Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent: jis, 2024 m. kovo 16 d., apie 22.20 val., būdamas kemperyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su A. P. metu tyčia ranka sudavė ne mažiau dviejų smūgių pastarajam į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą bei padarydamas pastarajam žaizdą kairio smilkinio srityje ir odos nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, kas pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 19 d. specialisto išvadą Nr. G 828/2024 (01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Dėl minėto įvykio jis prisimena, kad tą dieną buvo netoli pranešime apie įtarimą nurodyto kemperio. Buvo pas pažįstama (duomenys neskelbtini) (tikslaus vardo, pavardės nežino), buvo kartu dar keli žmonės, bet jų inicialų tiksliai neprisimena. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, praėjus kažkuriam laikui pro langą jiems pastukseno A. P. ir rankos mostu pakvietė juos pas save į kemperio namelį. Jie tęsė kemperyje alkoholinių gėrimų vartojimą, prisimena tik, kad tarp jo (V. K.) ir A. P. kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje tarp jų prasidėjo muštynės. Kas jas pradėjo ir dėl ko, neprisimena, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prisimena, kad keletą kartų trenkė A. P. kumščiu (galimai dešinės rankos, kadangi yra dešiniarankis) į galvos sritį. To įvykio metu jam (V. K.) buvo suplėšyta liemenė. Nurimus konfliktinei situacijai ir jam (V. K.) išeinant iš kemperio, A. P. pasakė, kad jis (V. K.) turi jam sumokėti pinigų arba rašys pareiškimą į policija. Grįžęs pas pažįstamą, toliau vartojo alkoholį ir, išėjęs į lauko tualetą, pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Jam paaiškinus visą situaciją, buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, po kažkurio laiko buvo paleistas. Jis yra informuotas, kad privalo išmokėti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 59,98 Eur. Sutinka su tuo ir apklausos metu parašys įsipareigojimą. Apmokės Vilniaus TLK žalą artimiausiu metu. Esant galimybei, pageidautų pabaigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu.

2024 m. kovo 17 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas A. P., pageidaujantis pranešti apie įvykį, parodė, kad 2024 m. kovo 16 d., apie 22.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), jam būnant savo kemperyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo kaimynas V. K., akivaizdžiai būdamas neblaivus, atėjo pas jį į svečius ir pradėjo žodžiu konfliktuoti dėl to, kad atsiimtų pareiškimą prieš jo (V. K.) draugą (duomenys neskelbtini). Jam nesutikus, V. K. iš nenustatytos rankos trenkė jam (A. P.) į galvos sritį, kur jam buvo dar nesugijusios žaizdos, kiek kartų sudavė, tiksliai nurodyti negali. Dėl tokių V. K. veiksmų pajuto fizinį skausmą.

Nukentėjusysis A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu laikinai gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame kemperyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 16 d., apie 19.40 val. grįžo į savo kemperį iš parduotuvės, nusipirkęs degtinės ir alaus. Nuo 20.00 val. buvo vienas savo kemperyje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.10 val. pas jį į svečius atėjo pažįstamas V. K. kartu su savo dviem draugais, kurių nepažįsta, žino tik vieno iš jų pravardę (duomenys neskelbtini). Tik atėjęs, šis paklausė „už ką tu nori tą (duomenys neskelbtini) pasodint“, jis (A. P.) atsakė, kad šis padarė klaidą ir už tai turi atsakyti. Po to V. K. pradėjo jam (A. P.) grasinti, kad jeigu jis neatsiims savo pareiškimo, jam bus blogai. Po šių žodžių tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. K. jį (A. P.) užpuolė, pradėjo rankomis jį mušti. Nemažiau kaip tris kartus ranka, kuria tiksliai, neatsimena, sudavė į veido bei į galvos sritį, būtent į tą vietą, kur buvo nevisai sugijusi žaizda. Kol V. K. prieš jį naudojo fizinį smurtą, kiti du jo draugai stovėjo ir nieko nedarė. Tokie V. K. veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą. Po konflikto V. K. draugas, pravarde (duomenys neskelbtini), ir kitas vyras, kurio nepažįsta, jį (V. K.) išsivedė. Jiems išėjus iš jo kemperio, nieko nelaukęs paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Iš pradžių atvyko greitoji pagalba ir medikai, pamatę jo sužalojimus, nusprendė jį vežti į (duomenys neskelbtini). Po maždaug 15 minučių atvyko ir policijos pareigūnai ir iš karto sulaikė V. K. prie pat namo, jam atlikę dalinę apžiūrą pas jį rado daiktą, panašų į pistoletą. Nuvykus į ligoninę, jam (A. P.) buvo nustatyta akies voko ir periokulinės srities žaizda. Gydytojai jį apžiūrėję paleido gydytis ambulatoriškai. Grįžęs su taksi į savo laikiną gyvenamąją vietą, iškvietė pakartotinai policijos pareigūnus, kad parašytų pareiškimą.

Liudytojas Z. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio dienos vakare, t. y. 2024 m. kovo mėn. (tikslios datos neprisimena), jis su V. vartojo alkoholinius gėrimus pavėsinėje prie namo, tą vakarą padauginęs alkoholio jis (Z. J.) išėjo miegoti pas save į kambarį, ką tuo metu veikė V., neprisimena. Sekančią dieną pas jį buvo atėjęs (duomenys neskelbtini) pilietis A., kuris papasakojo, kad V. buvo atėjęs vakare pas jį į kemperį (vagonėlį) ir pradėjo konfliktuoti, po ko V. pradėjo mušdamas smurtauti prieš A., pats šio įvykio jis nematė, kadangi buvo stipriai apsvaigęs ir miegojo. Po kažkurio laiko jis (Z. J.) bendravo su V., kuris minėjo, kad buvo užėjęs pas A. ir galimai ar prašė cigarečių, ar vartojo alkoholį kartu (tiksliai neprisimena), po ko A. pradėjo pirmas provokuoti, įžeidinėti, jis (Z. J.) to taip pat nematė, kadangi miegojo tuo metu. Iš kalbų taip pat kažkas minėjo, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, bet to nematė. Matė policijos pareigūnus sekančią dieną, kurie reguliariai atvažiuodavo į kiemą pas juos, bet su juo (Z. J.) niekas nebendravo.

Liudytojas J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirbdamas pajėgose kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėju A. M., iš OVS budėtojo gavo pranešimą dėl to, kad, kiek prisimena, (duomenys neskelbtini) pranešėjui sudavė jo pažįstamas asmuo (vyras) į galvos sritį, kurioje jau buvo žaizda, pats pranešėjas gyveno namelyje ant ratų (karavane). Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko nukentėjusysis (pranešėjas, vardo neprisimena), kuris paaiškino, kad ilsėjosi namelyje ant ratų (karavane), kai staiga į vidų užėjo iš matymo pažįstamas asmuo, kuris pradėjo žodžiu konfliktuoti dėl seno ikiteisminio tyrimo, nes pranešėjas buvo parašęs pareiškimą ant jo draugo, ir tas asmuo atėjo ginti savo draugo bei sakyti, kad pranešėjas atsiimtų pareiškimą, ko pasėkoje pranešėjas (nukentėjusysis) atsisakė tai daryti ir atėjęs asmuo (įtariamasis) pastūmė pranešėją ir smūgiavo iš rankos į galvos sritį (galvos srityje buvo nesugijusios senos žaizdos), kiek kartų ir su kuria ranka smūgiavo, pranešėjas pasakyti negalėjo, nes viskas įvyko labai greitai. Taip pat jiems buvo žinoma, kad kolegos, kurie buvo atvykę iki jų, buvo suradę įtariamąjį asmenį, bet daugiau nieko nežinojo. Taip pat jiems atvykus buvo patikrintas šalia esantis namas, kurio kieme stovėjo namelis ant ratų, bet name nieko nebuvo suradę. Taip pat minėtas asmuo, t. y. nukentėjusysis buvo akivaizdžiai neblaivus, buvo patikrintas jo blaivumas alkotesteriu, bet tikslių rezultatų neprisimena, įvykis vyko gan senai, todėl detalesnių aplinkybių neprisimena. Įvykio metų buvo pradedamas ikiteisminis tyrimas, pildoma atitinkama dokumentaciją.

Vilniaus AVPK Vyriausiojo patrulio D. H. 2024 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. kovo 16 d., patruliuojant kartu su vyriausiaisiais patruliais M. K. ir N. A., apie 22.22 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prieš 5 min. pranešėją sumušė kaimynas, sudavė į galvą, kur buvo žaizda. Pranešėjas yra namelyje ant ratų šalia namo, jam kraujuoja iš galvos. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas A. P., kuris ilsėjosi ELDDIS prikabiname namelyje (karavane) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai staiga užėjo į vidų iš matymo matytas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, V. K., kuris pradėjo žodžiu konfliktuoti dėl seno ikiteisminio tyrimo, nes buvo parašęs pareiškimą ant jo draugo, ir šis atėjo ginti savo draugo bei sakyti, kad atsiimtų pareiškimą, kai A. P. atsisakė, V. K. jį (A. P.) pastūmė ir smūgiavo iš rankos į galvos sritį, kiek kartų ir su kuria ranka smūgiavo, pasakyti negalėjo, nes viskas įvyko labai greitai, netrukus V. K. pasišalino, tuo tarpu pranešėjas paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Sulaikius įtariamąjį asmenį V. K. ir pradėjus su juo bendrauti, šis nenorėjo suteikti jokios informacijos apie įvykį. Minėtas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, patikrinus blaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas 2,86prom. girtumas. Taip pat V. K. įteiktas šaukimas atvykti į komisariatą. Atvykusi GMP brigada, apžiūrėję A. P., dėl galvos traumos išvežė asmenį į (duomenys neskelbtini).

2024 m. kovo 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas mobilus prikabinamas namelis (karavanas) ELDDIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini), ties mediniu namu Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus pro karavano duris patenkama į vidų po dešine puse durys į tualetą, po kaire įmontuota virtuvė, ant viryklės sudėti indai, kriauklėje guli sudėti maisto produktai, šalia yra juodos spalvos mikrobangų krosnelė ant kurios sudėti kvepalai, šalia stiklinė tara 0,5 degtinė „Zubarowka 40%“, už jos juodos spalvos televizorius bei virdulys, tiesiai išskleista lova, ant kurios žalios spalvos pledas, po dešine puse stovi spintelė, ant kurios guli geltonos spalvos guminukų pakelis, už spintelės sėdima vieta su mėlynos spalvos pledu, ant žemės mėtosi „Camel“, „Winston“ cigarečių pakeliai bei tradicinis „Norfos“ alus, 5% stiprumo, 1 l talpos. Raudonos spalvos dėmių ar kitos tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta.

2024 m. birželio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti „BPC“ skambučių garso įrašai. Įrašuose užfiksuotas BPC operatoriaus pokalbis su skambinančiu vyru, vyras sako, kad įvyko užpuolimas adresu (duomenys neskelbtini), pas jį atėjo pažįstamas, galbūt kaimynas, ėmė jam grasinti, įvyko barnis. Atėjusio asmens vardo nežino. Jam sudavė į galvos sritį, per siūles, kur jau buvo žaizda, dabar bėga kraujas. Viskas įvyko prieš pusantros minutės. Vyras prisistato A. P., nurodo, kad gyvena nuosavame autoname.

Antro skambučio metu vyras vėl skambina į BPC, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo užpuolimas, tą žmogų sulaikė, o pranešėjas šiuo metu atsilaisvino, jam susiuvo galvos žaizdą. Nurodo, kad nori parašyti pareiškimą dėl to žmogaus. BPC operatorius nurodo, kad policija turi pranešėjo numerį ir jį suras.

Trečio skambučio metu vyras vėl skambina į BPC dėl to paties įvykio, nurodo, kad nori parašyti pareiškimą, BPC operatorius klausia vyro, kodėl jis nesikalbėjo su policija, vyras nurodo, kad jį išvežė greitoji ir jam siuvo galvą, su policija kažkiek kalbėjosi, bet nieko neatsimena po smūgio. BPC operatorius nurodo, kad mato vyro pranešimą, policija žino, kad jis yra nukentėjęs ir nurodo, kad policija su juo susisieks.

2024 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) užfiksuotas telefono pokalbis tarp vyro ir policijos pareigūno, pareigūnas sako, kad skambina dėl vyro bylos, klausia, ar gali dabar atvažiuoti paimti pareiškimą. Pasitikslina, ar vyras gyvena (duomenys neskelbtini), vyras nurodo, kad gyvena nuosavame privačiame vagonėlyje. Pareigūnai nurodo, kad važiuoja pas vyrą.

Vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) užfiksuota kaip pareigūnai atvyksta pas vyrą, pareigūnas klausia vyro, kas nutiko, vyras pasakoja, kad yra atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas ir dabar buvo antras. Jis pasikvietė pas save vieną žmogų išgerti, o atėjo dar vienas žmogus ir tas žmogus jam kažkuo sudavė. O kai atvažiavo policija, pas tą žmogų rado pneumatinį ginklą. Sudavusio žmogaus jis nepažįsta, tik kartais čia matė. Nežino, už ką tas žmogus jam trenkė. Pareigūnas sako, kad niekas nieko lygioje vietoje neateina ir nemuša. Vyras patikslina, kad dabar yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kur jam sudavė su elnio ragais, ir tas atėjęs žmogus kaip ir norėjo tą kitą ginti. Pareigūnas patikslina, kad atėjo žmogus, ant kurio pažįstamo vyras parašė pareiškimą ir vyksta ikiteisminis tyrimas, vyras atsako, kad taip ir yra. Nurodo, kad nežino, ką tas atėjęs vyras norėjo jam įrodyti, jis nieko nesakė. Atėjo į vagonėlį ir jie pradėjo grumtis, nes tas asmuo jį užpuolė. Pas tą žmogų rado ginklą. Daugiau nieko negali paaiškinti, nes jį išvežė į ligoninę, susiuvo galvą. Pareigūnas klausia, ar vyras turi pretenzijų žmogui, kuris jam trenkė, ar rašys pareiškimą, vyras atsako, kad rašys. Pareigūnas nurodo, kad tuoj atvažiuos vertėja, nes vyras lietuviškai nekalba, ir priims pareiškimą. Toliau vaizdo įraše užfiksuota kaip pareigūnai patikrina vyro blaivumą, nes jis akivaizdžiai atrodo neblaivus, alkotesteriu nustato 2,42 promiles. Tada pareigūnas prašo vyro pateikti kokį nors asmens dokumentą ir įrašas baigiasi.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 828/2024 (01) nurodyta, kad A. P. nustatyti šie sužalojimai: žaizda kairio smilkinio srityje ir odos nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke. Žaizda kairio smilkinio srityje galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietais-bukais daiktais, galimai kovo 3 dienos įvykio metu ir galimai pakartotinai traumuota kovo 16 dienos įvykio metu. Odos nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke galėjo būti padarytas šiurkščiu, kietu-buku daiktu, veikiant šlyties jėgoms, maždaug 3-5 parų laikotarpyje iki kūno apž?ūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. Žaizda kairio smilkinio srityje galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Žaizdos pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Nubrozdinimas galėjo būti padarytas įbrėžiant odą kietu-buku daiktu arba šiurkščiu paviršiumi. Odos nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke nebūdingas smūgių sudavimui. Patikslinti sužalojimų padarymo aplinkybių nėra galimybės. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiojo kūno padėties.

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad V. K. 2024 m. kovo 16 d., 23.04 val. buvo nustatytas 2,86 prom. neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad V. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad įvykio dieną buvo netoli pranešime apie įtarimą nurodyto kemperio. Su pažįstamais vartojo alkoholinius gėrimus, praėjus kažkuriam laikui A. P. pakvietė juos pas save į kemperio namelį. Jie tęsė kemperyje alkoholinių gėrimų vartojimą, prisimena, kad tarp jo (V. K.) ir A. P. kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje tarp jų prasidėjo muštynės. Kas jas pradėjo ir dėl ko, neprisimena, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prisimena, kad keletą kartų trenkė A. P. kumščiu (galimai dešinės rankos, kadangi yra dešiniarankis) į galvos sritį. Nurimus konfliktinei situacijai jis (V. K.) išėjo iš kemperio, o A. P. pasakė, kad jis (V. K.) turi jam sumokėti pinigų arba rašys pareiškimą į policija. Tai, kad V. K. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. P., bei kad tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei pareiškimas, liudytojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pareiškimas, vaizdo bei garso įrašų apžiūros protokolai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K., 2024 m. kovo 16 d., apie 22.20 val., būdamas kemperyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su A. P. metu tyčia ranka sudavė ne mažiau dviejų smūgių pastarajam į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. P.fizinį skausmą bei padarydamas pastarajam žaizdą kairio smilkinio srityje ir odos nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, kas pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 19 d. specialisto išvadą Nr. G 828/2024 (01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusysis 2025 m. sausio 13 d. pranešimu buvo informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiojo skundas dėl tokio sprendimo, civilinio ieškinio šioje byloje nukentėjusysis nepareiškė, o Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kurį kaltinamasis V. K. raštu įsipareigojo atlyginti iki 2025 m. kovo 1 d., tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), į V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – dirbantis, neteistas (ankstesni teistumai išnykę), administracine tvarka baustas turintis nesumokėtų baudų, nuobaudos galiojančios.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės dydžio, skirtino už nusikaltimo padarymą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. yra dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), teismas vertina, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti aštuonių mėnesių laikotarpiui, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus, nustatant kad V. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės atidėjimo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 59,98 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl nukentėjusiojo A. P. gydymo, taip pat prašydami priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų A. P. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 59,98 Eur. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame nurodyta, kad A. P. 2024 m. kovo 16 d. buvo suteiktos gydymo paslaugos dėl akies voko ir periokulinės srities žaizdos, suteiktų paslaugų kaina – 59,98 Eur. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. P. minėtas sužalojimas buvo padarytas būtent dėl kaltinamojo V. K. nusikalstamų smurtinių veiksmų, taigi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirta 59,98 Eur turtinė žala, susidariusi dėl nukentėjusiojo A. P. gydymo, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika, todėl V. K. yra atsakingas už šios žalos padarymą ir privalo ją atlyginti. Šį civilinį ieškinį pripažino ir pats kaltinamasis, ir raštu įsipareigojo žalą atlyginti iki 2025 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo V. K. pilna apimtimi.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo V. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, kartu su 59,98 Eur turtinės žalos atlyginimu priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. K. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, V. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įpareigojimus, nustatant kad V. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo:

1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo V. K. 59,98 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.