurioje stovi KET informacinis ženklas Nr. 613 „Aklakelis tiesiai“, kurioje automobiliu manevravo A. K., norėdamas apsisukti ir pabėgti iš įvykio vietos, visi automobiliai įvažiavo pažeisdami draudžiamąjį KET ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones, draudžiamas.“ Iš vaizdo įrašo matyti, kad joks žmogus ant automobilio kapoto neužšoko, A. K. vairuojamam automobiliui pajudėjus iš vietos iš vairuotojo pusės ant kapoto prieš pat stiklą žmogus užvirto jau pradėjus automobiliui judėti. Tuoj pat buvo įjungti automobilio lango valytuvai, nors prieš tai jais naudojamasi nebuvo, ir žmogus pradėjo gaudyti kažkokį daiktą (neatmetami D. N. parodymai, kad tai buvo fotoaparatas). Tol, kol žmogus buvo ant kapoto, priekinio lango valytuvų mechanizmas buvo įjungtas, o buvo išjungtas tada, kai tik automobilis išvažiavo iš aikštelės. Yra pagrindo manyti, kad automobilio valytuvai buvo įjungti tam, kad sutrukdyti nufotografuoti automobilio vairuotoją. Ar žmogus nuo automobilio kapoto buvo numestas automobiliui manevruojant, ar sugebėjo nuo kapoto pasišalinti pats, iš vaizdo įrašo spręsti sudėtinga.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. N., norėdamas užfiksuoti pažeidimą padariusį automobilį ir jo vairuotoją, ėjo prie A. K. automobilio, o kai priėjo, A. K. pradėjo manevruoti pirmyn–atgal. Akivaizdu, kad D. N. tokių veiksmų nesitikėjo. Nėra pagrindo netikėti, kad, iškilus grėsmei būti sužalotam, užvirtus ant automobilio variklio gaubto, D. N. už judančio valytuvo griebė spontaniškai tam, kad automobilio judėjimo metu nebūtų numestas ant žemės. Tokios aplinkybės nepaneigia ir vaizdo registratoriumi užfiksuoti vaizdo duomenys.

Iš pridėto prie vaizdo įrašo aprašymo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad aikštelėje priešais A. K. automobilį stovėjo džipas su įjungtomis avarinėmis šviesomis, ant automobilio durelių buvo matomas (duomenys neskelbtini) logotipas. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A. M.. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad A. K. kelio ženklus matė, suprato, kad pažeidė KET ženklo Nr. 303 reikalavimus. Apylinkės teismas A. K. pasišalinimą iš įvykio vietos, sukeliant pavojų pareigūno sveikatai ir gyvybei, teisingai įvertino kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. 2013-08-05 A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 101).

Esant aptartoms aplinkybėms, nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad D. N. veiksmuose nebuvo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios sugadinti A. K. priklausantį turtą – jos automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-27 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nukentėjusiosios A. K. ir jos atstovo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą atmesti.