Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Policijos departamento prie VRM Imuniteto valdybos pareigūnai, atlikę tarnybinį patikrinimą, pareiškėjui pateikė susipažinti 2019-12-03 Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IL(S)-416(RN) (toliau – ir Išvada), tačiau jos kopija įteikta nebuvo. Pareiškėjas 2020-02-12 kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininką su prašymu pateikti Išvados kopiją, atsakymo negavo iki šiol. Išvadoje nurodyti pažeidimai yra mažareikšmiai, pastebimas šališkumas ir neobjektyvumas, kadangi vienų pareigūnų analogiški veiksmai traktuojami kaip pažeidimas, o kitų įvardijami mažareikšmiais ir neturėjusiais įtakos atliekamiems tyrimams ir šių pareigūnų atsakomybės klausimas net nebuvo sprendžiamas.

Pažymėjo, jog tie patys pareigūnai atliko ir tarnybinį patikrinimą, ir ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-02175-19, kurios pagrindu pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų. Taigi, tarnybinio patikrinimo metu kaltė dėl jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo buvo konstatuota formaliai, tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai ir šališkai. Prašė skundą patenkinti.

Tyrimo metu gauta 2019-10-28 darbo grupės surašyta ataskaita apie Kauno AVPK KP ENTV veiklos patikrinimą Nr. 38-S7-113RN (toliau – ir Ataskaita), kurioje konstatuoti Kauno AVPK KP ENTV pareigūnų pažeidimai vykdant jiems pavestas funkcijas. Išvados išraše nurodoma, kad Ataskaitoje konstatuoti policijos pareigūnų pažeidimai vertinti faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis tarnybinio nusižengimo fakto buvimą, o Ataskaita laikytina sudėtine šio tarnybinio patikrinimo dalimi.

Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas nurodė, kad jam skirta kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo byloje, jis nušalintas nuo užimamų pareigų ir, kad neprisimena visų aplinkybių, todėl pateikti paaiškinimo šiuo metu negali. Tai padarys pasikeitus minėtoms aplinkybėms.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas Kauno AVPK KP ENTV 3-iojo skyriaus viršininku, atsakingu už skyriui nustatyto veiklos tikslo pasiekimą, funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą, užtikrinimą, kad skyriaus veikloje būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, už kriminalinės žvalgybos (toliau – ir KŽ) veiksmų atlikimą, ataskaitų pateikimą laiku, netinkamai organizavo ir kontroliavo skyriaus pareigūnų atliekamus KŽTB tyrimus. Jis privalėjo vykdyti nuolatinę KŽ tyrimų kontrolę, tačiau tai atliko netinkamai. Tai patvirtina LKPB Ataskaitoje ir tarnybinio patikrinimo metu KŽTB <...> ir Informacijos tikrinimo byloje (toliau – ir ITB) <...> nustatyti ir šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašyti pažeidimai. Neužtikrino, kad būtų surašomi KŽ veiksmų atlikimo protokolai ir ikiteisminiam tyrimui pateikiama reikšminga informacija, neinicijavo teismo nutarčių (ar jų dalies) išslaptinimo. Taip pat neužtikrino, kad prašymams, adresuotiems finansų įstaigoms dėl informacijos apie tiriamųjų ar įmonių sąskaitų finansines operacijas gavimo, būtų suteikiamos atitinkamos slaptumo žymos, neužtikrino, kad KŽTB būtų atliekamas turto tyrimas. Neužtikrino, kad būtų nutraukiamas KŽ informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimas, paaiškėjus, jog informacija apie KŽ objektą nepasitvirtino arba KŽ uždaviniai nebus įgyvendinti. Nesilaikė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalies reikalavimų.

Pareiškėjas privalėjo organizuoti jam pavaldžių pareigūnų darbą taip, kad skyriaus pareigūnai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, taip pat ir vykdydami KŽ tyrimus, nepažeistų teisės aktų reikalavimų, tačiau savo pareigas atliko aplaidžiai, neatkreipė dėmesio į KŽTB ir ITB bylose esančius trūkumus ir nesiėmė priemonių jiems pašalinti. Ataskaitoje ir Išvadoje yra aptartos 9 KŽTB, 1 ITB ir 3 archyvinės KŽTB, kuriose buvo nustatyti jų tyrimo trūkumai. Tarnybinio patikrinimo metu negauta duomenų, jog pareiškėjas ėmėsi veiksmų, kad būtų užtikrintas KŽ tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymas. Taigi, įvertinus tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir pareiškėjo veiksmus, konstatuota, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, todėl tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas jam paskirtas pagrįstai ir teisėtai. Prašė skundą atmesti.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK viršininko 2020-01-29 įsakymo Nr. 20-TE-64 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D.K.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 4, 16), pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje esantys vieši duomenys neginčijamai patvirtina, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2019-10-15 įsakymu Nr. 38-AK-567 buvo sudaryta darbo grupė Kauno AVPK KP ENTV veiklos patikrinimui. Patikrinimo tikslas buvo įvertinti Kauno AVPK KP ENTV kriminalinės žvalgybos organizavimo efektyvumą pagal kompetenciją užkardant, atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas, atliekamus finansų (turto) tyrimus kriminalinėje žvalgyboje, informacijos iš asmenų, policijos kriminalinės žvalgybos padalinių gavimo ir patikrinimo procedūras. Patikrinimo metu tikrinti tvarkomų KŽTB, finansų (turto) tyrimų kriminalinėje žvalgyboje bei turto paieškos dokumentai, informacijos gavimo iš asmenų pranešimai, atlikta stebėsena Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos Duomenų sandėlyje bei įvertintos minėtų dokumentų skaitmeninės versijos.

Tyrimo metu gauta 2019-10-28 darbo grupės surašyta ataskaita apie Kauno AVPK KP ENTV veiklos patikrinimą Nr. 38-S7-113RN, kurioje konstatuoti Kauno AVPK KP ENTV pareigūnų pažeidimai vykdant jiems pavestas funkcijas. Išvados išraše nurodoma, kad Ataskaitoje konstatuoti policijos pareigūnų pažeidimai vertinti faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis tarnybinio nusižengimo fakto buvimą, o Ataskaita laikytina sudėtine šio tarnybinio patikrinimo dalimi.

Pareiškėjui 2019-12-10 buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 5-IL(S)-412(RN) (b. l. 151-152). 2019-12-03 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IL(S)-416(RN) „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų veiksmų“ nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalies reikalavimus ir netinkamai vykdė jo pareigybės aprašymo 3, 6.1, 6.2, 6.4, 6.6, 6.9, 6,13, 6.17 punktų reikalavimus (b. l. 39-49).

Pažymėtina, kad byloje pateikti tik pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo ir Išvados išrašai, visa kita tarnybinio patikrinimo medžiaga, taip pat ir Ataskaita, kuri yra sudėtinė šio tarnybinio patikrinimo dalis ir kurioje, atlikus Kauno AVPK KP ENTV veiklos patikrinimą, konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai, vykdant jam pavestas funkcijas, vertinti faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis tarnybinio nusižengimo fakto buvimą, yra nevieša, su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir nei ginčijamo įsakymo priėmimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo išslaptinta.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo vidaus tarnybos sistemos pareigūnams tvarką, sąlygas, terminus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01) ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. IV-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-01-15 įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Aprašas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu galiojančio įstatymo redakcijos 56 str. 3 d.) įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Nors toks draudimas nėra absoliutus ta prasme, jog teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, sprendžia, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, tačiau Konstitucinis Teismas paminėtame nutarime pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra konstatavęs, jog pareiškėjo negalėjimas ar neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų bei nekomunikavimas su pareiškėju dėl turimos informacijos pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo principą (EŽTT sprendimai: 2007-11-27 Meral prieš Turkiją, 2009-04-21 Miran prieš Turkiją ir kt.). EŽTT 2008-12-16 sprendime Gulijev prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 10425/03) taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad administraciniai teismai savo sprendimuose rėmėsi „įslaptinta“ išvada, nors pareiškėjas su jos turiniu supažindintas nebuvo, taip suvaržant jo teisę į gynybą. Teismas iš pirmiau minėtos EŽTT praktikos daro išvadą, kad tokie atvejai, kai valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Konvencijos pažeidimams, pirmiausia teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą ir EŽTT jurisprudenciją, savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo sprendimas, kuris priimtas remiantis vien tik įslaptinta medžiaga, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (žr. LVAT 2009-10-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-326/2009; 2015-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1195-756/2015 ir kt.). Taigi, laikantis minėtos jurisprudencijos nuostatų, ir nagrinėjamoje byloje individo privatūs interesai ir viešasis interesas negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti. Vadinasi, tarp šių interesų turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra, vadovaujantis Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos teisminių institucijų nustatytais kriterijais.

Šioje byloje teismas susipažino su Policijos departamento prie VRM pateikta įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kuria netikėti nėra pagrindo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Policijos departamentas prie VRM nesutiko išslaptinti aktualios ginčo situacijai įslaptintos informacijos, akivaizdu, jog vien išslaptintų pranešimo apie tarnybinį nusižengimą ir Išvados išrašų nepakanka tam, jog teisingumas ginčo atveju būtų įgyvendintas, kad ginčo šalių teisės ir teisėti interesai būtų apginti tinkamai. Iš šių duomenų nėra aišku, ar pareiškėjas atliko jam inkriminuotus veiksmus ir pažeidė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalies reikalavimus bei netinkamai vykdė jo pareigybės aprašymo 3, 6.1, 6.2, 6.4, 6.6, 6.9, 6,13, 6.17 punktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teismas negali kaip įrodymų administracinėje byloje vertinti duomenų, sudarančių valstybės ar tarnybos paslaptį, nes ši informacija, kaip minėta, nėra išslaptinta. Teismo nuomone, ginčijamas įsakymas priimtas kompetentingos institucijos (pareigūno), tačiau nenurodant (neatskleidžiant), kokie konkretūs faktiniai duomenys ir (ar) juridiniai pagrindai yra objektyviai patvirtinantys ir sudarantys pagrindą konstatuoti pareiškėjo padarytus tarnybinius pažeidimus. Teismas konstatuoja, kad atsakovas nepateikė duomenų arba informacijos, kurie leistų teismui spręsti apie pareiškėjo neabejotinai padarytus tarnybinius nusižengimus ir tai nesudaro pagrindo tarnybinei nuobaudai skirti. Pripažinus ginčijamą įsakymą teisėtu, teismo vertinimu, būtų pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.