Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) mažosios bendrijos (toliau ir MB) „T.“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys buvo laikytas nepaduotu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys buvo laikytas nepaduotu nepašalinus visų ieškinio trūkumų.

10. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama pagal teisinio reglamentavimo nustatytas taisykles.

11. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovui K. B. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo dalyje dėl 738,85 Eur išieškojimo ir materialinės žalos atlyginimo priteisimo.

13. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 13 d. nutartimi įpareigojo ieškovę MB „T.“ per 10 dienų terminą pašalinti šiuos ieškinio trūkumus: 1) pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad Ž. D. yra ieškovės direktorė; 2) pateikti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos T. darbo ginčų komisijos priimtą sprendimą; 3) patikslinti ieškinio reikalavimus; 4) sumokėti 130 Eur žyminį mokestį už ieškinio pateikimą; 5) pateikti ieškinio ir visų jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepatikslino reikalavimo faktinio pagrindo ir nepateikė ieškinio ir jo priedų vertimų į atsakovui suprantamą kalbą.

14. Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės pagrindiniai ieškinio turiniui keliami reikalavimai yra du – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-854/2024, 29 punktas). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiais, kad procesinio dokumento pavadinimo netikslumas nėra trūkumas, trukdantis pradėti bylos nagrinėjimą, tačiau iš ieškovės patikslinto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė nesilaikė ir kitų CPK privalomų reikalavimų. Ieškinyje ji nesuformulavo reikalavimo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimo, tačiau ieškinio turinyje teigė, kad priešieškiniu (ieškiniu) reikalaus priteisti iš atsakovo ir 2 500,00 Eur materialinės žalos atlyginimą, t. y. ieškovės reikalavimų dalyko esmė nepakankamai suprantama ir tokio turinio ieškinio priėmimas nepakankamai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.

16. Be to, CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir pati apeliantė skunde nurodė, jog atsakovas yra B. pilietis, kuriam yra suprantama r. kalba, t. y. atsakovas nemoka valstybinės lietuvių kalbos. Tačiau apeliantė nepateikė ieškinio ir jo priedų vertimų į atsakovui suprantamą kalbą. Nors apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nepakankamą terminą vertimams pateikti, ji neprašė teismo šio termino pratęsti bei vertimų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui su savo skundu. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas nenumato galimybės apeliantei teikti sąlygų, kad tik tenkinus jos atskirąjį skundą, ji įsipareigoja pateikti privalomus vertimus į atsakovui suprantamą kalbą ir ji privalėjo laikytis CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtino reikalavimo pateikti pirmosios instancijos teismui procesinio dokumento ir jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą.

18. Kiti atskirojo skundo teiginiai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

19. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės MB „T.“ atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.