Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-818-883/2016Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02128-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.6; 3.3.1.21 (S)

2016 m. gruodžio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tvorų tiekimas“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-162-304/2016 pagal ieškovės UAB „Tvorų tiekimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Telšių altas“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Tvorų tiekimas“ ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės UAB „Telšių altas“ 1 560,19 Eur skolą už pirktas prekes ir paslaugas, 1 159,18 Eur nuostolius, atsiradusius atsakovei nevykdant pareigos pašalinti vartų pavaros defektus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Telšių altas“ ieškovei UAB „Tvorų tiekimas“ 1 560,19 Eur skolą, 1 159,18 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė UAB „Telšių altas“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad 1 560,19 Eur skolą pripažįsta, kartu pateikė įrodymus, jog skolą sumokėjo, tačiau nesutinka su priteistais 1 159,18 Eur nuostolių. Ieškovė UAB „Tvorų tiekimas“ atsisakė ieškinio dalyje dėl 1 560,19 Eur skolos priteisimo, tačiau dalyje dėl nuostolių atlyginimo ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad patyrė papildomas išlaidas dėl automatinių vartų pavaros keitimo, kurią parinko, sumontavo ir pajungė atsakovė UAB „Telšių altas“. Atsakovė UAB „Telšių altas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog tai yra garantinis atvejis; atsakovė neturi jokių sutartinių įsipareigojimų vykdyti objekto techninę priežiūrą; ieškovė neįsitikino, kad įranga neveikia ir kad būtina ją keisti; nėra jokių įrangos išmontavimo aktų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. gegužės 31 d. galutiniu sprendimu 2015 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teismas, nustatęs, kad tarp šalių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai, atsakovė UAB „Telšių altas“ prekei jokių garantijų nesuteikė, byloje nenustatyti daikto trūkumai ar jų priežastys, atsiradę iki daikto perdavimo, atsakovė grąžino ieškovo sumokėtą sumą už prekę ir paslaugas – 1 560,19 Eur, konstatavo, jog ieškovė nepagrįstai kelia reikalavimą dėl naujai įsigytos prekės apmokėjimo iš atsakovės reikalaudama priteisti turėtus 1 159,18 Eur nuostolius už naują vartų pavarą ir montavimo paslaugas.Teismas nurodė, kad galėtų sutikti su atsakovės slankiojančios pavaros išmontavimu, tačiau ieškovė teismui 1 159,18 Eur nuostolių sumos nedetalizavo, todėl reikalavimą priteisti nuostolius iš atsakovės už naują sistemą laikė nepagrįstu ir neįrodytu.Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę tik žodiniai susitarimai, kurie neįpareigoja atsakovę UAB „Telšių altas“ vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė UAB „Tvorų tiekimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl daiktų kokybės garantijos (CK 6.338 str., 6.317 str., 6.327 str.).Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą dėl daikto trūkumų atsiradimo priežasčių ieškovui. Pardavėjas, kuris parduoda daiktą ir suteikia garantiją dėl jo kokybės, atsiradus daikto trūkumui, kuris, jo manymu, atsirado ne dėl jo kaltės, privalo įrodyti jog trūkumas atsirado dėl pirkėjo/naudotojo kaltės.Sprendime teismas nepasisakė dėl daikto kokybės reikalavimų.Teisingai teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius yra bet kurios instancijos teismo pareiga.Teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas, nenuoseklus ir neaiškus.Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Telšių altas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Reikalaujama priteisti 1 159,18 Eur nuostolių suma nepagrįstai didelė, neatitinkanti realių apeliantės UAB „Tvorų tiekimas“ išlaidų.Apeliantė UAB „Tvorų tiekimas“ išmontavo atsakovės sumontuotą įrangą be jokios priežasties, nenurodydama ir nenustatydama gedimo, todėl jeigu ir atsirado kažkokie trūkumai dėl sumontuotos įrangos, jie atsirado po daiktų perdavimo dėl apeliantės ar trečiojo asmens veiksmų.Apeliantė UAB „Tvorų tiekimas“ teismui nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovo sumontuota įrangos dalis (automatinė pavara) neveikia.Atsakovė nėra sudariusi jokios sutarties su apeliante dėl sumontuotos įrangos parinkimo ir veikimo, garantinių įsipareigojimų ir terminų, nes apeliantė prieš pirkdama įrangą nekėlė jokių techninių reikalavimų perkamai įrangai, išreikšdama poziciją, kad įranga turi būti kuo pigesnė ir kad ji veiktų.Apeliantė UAB „Tvorų tiekimas“, teikdama pretenziją ir vėliau keisdama vartų pavarą nauja pavara, nenurodė, dėl kokių priežasčių įranga neveikia ir nesigilino į šią problemą, todėl apeliantė neteko teisės remtis daikto neatitikimu, nes pati neįvykdė CK 6.327 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų.Apeliantės UAB „Tvorų tiekimas“ argumentas dėl pavaros kokybės reikalavimų nepagrįstas, kadangi byloje yra pateiktas pavaros sertifikatas ir gamintojo patvirtintas bandymo protokolas.Kadangi apeliantė UAB „Tvorų tiekimas“ nebuvo atsiskaičiusi su atsakove, vengė mokėti už paimtas prekes, o be to apeliantė pirko įrangą kuo pigiau ir be jokios garantijos, tai atsakovė, nors ir gavo pranešimą iš apeliantės dėl neveikiančios įrangos, jos prašymo nevykdė, nes apeliantė negarantavo jokio apmokėjimo iš savo pusės dėl atsakovės galimų išlaidų.Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis, nebuvo atlikti mokėjimai iš apeliantės pusės, nebuvo suteikta jokia garantija iš atsakovės pusės, todėl atsakovė neturi prievolės vykdyti iškeltus apeliantės reikalavimus, nes tai nebuvo sutarta tarp ginčo šalių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Tvorų tiekimas“ ieškiniu pareiškė atsakovei UAB „Telšių altas“ du savarankiškus reikalavimus: 1) dėl skolos už pirktas prekes ir paslaugas; 2) dėl nuostolių, atsiradusių atsakovei UAB „Telšių altas“ nevykdant pareigos pašalinti vartų pavaros defektus. Pirmajam reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė dvi PVM sąskaitas – faktūras: Serija TTS Nr. 000512 ir Serija TTI Nr. 00101349, iš kurių matyti, kad 2015 m. balandžio 14 d. ieškovė pardavė atsakovei prekes už 1 497,63 Eur, o 2015 m. gegužės 8 d. ieškovė pardavė atsakovei paslaugas už 62,56 Eur, viso, pagal minėtas PVM sąskaitas – faktūras ieškovė pardavė atsakovei prekių ir paslaugų už 1 560,19 Eur sumą. Vykstant teisminiam procesui, atsakovė UAB „Telšių altas“ 2015 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 15553 sumokėjo ieškovei 1 560,19 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad apmoka įsiskolinimus pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. TTS000512 ir Nr.TTI00101349. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė teismo posėdžio metu reikalavimo dėl 1 560,19 Eur skolos išieškojimo atsisakė. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė visa apimtimi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą byla nutraukiama, jeigu ieškovas atsisako ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį atsakovei visa apimtimi padarė procesinį pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškovės reikalavimų dėl 1 560,19 Eur skolos atmetimo keistinas, nurodant, jog byla šioje dalyje yra nutraukiama (CPK 140 str., 293 str. 4 p.). Pažymėtina, kad nurodytas procesinis pažeidimas neturi įtakos vertinant likusią teismo sprendimo dalį, dėl kurios kilo ginčas.

Dėl nuostolių atlyginimo

Byloje kilo ginčas dėl parduodamo daikto kokybės garantijos ir atsakomybės taikymo už netinkamos kokybės parduotą daiktą.Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė UAB „Tvorų tiekimas“ pagal pirkimo važtaraštį Nr. TA7218 nusipirko iš atsakovės UAB „Telšių altas“ (duomenys neskelbtini) komplektą (automatinės pavaros sistemą) už 256,02 Eur (211,59 Eur + 44,43 Eur PVM). Taip pat ieškovė pagal 2014 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija TA Nr. 7366 iš atsakovės nusipirko minėtos automatinės pavaros sistemos montavimo darbus ieškovės klientės L. T. objekte, esančiame Švedės g. 60, Ginkūnuose, Šiaulių r., už 544,50 Lt, t. y. už 157,70 Eur. Atsakovė UAB „Telšių altas“ atliko ieškovės įsigytos automatinės pavaros sistemos montavimo darbus ieškovės klientės objekte. L. T. 2015 m. liepos 31 d. kreipėsi į ieškovę su pretenzija, kad neveikia automatinė pavara, reikalaudama išmontuoti netinkamos kokybės automatinę pavarą ir sumontuoti naują, kokybišką. Ieškovė 2015 m. liepos 29 d. kreipėsi į atsakovę UAB „Telšių altas“ dėl automatinės pavaros gedimo, reikalavo jį pašalinti. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 5 d. siuntė atsakovei UAB „Telšių altas“ pakartotinę pretenziją, kurioje nurodė, kad nepašalinus gedimų iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., samdys kitą įmonę darbų atlikimui. 2015 m. spalio 22 d. UAB „Vairema“ išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 28130603 dėl 1 159,18 Eur sumos apmokėjimo už automatinę pavarą, senos automatinės pavaros demontavimą ir naujos automatinės pavaros montavimą. Iš ieškovės išmokų operacijų ataskaitos matyti, kad ieškovė 2015 m. gruodžio 9 d. sumokėjo UAB „Vairema“ 1 159,18 Eur sumą.Šalių ginčo santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo – pardavimo sutartiniai santykiai, todėl pagal pirkimo-pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančias CK XXIII skyriaus teisės normas spręstina ir dėl ginčo šalių tarpusavio įsipareigojimų turinio bei jų nevykdymo pasekmių. CK 6.334 straipsnyje numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nuostatos dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų pardavėjui gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 str. 2 d.). Paprastai, kai nenustatytas prekės kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie buvo daikto perdavimo metu ar atsirado dėl iki daikto perdavimo metu buvusių priežasčių (CK 6.333 str. 1 d.). Kadangi įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, o šalys nesusitarė dėl prekės kokybės garantijos ar jos tinkamumo naudoti terminų, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, teigdama, kad atsakovės parduota ir sumontuota automatinė pavaros sistema sugedo, turėjo nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė UAB „Tvorų tiekimas“ parduotos automatinės pavaros sistemos trūkumų, kurie jai nebuvo žinomi pirkimo metu ir nebuvo aptarti prekės montavimo metu, fakto neįrodė. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliantės UAB „Tvorų tiekimas“ argumentai dėl netinkamai taikytų materialinių teisės normų ir įrodinėjimo naštos paskirstymo, atmestini kaip nepagrįsti.Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 3 d., 180 str.), įrodinėjimo pareigos paskirstymo bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 178, 182 str.).CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Kasacinio teismo yra pastebėta, jog visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Jeigu atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Kad šis principas nebūtų pažeistas, žalą patyręs asmuo privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-807/2003).Įvertinus ieškinyje pareikštą reikalavimą ir ieškinio turinį, darytina išvada, kad ieškovė UAB „Tvorų tiekimas“ pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šioje byloje faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovė UAB „Tvorų tiekimas“ du kartus, t. y. 2015 m. liepos 29 d. ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į atsakovę dėl automatinės pavaros gedimo, reikalaudama jį pašalinti. Atsakovei darbų neatlikus, automatinę pavarą, senos automatinės pavaros demontavimo ir naujos automatinės pavaros montavimo darbus pirko iš trečiojo asmens UAB „Vairema“ už 1 159,18 Eur, t. y. už beveik tris kartus didesnę sumą. Byloje nėra duomenų ar sugedusi automatinė pavara negalėjo būti suremontuota, jeigu ne, dėl kokių priežasčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė UAB „Tvorų tiekimas“ neįrodė patirtų nuostolių dydžio (CPK 178 str.).Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės UAB „Tvorų tiekimas“ nurodytu argumentu, kad asmuo, kuris kreipėsi į teismą, neprivalo teisiškai kvalifikuoti ginčo santykių, tačiau pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas, kad ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl to, kad ieškovė nenurodo jokių teisės normų, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą, nagrinėjamos bylos kontekste neturi įtakos faktinių aplinkybių visumai ir galutinei išvadai dėl ieškinio atmetimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo stilius, išdėstymo tvarka, rašymo apsirikimai neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui ir nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo turėtų būti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.Atsakovė UAB „Telšių altas“ nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. galutinį sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimą panaikinti.

Bylą dalyje dėl ieškovės UAB „Tvorų tiekimas“ reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Telšių altas“ 1 560,19 Eur skolą nutraukti.