Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-12-08 · Administracinė byla Nr. A-2435-556/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-26Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
A-2435-556/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00508-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2435-556/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00508-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas D. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) viršininko 2020 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 20-TE-64 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. K.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) Imuniteto valdybos pareigūnai, atlikdami tarnybinį patikrinimą, D. K. pateikė susipažinti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo nurodytos aplinkybės dėl jo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Nurodė, kad pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kaip ir visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, yra su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pareiškėjas teigė, kad susipažinus su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, jam nėra aiškūs ir suprantami jo galbūt padaryti pažeidimai; nebuvo įmanoma pateikti paaiškinimų, kadangi pranešime buvo nurodyti tik žvalgybinių bylų numeriai bei pavadinimai, todėl neprisijungus prie sistemos, kurioje yra kaupiamos minėtos bylos, ir neturint informacijos apie jas (D. K. 2019 m. lapkričio 22 d. buvo nušalintas nuo pareigų), prisiminti daugiau kaip dešimties bylų pagal jų numerius ir pavadinimus praktiškai nėra įmanoma, todėl nebuvo ir nėra galimybės paaiškinti aplinkybių apie atliktus ar neatliktus veiksmus bylose bei jų vykdymo kontrolę.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai, atlikę tarnybinį patikrinimą, jam pateikė susipažinti 2019 m. gruodžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IL(S)-416(RN) (toliau – ir Išvada), tačiau jos kopija nebuvo įteikta. D. K. pažymėjo, kad 2020 m. vasario 12 d. kreipėsi į Kauno apskrities VPK viršininką ir prašė pateikti Išvados kopiją, tačiau atsakymo negavo.

4. Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje nurodyti pažeidimai yra mažareikšmiai, be to, pastebimas šališkumas ir neobjektyvumas, kadangi vienų pareigūnų analogiški veiksmai traktuojami kaip pažeidimas, o kitų – įvardijami mažareikšmiais ir neturėjusiais įtakos atliekamiems tyrimams, šių pareigūnų atsakomybės klausimas net nebuvo sprendžiamas.

5. D. K. atkreipė dėmesį, kad tie patys pareigūnai atliko ir tarnybinį patikrinimą, ir ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais remiantis, pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų. D. K. nuomone, tarnybinio patikrinimo metu kaltė dėl jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo buvo konstatuota neteisėtai ir tik formaliai, o tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai ir šališkai.

6. Teismo posėdyje pareiškėjas D. K. ir jo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, kad Policijos departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai atliko tarnybinį patikrinimą dėl Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų veiksmų. Visa tarnybinio patikrinimo medžiaga yra su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir nebuvo išslaptinta. Atsakovas pažymėjo, kad jam buvo pateiktas tik išslaptintas Išvados išrašas, iš kurio matyti, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2019 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 38-AK-567 buvo sudaryta darbo grupė Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos veiklos patikrinimui. Patikrinimo tikslas buvo įvertinti Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos kriminalinės žvalgybos organizavimo efektyvumą pagal kompetenciją užkardant, atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas, atliekamus finansų (turto) tyrimus kriminalinėje žvalgyboje, informacijos iš asmenų, policijos kriminalinės žvalgybos padalinių gavimo ir patikrinimo procedūras. Patikrinimo metu buvo tikrinti tvarkomų kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų, finansų (turto) tyrimų kriminalinėje žvalgyboje bei turto paieškos dokumentai, informacijos gavimo iš asmenų pranešimai, atlikta stebėsena Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos Duomenų sandėlyje bei įvertintos minėtų dokumentų skaitmeninės versijos.

9. Atsakovas nurodė, kad Ataskaitoje ir Išvadoje yra aptartos devynios kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos, viena informacijos tikrinimo byla ir trys archyvinės kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos, kuriose buvo nustatyti jų tyrimo trūkumai. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, jog pareiškėjas ėmėsi veiksmų, kad būtų užtikrintas kriminalinės žvalgybos tyrimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymas. Kauno apskrities VPK nurodė, kad įvertinus tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir pareiškėjo veiksmus, buvo konstatuota, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą, todėl tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – D. K. buvo paskirtas pagrįstai ir teisėtai.

10. Kauno apskrities VPK pažymėjo, kad tyrimo metu buvo gauta Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbo grupės 2019 m. spalio 28 d. surašyta ataskaita apie Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos veiklos patikrinimą Nr. 38-S7-113RN (toliau – ir Ataskaita), kurioje buvo konstatuoti Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų pažeidimai, vykdant jiems pavestas funkcijas. Išvados išraše nurodyta, kad Ataskaitoje konstatuoti policijos pareigūnų pažeidimai turi būti vertinami faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis tarnybinio nusižengimo fakto buvimą, o Ataskaita laikytina sudėtine šio tarnybinio patikrinimo dalimi.

11. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo. D. K. nurodė, kad jam skirta kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo byloje, jis nušalintas nuo einamų pareigų ir kad visų aplinkybių neprisimena, todėl pateikti paaiškinimo negali ir tai padarys pasikeitus minėtoms aplinkybėms.

12. Kauno apskrities VPK pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas, būdamas Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininku, atsakingu už skyriui nustatyto veiklos tikslo pasiekimą, funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą, užtikrinimą, kad skyriaus veikloje būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, už kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą bei ataskaitų pateikimą laiku, netinkamai organizavo ir kontroliavo skyriaus pareigūnų atliekamus kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų tyrimus. Jis privalėjo vykdyti nuolatinę kriminalinės žvalgybos tyrimų kontrolę, tačiau tai atliko netinkamai. Tai patvirtina Ataskaitoje ir tarnybinio patikrinimo metu kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų bei informacijos tikrinimo byloje nustatyti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašyti pažeidimai. D. K. taip pat neužtikrino, kad būtų surašomi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir ikiteisminiam tyrimui pateikiama reikšminga informacija, neinicijavo teismo nutarčių (ar jų dalies) išslaptinimo; jis taip pat neužtikrino, kad prašymams, adresuotiems finansų įstaigoms dėl informacijos apie tiriamųjų ar įmonių sąskaitų finansines operacijas gavimo, būtų suteikiamos atitinkamos slaptumo žymos, neužtikrino, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos būtų atliekamas turto tyrimas; neužtikrino, kad būtų nutraukiamas kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimas, paaiškėjus, jog informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti. Taip pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalies reikalavimų.

13. Atsakovas akcentavo, kad D. K. privalėjo organizuoti jam pavaldžių pareigūnų darbą taip, kad skyriaus pareigūnai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, taip pat ir vykdydami kriminalinės žvalgybos tyrimus, nepažeistų teisės aktų reikalavimų, tačiau savo pareigas atliko aplaidžiai, neatkreipė dėmesio į kriminalinės žvalgybos tyrimo ir informacijos tikrinimo bylose esančius trūkumus bei nesiėmė priemonių jiems pašalinti. Taip pareiškėjas netiesiogine tyčia nesilaikė tarnybinę veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų; dėl D. K. veiksmų kilusios pasekmės yra pažeista vidaus tvarka.

14. Kauno apskrities VPK pažymėjo, kad pareiškėjas, suprasdamas, jog tarnybinio patikrinimo atlikimo laikas yra ribotas, su tarnybinį patikrinimą atliekančiu pareigūnu nebendradarbiavo ir sąmoningai tarnybinio patikrinimo metu atsisakė teikti paaiškinimus. Jeigu D. K. manė, kad dėl objektyvių priežasčių negali pateikti paaiškinimo, siekdamas objektyvaus ir visapusiško tarnybinio nusižengimo ištyrimo, jis turėjo ne tik teisę, bet ir moralinę pareigą kreiptis į tyrimą atliekantį pareigūną bei prašyti spręsti apie galimybę konkretizuoti pranešime dėl tarnybinio nusižengimo išvardintus galbūt įvykdytus tarnybinio nusižengimo epizodus.

Atsiliepimas

15. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas tyrimas yra didelės apimties, jis buvo atliekamas nuo 2019 m. spalio iki 2019 m. gruodžio mėnesio, vienu metu buvo atliekama daug procesinių veiksmų; pareigūnai atlikinėjo tik atskirus neatidėliotinus proceso veiksmus, tačiau nepriiminėjo jokių sprendimų minėtame ikiteisminiame tyrime, todėl aplinkybė, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas galėjo atlikti atskirą procesinį veiksmą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti prielaida abejoti tarnybinio patikrinimo objektyvumu ir nešališkumu.

16. Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė teismo posėdyje palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją.

II.

17. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo D. K. skundą tenkino ir Kauno apskrities VPK viršininko 2020 m sausio 29 d. įsakymą Nr. 20-TE-64 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. K.“ panaikino.

18. Teismas nustatė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2019 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 38-AK-567 buvo sudaryta darbo grupė Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos veiklos patikrinimui. Patikrinimo tikslas buvo įvertinti Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos kriminalinės žvalgybos organizavimo efektyvumą, pagal kompetenciją užkardant, atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas, atliekamus finansų (turto) tyrimus kriminalinėje žvalgyboje, informacijos iš asmenų, policijos kriminalinės žvalgybos padalinių gavimo ir patikrinimo procedūras. Patikrinimo metu buvo tikrinti tvarkomų kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų, finansų (turto) tyrimų kriminalinėje žvalgyboje bei turto paieškos dokumentai, informacijos gavimo iš asmenų pranešimai, atlikta stebėsena Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos Duomenų sandėlyje bei įvertintos minėtų dokumentų skaitmeninės versijos. Tyrimo metu taip pat buvo gauta 2019 m. spalio 28 d. darbo grupės surašyta ataskaita apie Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos veiklos patikrinimą Nr. 38-S7-113RN, kurioje buvo konstatuoti Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų pažeidimai, vykdant jiems pavestas funkcijas. Išvados išraše nurodyta, kad Ataskaitoje konstatuoti policijos pareigūnų pažeidimai vertinti faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis tarnybinio nusižengimo fakto buvimą, o Ataskaita laikytina sudėtine šio tarnybinio patikrinimo dalimi. Teismas taip pat nustatė, kad D. K. 2019 m. gruodžio 10 d. buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 5-IL(S)-412(RN). 2019 m. gruodžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IL(S)-416(RN) „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų veiksmų“ buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalies reikalavimus ir netinkamai vykdė jo pareigybės aprašymo 3, 6.1, 6.2, 6.4, 6.6, 6.9, 6,13 ir 6.17 punktų reikalavimus.

19. Teismas pažymėjo, kad byloje buvo pateikti tik pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo ir Išvados išrašai, visa kita tarnybinio patikrinimo medžiaga, taip pat ir Ataskaita, kuri yra sudėtinė šio tarnybinio patikrinimo dalis ir kurioje, atlikus Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos veiklos patikrinimą, buvo konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai, vykdant jam pavestas funkcijas, buvo vertinti faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis tarnybinio nusižengimo fakto buvimą, yra nevieša, su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir nei Įsakymo priėmimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo išslaptinta.

20. Teismas pažymėjo, kad įslaptinta tarnybinio patikrinimo medžiaga (taip pat ir Ataskaita) šiuo atveju buvo vienintelis įrodymas, kuriuo remdamasis, atsakovas pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Teismas nurodė, kad svarbu yra ir tai, jog vėliau Kauno apskrities VPK su 2020 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 20-S-8364 „Dėl tarnybinio patikrinimo riboto naudojimo dokumentų ar jų dalies išslaptinimo“ kreipėsi į Policijos departamentą ir prašė spręsti dėl atlikto tarnybinio patikrinimo Nr. 5-IL-(S)-416(RN) dokumentų ar jų dalies išslaptinimo. Policijos departamentas su 2020 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 5-S-5668 „Dėl išrašo siuntimo“ pateikė 2019 m. gruodžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-IL-(S)-416(RN) „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų veiksmų“ išrašą. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu taip pat kreipėsi į Policijos departamentą ir prašė spręsti klausimą dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos išslaptinimo, tačiau ši institucija nurodė, jog jos Imuniteto valdybos 2019 m. gruodžio 10 d. pranešime Nr. 5-IL(S)-412(RN) „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pateiktą informaciją išslaptino iš dalies, palikdamas įslaptintą tik 2 lapo 10 punkte nurodytą kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos sąlyginį pavadinimą, tačiau visa tarnybinio patikrinimo medžiaga (taip pat ir Ataskaita, kurioje, atlikus Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos veiklos patikrinimą, buvo konstatuoti konkretūs D. K. padaryti pažeidimai, vykdant jam pavestas funkcijas) nebuvo išslaptinta. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, Kauno apskrities VPK viršininkas vadovavosi neviešais duomenimis, kurie Įsakymo priėmimo metu nebuvo įstatymų nustatyta tvarka išslaptinti.

21. Pacitavęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 20.2 punkto nuostatą, teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog D. K. nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2020 m. liepos 22 d. turėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, tačiau baigus tarnybinį patikrinimą (2019 m. gruodžio 3 d.), pareiškėjas nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga (taip pat ir Ataskaita), nors tuo metu leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, jis turėjo. D. K. nurodė, jog jam buvo pateikta susipažinti tik Išvada ir pranešimas apie tarnybinį nusižengimą; šias aplinkybes paneigiančių duomenų atsakovas teismui nepateikė.

22. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu galiojančio įstatymo redakcijos 56 str. 3 d.) įtvirtinta taisyklė, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Nors toks draudimas nėra absoliutus ta prasme, jog teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, sprendžia, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, tačiau Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pareiškėjo negalėjimas ar neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų bei nekomunikavimas su pareiškėju dėl turimos informacijos pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo principą; taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad administraciniai teismai savo sprendimuose rėmėsi „įslaptinta“ Išvada, nors pareiškėjas su jos turiniu nebuvo supažindintas, taip suvaržant jo teisę į gynybą. Atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad tokie atvejai, kai valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Konvencijos pažeidimams, pirmiausia teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo sprendimas, kuris buvo priimtas remiantis vien tik įslaptinta medžiaga, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Teismas sprendė, kad laikantis minėtos jurisprudencijos nuostatų, ir nagrinėjamoje byloje individo privatūs interesai bei viešasis interesas negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti. Tai reiškia, kad tarp šių interesų turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra, vadovaujantis Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos teisminių institucijų nustatytais kriterijais.

24. Teismas nurodė, kad susipažino su Policijos departamento pateikta įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kuria netikėti nėra pagrindo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Policijos departamentas nesutiko išslaptinti aktualios ginčo situacijai įslaptintos informacijos, yra akivaizdu, jog vien išslaptintų pranešimo apie tarnybinį nusižengimą ir Išvados išrašų nepakanka tam, jog teisingumas ginčo atveju būtų įgyvendintas, kad ginčo šalių teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai apginti. Iš šių duomenų nėra aišku, ar pareiškėjas atliko jam inkriminuotus veiksmus ir pažeidė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalies reikalavimus bei netinkamai vykdė jo pareigybės aprašymo 3, 6.1, 6.2, 6.4, 6.6, 6.9, 6,13 ir 6.17 punktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad negali kaip įrodymų administracinėje byloje vertinti duomenų, sudarančių valstybės ar tarnybos paslaptį, kadangi ši informacija nėra išslaptinta. Teismo nuomone, Įsakymas buvo priimtas kompetentingos institucijos (pareigūno), tačiau nenurodant (neatskleidžiant), kokie konkretūs faktiniai duomenys ir (ar) juridiniai pagrindai yra objektyviai patvirtinantys ir sudarantys pagrindą konstatuoti D. K. padarytus tarnybinius pažeidimus. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė duomenų arba informacijos, kurie leistų teismui spręsti apie pareiškėjo neabejotinai padarytus tarnybinius nusižengimus, ir tai nesudaro pagrindo tarnybinei nuobaudai skirti. Pripažinus Įsakymą teisėtu, teismo nuomone, būtų pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

25. Likusius šalių argumentus teismas manė esant pertekliniais ir neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusiam ginčui iš esmės išspręsti, todėl remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jų detaliau neanalizavo.

26. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti Įsakymą remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir to paties straipsnio 2 dalimi.

III.

27. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Aptaręs ginčo esmę, pareiškėjo ir atsakovo argumentus bei pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, Kauno apskrities VPK atkreipia dėmesį, kad Apraše įtvirtina pareigūno teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir medžiaga tikrinančiajam pareigūnui nesuponuoja pareigos pateikti minėtus dokumentus, nesant tikrinamojo pareigūno prašymo, o D. K. nepateikė jokių įrodymu, kad būtų kreipęsis į tarnybinį patikrinimą atlikusią Policijos departamento Imuniteto valdybą ir prašęs minėtus dokumentus pateikti. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas su 2020 m. vasario 12 d. prašymu kreipėsi į Kauno apskrities VPK viršininką ir prašė išslaptinti Išvadą bei pateikti jos kopiją; šis prašymas buvo persiųstas Policijos departamento Imuniteto valdybai, kuri 2020 m. vasario 19 d. rašte Nr. 5-S-2686 „Dėl Jūsų prašymo“ D. K. informavo, kad Išvadoje yra minimi kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų pavadinimai, nurodomi kriminalinės žvalgybos rinkimo metodai ir ypatumai, be to, kai kurie tyrimai nėra baigti, todėl įslaptinimo tikslingumas nėra išnykęs; dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas.

29. Kauno apskrities VPK akcentuoja, kad teismas net nevertino aplinkybės, jog D. K. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jis būtų kreipęsis dėl susipažinimo su Išvada ir kitais tyrimo dokumentais, o kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas buvo kreipęsis tik dėl Išvados išslaptinimo. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, teismo teiginys, kad Kauno apskrities VPK privalėjo D. K. supažindinti su Išvada ir visais tarnybinio patikrinimo dokumentais, nors jis nebuvo išreiškęs tokio prašymo, yra nepagrįstas.

30. Pacitavęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies nuostatą, atsakovas pažymi, kad joje esantis žodis „paprastai“ rodo, jog gali būti atvejų, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, Kauno apskrities VPK nurodo, kad tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismais gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.

31. Atsakovas su teismo argumentu, kad pareiškėjui nebuvo žinomi įslaptinti tarnybinio patikrinimo duomenys, todėl pripažinus Įsakymą teisėtu, būtų pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nesutinka. Pažymi, kad negalima teigti, jog D. K. minėti duomenys buvo nežinomi. Kauno apskrities VPK pažymi, kad pareiškėjas, kaip Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus viršininkas, vadovavo tarnybinio patikrinimo dokumentuose minimoms byloms ir gerai žinojo kiekvieną iš jų. Be to, atlikus tarnybinį patikrinimą, D. K. buvo supažindintas su visa Išvada, ne tik išslaptinta jos dalimi, todėl tarnybinio patikrinimo aplinkybės jam buvo žinomos, o vadovaujantis Aprašo 20.2 punktu, įslaptintų dokumentų kopijos tikrinamiems pareigūnams nėra teikiamos.

Atsiliepimas

32. Atsakovas teigia, kad teismas minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu vadovavosi visiškai nesigilindamas į konkrečios bylos aplinkybes ir nevertino fakto, kad su tarnybinio patikrinimo Išvada pareiškėjas jau buvo susipažinęs, todėl, nors teismo posėdyje D. K. ir nebuvo leista pakartotinai pamatyti neišslaptintos Išvados dalies, tačiau jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nebuvo pažeista, kadangi su įslaptintais duomenimis pareiškėjas jau buvo susipažinęs.

33. Kauno apskrities VPK pažymi, kad sprendime teismas pateikė du vienas kitam prieštaraujančius teiginius: vienu atveju nurodė, kad susipažino su Policijos departamento pateikta įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kuria netikėti nėra pagrindo, kitu atveju teigė, kad atsakovas nepateikė duomenų arba informacijos, kurie leistų teismui spręsti apie D. K. neabejotinai padarytus tarnybinius nusižengimus, ir tai nesudaro pagrindo tarnybinei nuobaudai skirti. Atsakovas pabrėžia, kad teismo pozicija dėl įslaptintų duomenų negalimumo pripažinti įrodymais nepagrįstai apriboja darbdavio teises reaguoti į tarnybinius nusižengimus ir už tai taikyti sankcijas. Pažymi, kad tokiu atveju, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, teismas, atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą, šiuo atveju priėmęs sprendimą dėl įslaptintų duomenų nepripažinimo įrodymais, nepagrįstai panaikino Įsakymą ir pažeidė Kauno apskrities VPK, kaip darbdavio, teisę už padarytą tarnybinį nusižengimą nubausti kaltą asmenį.

34. Kauno apskrities VPK pažymi, kad teismas, panaikindamas Įsakymą remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nenurodė, kokie esminiai procedūros pažeidimai buvo padaryti, jį priimant bei atliekant tarnybinį patikrinimą. Atsakovo nuomone, teismas, klaidingai vertino Aprašo 20.2 punkto nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Šalies argumentai

35. Pareiškėjas D. K. prašo atsakovo Kauno apskrities VPK apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

36. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog jis neturėjo jokios pareigos D. K. supažindinti su tarnybinio patikrinimo išvada. Atkreipia dėmesį, kad Aprašas nustato ne tik tikrinamo pareigūno teisę susipažinti su išvada, bet ir vidaus tyrimo įstaigos pareigą supažindinti pareigūną su išvada, kai priimamas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą; Aprašo 32 punktas aiškiai nustato, jog su išvada ir įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 5 darbo dienas nuo šio įsakymo priėmimo. Aprašas nenustato jokių išimčių, kuriomis remiantis, įstaiga būtų atleista nuo pareigos supažindinti pareigūną su išvada ir įsakymu. Taip pat nėra numatyta, jog galima supažindinti su išvados išrašu, o ne visa išvada. D. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog jo teisės buvo pažeistos dėl nesupažindinimo su tarnybinio patikrinimo išvada, o tokie atsakovo veiksmai turi būti vertinami kaip šiurkštus procedūrinis pažeidimas, ženkliai apsunkinantis pareiškėjo teisės į gynybą įgyvendinimą.

37. D. K. nesutinka, kad teismo pozicija dėl įslaptintų duomenų negalimumo pripažinti įrodymais nepagrįstai apriboja darbdavio teises reaguoti į tarnybinius nusižengimus ir už tai taikyti sankcijas. Pažymi, kad teismas nenurodė, jog pats tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neteisėtai. Jis atsakovui bei Policijos departamentui teikė pasiūlymus išslaptinti administracinėje byloje esančius įrodymus, tačiau įrodymai nebuvo išslaptinti. Pareiškėjo nuomone, didžioji visos medžiagos dalis galėjo būti išslaptinta, galbūt palikus slaptumo žymas tik ant bylų pavadinimų ar datų, tokiu atveju teismas būtų galėjęs tokiais įrodymais remtis.

38. D. K. taip pat nesutinka, kad Kauno apskrities VPK pozicija, kad jam buvo žinomos visos aplinkybės, kadangi jis vadovavo tarnybinio patikrinimo dokumentuose minimoms byloms ir gerai žinojau kiekvieną iš jų. Pažymi, kad nors vadovavo byloms, tačiau tikrai nėra įmanoma atsiminti kiekvienos bylos detalių, taip pat žinoti aplinkybes, kurios galėjo lemti pavaldžių pareigūnų galimus procesinius pažeidimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jam nebuvo pateiktas visas pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. dalis to pranešimo buvo įslaptinta, nors pranešimo įteikimo metu jis turėjau leidimą dirbti su slapta informacija, taigi turėjo teisę susipažinti su visu pranešimu.

39. D. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog tarnybinio patikrinimo išvada visais atvejais yra skundžiamo sprendimo neatskiriama dalis, t. y. iš esmės vienintelis įrodymas, leidžiantis nustatyti, ar tarnybinė nuobauda yra paskirta pagrįstai. Jeigu tarnybinio patikrinimo išvada yra įslaptinta, su ja negali susipažinti nei pareiškėjas, nei jo atstovai, taip yra ženkliai apribojama asmens konstitucinė teisė į gynybą. Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai rėmėsi Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kadangi atsakovas nepateikė duomenų arba informacijos, kurie būtų leidę teismui vykdyti teisingumą, t. y. leidę spręsti apie D. K. neabejotinai padarytus tarnybinius nusižengimus. Pareiškėjui yra akivaizdu, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados ir pranešimo išrašų apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą negalima nustatyti, ar jis jį padarė.

Žemesnės instancijos teismas

40. D. K. pažymi, kad Kauno apskrities VPK argumentas, jog teismas nurodė du vienas kitam prieštaraujančius teiginius, yra absoliučiai klaidingas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas susipažino su įslaptinta informacija, tačiau aiškiai nurodė, jog Įsakymas, buvo priimtas kompetentingos institucijos, tačiau nenurodant (neatskleidžiant), kokie konkretūs faktiniai duomenys ir (ar) juridiniai pagrindai yra objektyviai patvirtinantys ir sudarantys pagrindą konstatuoti pareiškėjo padarytus tarnybinius pažeidimus; nors teismas ir nepripažino įslaptintos informacijos įrodymais šioje byloje, tačiau įvertino jų turinį ir pažymėjo, kad jų neužtenka konstatuoti, jog D. K. padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad teikė prašymą byloje apklausti liudytojais jam pavaldžius pareigūnus, kurie būtų pateikę informaciją, kuria remiantis būtų galima konstatuoti, jog D. K. tarnybinio nusižengimo nepadarė, tačiau teismas tokio prašymo netenkino ir nurodė, kad liudytojus kvies, jeigu tarnybinio patikrinimo medžiaga būtų nepakankama spręsti, ar tarnybinis nusižengimas buvo padarytas. Kadangi teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjas galėjo padaryti tarnybinį nusižengimą, jis liudytojų į teismo posėdį nekvietė.

41. D. K. atkreipia dėmesį, kad Kauno apskrities VPK atstovė teismo posėdyje atsakinėdama į pareiškėjo atstovų klausimus, nurodė, jog jam pavaldiems pareigūnams tarnybinės nuobaudos nebuvo paskirtos dėl to, kad suėjo vienerių metų senatis. Pažymi, kad nors teismas sprendime šio fakto nevertino, tačiau yra akivaizdu, kad tai taip pat gali būti šiurkštus procedūrinis pažeidimas, kadangi ir jo tarnybiniam nusižengimui dėl pavaldžių pareigūnų nekontroliavimo turėjo būti taikoma senatis.

Šalies argumentai

42. D. K. nurodo, kad be visų kitų argumentų taip pat pažeidimu reiktų laikyti ir faktą, jog jo tarnybinis nusižengimas buvo kvalifikuojamas pagal atsakovo viršininko įsakymą, kuris tarnybinio nusižengimo padarymo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo metu buvo negaliojantis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

43. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno apskrities VPK viršininko 2020 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 20-TE-64, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog Įsakymas buvo priimtas nenurodant (neatskleidžiant), kokie konkretūs faktiniai duomenys ir (ar) juridiniai pagrindai yra objektyviai patvirtinantys ir sudarantys pagrindą konstatuoti D. K. padarytus tarnybinius pažeidimus, Įsakymą panaikino. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, Kauno apskrities VPK viršininkas vadovavosi neviešais duomenimis, kurie Įsakymo priėmimo metu nebuvo įstatymų nustatyta tvarka išslaptinti, o vien išslaptintų pranešimo apie tarnybinį nusižengimą ir Išvados išrašų nepakanka tam, jog teisingumas ginčo atveju būtų įgyvendintas, kad ginčo šalių teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai apginti. Teismas pažymėjo, kad iš administracinėje byloje esančių duomenų nėra aišku, ar D. K. atliko jam inkriminuotus veiksmus ir pažeidė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalies reikalavimus bei netinkamai vykdė jo pareigybės aprašymo 3, 6.1, 6.2, 6.4, 6.6, 6.9, 6,13 ir 6.17 punktų reikalavimus. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kauno apskrities VPK teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės D. K. buvo žinomos, o teismo pozicija dėl įslaptintų duomenų negalimumo pripažinti įrodymais nepagrįstai apriboja darbdavio teises reaguoti į tarnybinius nusižengimus ir už tai taikyti sankcijas. Be to, teismas nenurodė, kokie esminiai procedūros pažeidimai buvo padaryti, priimant Įsakymą bei atliekant tarnybinį patikrinimą.

45. Įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

46. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, šios įstatymo normos konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau taip pat pažymėtina, kad sąvoka „paprastai“ rodo, jog gali būti atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje. Pateikdama argumentus dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir jos taikymo šioje administracinėje byloje, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, be kita ko, nurodė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Iš esmės tokios pačios nuostatos laikomasi pirmosios instancijos teismo aptartoje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pagal kurią asmens (pareiškėjo) neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, kurie buvo panaudoti kaip vieninteliai įrodymai, Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo principo taikymo požiūriu gali būti laikomas šio straipsnio pažeidimu.

47. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atlikdami pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo nurodytos aplinkybės dėl D. K. galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo ir su juo supažindino pareiškėją. Atlikus tarnybinį D. K. patikrinimą, buvo surašyta 2019 m. gruodžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IL(S)-416(RN). Su šiais dokumentais pareiškėjas buvo supažindintas, tačiau Išvados kopija jam nebuvo pateikta, netgi paprašius ją pateikti. Teisėjų kolegijos nuomone, taip nepagrįstai buvo apribotos pareiškėjo galimybės tinkamai apsiginti nuo jam pareikštų įtarimų apie galbūt padarytus pažeidimus. Ginčo dėl to, kad atlikto pareiškėjo tarnybinio patikrinimo dokumentai yra riboto naudojimo, nekyla. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad tyrimo metu buvo gauta Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbo grupės 2019 m. spalio 28 d. surašyta ataskaita apie Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos veiklos patikrinimą Nr. 38-S7-113RN, kurioje buvo konstatuoti Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų pažeidimai, vykdant jiems pavestas funkcijas; Ataskaita be abejonės yra tarnybinio patikrinimo dalis, tačiau ji įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išslaptinta ir D. K. su ja nebuvo supažindintas.

48. Iš byloje esančių pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo ir Išvados išrašų matyti, kad nors juose ir nurodyti pareiškėjo galbūt padaryti pažeidimai bei galbūt pažeistos teisės aktų nuostatos, tačiau yra nurodyti tik tyrimo bylų numeriai ir kokie veiksmai juose buvo neatliekami arba atliekami netinkamai, tačiau neturint priėjimo prie šių bylų, tikėtina, kad D. K. nebuvo aiškūs ir suprantami jo galbūt padaryti pažeidimai, o tai buvo apribotos pareiškėjo galimybės teikti paaiškinimus. Priešingi Kauno apskrities VPK teiginiai nėra niekuo pagrįsti, o aplinkybė, kad pareiškėjas, kaip Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus viršininkas, vadovavo tarnybinio patikrinimo dokumentuose minimoms byloms, savaime nereiškia, kad pagal jų numerius D. K. galėjo kiekvieną iš jų identifikuoti, prisiminti jų detalių ir suprasti, kokių konkrečių veiksmų, kuriuos toje byloje privalėjo atlikti, jis neatliko.

49. Atsižvelgusi į nurodytų dokumentų turinį, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo įvertinti pareiškėjui inkriminuotų jo galbūt padarytų pažeidimų. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad įslaptinta tarnybinio patikrinimo medžiaga (taip pat ir Ataskaita) šiuo atveju buvo vienintelis įrodymas, kuriuo remdamasis, atsakovas D. K. skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, o tai reiškia, kad skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, Kauno apskrities VPK viršininkas vadovavosi neviešais duomenimis, kurie Įsakymo priėmimo metu įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išslaptinti.

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įsakymas yra pagrįstas iš esmės vien įslaptintais duomenimis, kurie turėjo lemiamą reikšmę jį priimant, o įslaptinta informacija šiuo atveju negali būti laikoma leistinu įrodymu Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teismuose, nebuvo pateikta jokių naujų duomenų, išskyrus teismui pateiktą susipažinti minėtą įslaptintą informaciją. Įvertinus tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog gautų duomenų pakanka nekonstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, o tai sudaro teisinį pagrindą Įsakymą panaikinti.

51. Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas su įslaptinta informacija, kuria nėra pagrindo abejoti, susipažino, tačiau aiškiai nurodė, jog Įsakymas buvo priimtas tinkamai nenurodant (neatskleidžiant), kokie konkretūs faktiniai duomenys ir (ar) juridiniai pagrindai sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjo padarytus tarnybinius pažeidimus. Nors teismas ir susipažino su įslaptinta informacija, tačiau jos pagrįstai nelaikė patvirtinančia D. K. padarytus pažeidimus, kadangi ši informacija teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo išslaptinta. Jokių prieštaravimų, priešingai nei atsakovas, teisėjų kolegija skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime neįžvelgia.

52. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Kauno apskrities VPK argumentu, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl įslaptintų duomenų negalimumo pripažinti įrodymais nepagrįstai apriboja darbdavio teises reaguoti į tarnybinius nusižengimus ir už tai taikyti sankcijas.

53. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo D. K. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino ginčijamo Kauno apskrities VPK viršininko 2020 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 20-TE-64 teisėtumą bei pagrįstumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia atsakovas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo Kauno apskrities VPK apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasArūnas SutkevičiusVirginija Volskienė