Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) R. P. ir D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1086-924/2014 pagal ieškovų R. P. ir D. P. ieškinį atsakovams S. D. ir Ž. D., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaikaičio bendravimo su seneliais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai R. P. ir D. P. pareiškė teisme ieškinį atsakovams S. D. ir Ž. D., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuriuo prašė nustatyti vaikaičio E. D. bendravimo su seneliais tvarką bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovai tik formaliai yra deklaravę savo išvykimą gyventi į Jungtinę Karalystę. Faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu registruota atsakovo IĮ (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi jis yra. Atsakovas sąmoningai, siekdamas suklaidinti teismą, nurodo, kad 2012-09-09 yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Atsakovas S. D. tiek darbo, tiek socialinių santykių prasme susijęs su Lietuvos Respublika, bet ne su Jungtine Karalyste.Teismas netyrė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių pajamų gavimą Jungtinėje Karalystėje iš darbo santykių ar individualios veiklos. Atsakovų pateikti dokumentai, susiję su nekilnojamojo turto įsigijimu, laikytini tik patvirtinančiais, kad atsakovas S. D. internetu užpildė rezervacijos formas, tačiau nepatvirtina, kad atsakovai nuosavybės teise įsigijo būstą Jungtinėje Karalystėje. Įrodymai, kad atsakovai ketina įsigyti butą arba S. D. elektroninis susirašinėjimas dėl atsakovų sūnaus mokymosi vietos atliktas tik po to, kai bylą nagrinėjantis teismas procesinius dokumentus atsakovams įteikė per policiją. Atsakovų pateikta nuomos sutartis, kuri galiojo nuo 2012-09-28 iki 2013-03-27, tik patvirtina, kad toks dokumentas buvo parengtas, tačiau nėra pateikta jokio įrodymo, kad atsakovai buvo sumokėję nuompinigius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – byloje kilusio ginčo dėl vaiko E. D. bendravimo su seneliais R. P. ir D. P. teismingumo nustatymas, t. y. byla paskirtina Lietuvos ar Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcijai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai yra atsakovės Ž. D. tėvai. Su žentu S. D. ieškovų santykiai konfliktiški. Ieškovai, kurių deklaruota ir gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į teismą prašydami, kad jiems būtų sudarytos sąlygos bendrauti su anūku E. D., nurodė, kad jų bendravimui su anūku yra trukdoma. Atsakovai yra E. D. (gim. 2007-01-25) tėvai. S. D. 2012-09-09, o Ž. D. 2013-11-19 yra deklaravę išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, E. D. gyvena kartu su tėvais. Taigi matyti, kad ginčo teisinis santykis susijęs su daugiau nei viena valstybe (Lietuva ir Jungtine Karalyste), kas reiškia, kad ginčo teisinis santykis turi (užsienio) tarptautinį elementą. CPK 3.172 straipsnyje reglamentuota, kad tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jei tai atitinka vaiko interesui, kas reiškia, kad nurodytoje teisės normose imperatyviai reglamentuota tėvų pareiga sudaryti kitų giminaičių (šiuo atveju senelių) bendravimo su vaiku sąlygas.

Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo ex officio tikrinti, ar byla jam yra teisminga. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 str.). CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobūdžio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu (1 str. 1 d. b p.), konkrečiai susijusioms su globos ir bendravimo teisėmis (1 str. 2 d. a p.), yra įtvirtintos 2003-11-27 Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti šiame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Reglamento preambulės 12 punktas, 8 straipsnis). Taigi, pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad Reglamentas neapibrėžia, kas turėtų būti pripažįstama nuolatine gyvenamąja vieta. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2007)

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad, apeliantų nuomone, byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes atsakovai gyvena Lietuvoje, o, nurodydami duomenis apie deklaruotą gyvenamą vietą Jungtinėje Karalystėje, klaidina teismą. Nurodo, kad atsakovo S. D. vardu, kurios direktorius jis yra ir kur dirba atsakovė Ž. D., Lietuvoje registruota individuali įmonė (duomenys neskelbtini), kurios buveinės adresas sutampa su atsakovų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantų nuomone, atsakovų pateikti dokumentai apie Jungtinėje Karalystėje rezervuotą būstą nepatvirtina nekilnojamojo turto įsigijimo. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu nurodyti atskirojo skundo argumentai nepagrįsti žemiau nurodytų argumentų pagrindu.

Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, t. y. esminis yra gyvenamosios vietos faktas. Atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad atsakovų pateikti dokumentai, susiję su nekilnojamojo turto įgijimu, patvirtina ne nuosavybės teisės įgijimo Jungtinėje Karalystėje faktą, o tik tai, kad atsakovas pildė būsto rezervacijos formas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytas argumentas nepagrįstas ir iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio. Trumpalaikė garantuota nuomos sutartis, sudaryta nuomotojo M. T. ir nuomininkų S. D. ir Ž. D. patvirtina, kad jau 2012 m. spalio mėnesį atsakovai, o taip pat ir jų sūnus, gyveno Jungtinėje Karalystėje (t. 1, b. l. 145-154). Iš bylos duomenų viseto matyti, kad atsakovas ir ieškovė yra deklaravę išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę. Buto su dviem miegamaisiais, adresu (duomenys neskelbtini), rezervavimo sutartis (t. 1, b. l. 156-157), išankstinio rezervavimo kontrolinis sąrašas (t. 1, b. l. 161-164), paraiška dėl nuosavybės teisių perdavimo (t. 1, b. l. 170-175) ir buto nuosavybės teisių perdavimo dokumentas (t. 1, b. l. 177-179) patvirtina, kad atsakovai Jungtinėje Karalystėje įsigijo nekilnojamąjį turtą. Iš registracijos patvirtinimų (t. 1, b. l. 180-188) matyti, kad atsakovams ir jų sūnui E. yra suteikti valstybinės sveikatos tarnybos numeriai. Atsakovai 2013 m. rugsėjo mėnesį teikė paraišką Sandwell Metropolitan miesto tarybai dėl E. D. priėmimo į mokyklą (prioritetine tvarka nurodant 6 mokymo įstaigas) ir susirašinėjo su nurodyta institucija. Nurodytos aplinkybės suponuoti išvadą, kad atsakovų ir jų sūnaus E. D. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kadangi atsakovai didžia dalimi socialinius bei ekonominius ryšius yra sukūrę Jungtinėje Karalystėje ir būtent šioje valstybėje E. D. sistemingai integruojamas į socialinę ir šeiminę aplinką.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad IĮ (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) šeimos verslas, kurios direktorius yra atsakovas ir kurioje dirba atsakovė Ž. D., šiuo metu yra registruota Lietuvos Respublikoje, neturi esminės įtakos atsakovų ir vaiko gyvenamosios vietos faktui konstatuoti. Kaip nurodo atsakovas, individuali įmonė specializuojasi įdarbinimo tarpininkavimo srityje, didžia dalimi dirba su Jungtine Karalyste, dėl įmonės vykdomos veiklos nėra būtinumo įmonės veiklą vykdyti įmonės patalpose, kas, atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį ir jos formą leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad įmonės valdymo, administravimo ir darbines funkcijas galima atlikti nuotoliniu būdu (gyvenant Jungtinėje Karalystėje ir retkarčiais lankantis Lietuvoje). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad faktinė atsakovų, kartu ir nepilnamečio vaiko, gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o Jungtinėje Karalystėje, todėl pagrįstai, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į tai, kad šios kategorijos bylose teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko gyvenamoji vieta, sprendė, kad byla teisminga Jungtinės Karalystės teismui.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovų atskirąjį skundą atmetus, atsakovui S. D. iš ieškovų (apeliantų) priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas prašo priteisti jo naudai iš viso 2 378,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro kompensacija už patirtas išlaidas 7 Lt ir už Jankauskas ir partneriai advokatų profesinės bendrijos civilinėje byloje 2S-1414-254-254/2014 suteiktas teisines paslaugas – 2 371,60 Lt sumai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) už atskiruosius skundus nustatytas maksimalus dydis yra 500 Lt, kas reiškia, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą (atskiruoju skundu keliamas sudėtingas klausimas), advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad už advokato pagalbą iš ieškovų atsakovui priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų R. P. ir D. P. po 250 Lt iš kiekvieno atsakovui S. D. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.