- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-22
- Bylos Nr.
- 1-42-482/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00402-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Civilinis ieškovas
- S. S.
- Kaltinamasis
- L. V.
- Advokatai
- Romualdas Matonis
- Kategorijos
- 1.2.4.6.10Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo (BK 138 str. 2 d. 10 p.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. S. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1978-10-03, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis R. K. paslaugų įmonėje šaltkalviu, gyv.duomenys neskelbtini., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138str.2d.10p., 286str., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis 2010-08-07 apie 00.05 val. Vilkaviškio r., Keturvalakių s., Karklinių k., prie kaimo bendruomenės namų vykusios kaimo bendruomenės šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą stikliniu buteliu suduodamas vieną smūgį į galvos sritį pasipriešino viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas atliekančiam Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patruliui S. S. , tuo S. S. padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, lengvą bendrą sumušimo sindromą, muštinę žaizdą kairio momens srityje, įtariamą kairio momenkaulio lūžimą, dėl ko S. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui, tai yra dėl nukentėjusiojo S. S. tarnybos pareigų vykdymo jį nesunkiai sužalojo.
Tai įrodyta kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
K. L. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010-08-06 vyko Karklinių kaimo bendruomenės šventė, kurios metu jis išgėrė degtinės. Pasibaigus šventei, norėjo eiti namo ir pamatė susibūrimą. Priėjus arčiau, gavo dujų, papurškė jam policijos pareigūnas. Išgirdo žmonos riksmą. Supyko, kad žmona gavo dujų, paėmė nuo stiklinį butelį ir priėjęs prie policijos pareigūno, jam iš nugaros pusės, trenkė buteliu per galvą vieną kartą, norėjo pabėgti, bet buvo sulaikytas. Ar dujos buvo naudojamos tiesiogiai jam ar jo žmonai, ar kitiems buvusiems šventės dalyviams, nežino. Buvo pasakyta skirstytis namo. Žalos nėra atlyginęs, su civiliniais ieškiniais Valstybinės ligonių kasos, prokuroro sutinka. Sutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos, su neturtinės žalos ieškiniu sutinka iš dalies, skaito, kad 10.000,00 Lt per daug, kiek sutiktų mokėti, nežino. Turi finansinių įsipareigojimų bankui. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs policininko atžvilgiu.
N. S. S. parodė, kad kartu su kitais policijos pareigūnais dirbo Karklinių kaimo bendruomenės šventės metu. Pasibaigus šventei, bendruomenės pirmininkė paprašė visų skirstytis.Prie kiosko, kur buvo prekiaujama alumi, įvyko muštynės. Todėl jis su kitais pareigūnais nuėjo prie minėto kiosko, neleido kitiems žmonėms eiti į muštynių vietą. Stovint prie jo pribėgo plikas žmogus, jam buvo liepta eiti į šoną, žmogus jį pastūmė, tada jis papurškė dujų, žmogus atsitraukė. Po to priėjo moteris, norėjo griebti jam už veido, jis atsitraukė, papurškė dujų. Priėjo kažkoks aukštas vyrukas, trenkė jam, bet jis atsilošė, todėl didelio smūgio nepajuto. Tada pajuto smūgį į galvą. Pasakė kitam pareigūnui K. V. , kad gavo. Vėliau paaiškėjo, kad toji agresyviai nusiteikusi moteris yra kaltinamojo žmona. Turtinę žalą sudaro jam neišmokėto darbo užmokesčio skirtumas. Neturtinę žalą sudaro tai, kad jis buvo pažemintas prie žmonių, sukeltas fizinis skausmas, neaiškios ir nežinomos sužalojimo pasekmės, gydytojai neduoda garantijų, ar bus pasekmės, ar ne. Galvą skauda, ko anksčiau niekada nebuvo. Jis vilkėjo uniformą, šviesą atspindinčią liemenę.Kaltinamasis jo atsiprašė, jis nedovanoja. Jo darbo užmokestis apie 2000,00 Lt, turi du mažamečius vaikus, sutuoktinė dirba, savo vardu nekilnojamojo turto neturi.
Liudytojas A. K. parodė, kad pasibaigus šventei, jis matė, kaip prie pareigūno S. S. priėjo vyriškis, vilkintis raudonos spalvos marškinėliais, ir stikliniu buteliu sudavė pareigūnui per galvą ir nubėgo. Jis vyriškį sulaikė.
L. G. Bakšys parodė, kad vykusios šventės metu įvyko muštynės. Jis matė, kaip prie pareigūno S. S. pribėgo vyras ir trenkė jam per galvą buteliu ir nubėgo. Vyrą nusivijo A. K. , jis nubėgo paskui ir atsivedė tą vyrą, tai kaltinamasis, kur sėdi salėje.
L. K. Vitkauskas parodė, kad vykusios šventės metu palaikė viešąją tvarką. Pasibaigus šventei, kilo muštynės. Jis stovėjo greta S. S. ir išgirdo, kaip S. S. pasakė, kad jam sudavė į galvą. Jis atsisuko į S. S. ir pamatė, kad jo galva kruvina. A. K. atsivedė vyrą, kuris sudavė buteliu.
L. D. Venerskienė parodė, kad šventės metu jos vyras išgėrė. Pasibaigus šventei, policijos pareigūnai vijo žmones nuo laiptų, buvo pasakyta, kad šventė baigėsi, liepta eiti namo. Ji gavo dujų, po to priėjo prie jos vyras ir pasakė, kad jį sulaikė, nes sudavė policininkui per galvą.
Pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatyto BK 286 straipsnyje, objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas pavartojant smurtą arba 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas smurtu reiškia, kad kaltininkas panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.
Kaltinamasis aktyviais veiksmais, naudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam pareigūnui – tyčia sudavė buteliu policijos pareigūnui S. S. per galvą, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Šią aplinkybę įrodo 2010-08-06 Karklinių kaimo bendruomenės prašymas dėl policijos budėjimo karklinių kaimo vasaros šventėje ( b.l.28), Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2010-08-06 priemonių planas ( b.l.29), Policijos patrulių pajėgų ir priemonių paskirstymo žurnalo kopija ( b.l.30-31), specialisto išvada, kurioje specialistas S. S. klinikiniais duomenimis konstatavo lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, lengvą bendrą sumušimo sindromą, muštinę žaizdą kairio momens srityje, įtariamą kairio momenkaulio lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 42). Taip pat ši aplinkybė įrodyta kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Paimti daiktai – drabužiai- įrodo, kad įvykio metu nukentėjusysis vilkėjo policijos pareigūno uniforma, ant kurios apžiūros metu rastos rusvos spalvos dėmės, o kaltinamasis – raudonos spalvos marškinėlius, džinsinio audinio bridžus ( b.l.13,14-16, 23, 24-25).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad priėjo du pareigūnai ir pasakė skirstytis namo, nes šventė baigėsi. Jis atsakė “kiek nori, tiek būna, dar vieni reguliatoriai”. Po to pamatė bendradarbį vardu Robertas, kurį pareigūnas stūmė, o Robertas specialiai stovėjo. Jis priėjęs norėjo paklausti, kas yra, bet policininkas papurškė dujų. Jis parkritęs trynėsi veidą, girdėjo verkiant žmoną. Tada supyko, paėmė tuščią stiklinį butelį, pribėgo prie arčiausiai stovėjusio pareigūno ir trenkė buteliu jam per galvą ( b.l.112-113, t.1).
Visi aukščiau išdėstyti ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti bei patikrinti faktiniai duomenys yra įrodymai, nes gauti teisėtais būdais, patvirtina kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvimą, jo kaltę, kvalifikacijos teisingumą, įrodymai yra neprieštaringi, vieni kitus patvirtina. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis neapima, nes BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija už tokį sveikatos sutrikdymą numato griežtesnę bausmę nei BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui. BK 286 straipsnio sankcija numato laisvės atėmimą iki trejų metų, o 138 straipsnio 2 dalies sankcija – iki penkerių. Todėl kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytų nusikaltimų sutaptis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str.1d.2p.)
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikų padarymui ( BK 60 str.1d.9p.).
Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę ( BK 54str.2d., 55str.).
Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskirtinos nesunkiems ir apysunkiams tyčiniams nusikaltimams ( BK 11str.3d.,4d.). Tai baigti nusikaltimai.
Kaltinamasis anksčiau neteistas ( b.l.123, t.1), galiojančių administracinių nuobaudų nėra ( b.l.124-125), dirba ( b.l.126), šeimą sudaro sutuoktinė ir du mažamečiai vaikai ( b.l.131, t.1), charakterizuojamas tiek dabartinio, tiek ankstesniojo darbdavio teigiamai ( b.l.134), Keturvalakių seniūnija kaltinamąjį charakterizuoja kaip darbštų, pareigingą, besirūpinantį šeima, vaikų auklėjimu, nepiktnaudžiaujantį alkoholiu asmenį. Kaltinamasis turi finansinių įsipareigojimų UAB “SNORO lizingas” .
Todėl kaltinamajam skirtina pagal BK 286 str. sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis - viešieji darbai, pagal BK 138 str.2d.10 p. vienintelė sankcijoje numatyta bausmė-laisvės atėmimas, kurios dydis parinktinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61str). Subendrinus bausmes apėmimo būdu, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant teismo įpareigojimus : per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam S. S. , per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Paskirti teismo įpareigojimai bus pakankama nubaudimo priemonė, sulaikys kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, o tuo pačiu užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. LR BK 62 str. ir LR BK 54 str.3d. taikymo pagrindų teismas kaltinamajam nenustatė.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Nukentėjusysis S. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį 797,91 Lt turtinei žalai atlyginti, kurį sudaro nedarbingumo laikotarpiu gautos ligos pašalpos ir negauto darbo užmokesčio skirtumas ( b.l.47-57). CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas laiko, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 797,91 Lt turtinei žalai atlyginti.
Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio 10.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti :
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Todėl bylos duomenimis, nukentėjusiajam specialistas klinikiniais duomenimis konstatavo lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, lengvą bendrą sumušimo sindromą, muštinę žaizdą kairio momens srityje, įtariamą kairio momenkaulio lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 42). Nukentėjusiojo parodymų pagrindu, įvertinti padaryto sužalojimo padarinius ateityje, ar jie turės įtakos nukentėjusiojo profesinei veiklai, nėra galimybės, specialisto išvadoje nurodyta „įtariamas kairio momenkaulio lūžimas”. Nukentėjusysis buvo gydomas iki 2010-08-16 stacionariai, vėliau nukreiptas reabilitacijai į neurologinio profilio sanatoriją. Likusi sužalojimo pasekmė- galvos skausmas, kitos pasekmės neprognozuojamos. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimai priskirtini prie tyčinių nusikaltimų, o tai veikas daro daugiau pavojingesnes nei neatsargūs nusikaltimai, tai rodo, kad kaltinamasis siekė sukelti nukentėjusiajam fizinių ir moralinių išgyvenimų. Be to, akivaizdu, kad kaltinamasis tyčia sužalojo policijos pareigūną vykusios šventės metu, todėl jo veiksmai vertintini kaip žymiai pavojingesni. Policijos pareigūno veikla susijusi su tam tikra rizika, tačiau šiuo atveju nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl teismas laiko, kad nukentėjusiojo ne tik kaip fizinio asmens, bet ir kaip policijos pareigūno interesai turi būti ginami įstatymo.
Kaltinamasis dirba, jo šeimą sudaro sutuoktinė ir du mažamečiai vaikai, turi finansinių įsipareigojimų, kilnojamąjį turtą - automobilį.
Nukentėjusysis dirba, jo šeimą sudaro sutuoktinė, du mažamečiai vaikai, darbo užmokestis apie 2000,00 Lt, savo vardu nekilnojamojo turto neturi.
Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus gyvybė, sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 2K-82/2008 ). Todėl kaltinamojo turimi finansiniai įsipareigojimai UAB „SNORO lizingas“, šiuo metu gaunamas nedidelis darbo užmokestis negali būti prioritetu sprendžiant neturtinės žalos dydį. Kaltinamasis yra darbingas, o pasikeitus šalies ekonominei situacijai, turės didesnes galimybes atlyginti nukentėjusiojo civilinį ieškinį.
Taip pat sprendžiant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką ( baudžiamųjų bylų dėl BK 286 str., 138 str.2d. 10 p. praktikos nerasta, todėl atsižvelgtina į neturtinės žalos priteistus dydžius bylose dėl BK 138str.1d. : 2009-06-30, 2008-07-15, 2008-02-12 Aukščiausiojo teismo nutartys). Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 10.000,00 Lt.
Vilkaviškio rajono prokuratūra, gindama viešąjį interesą, pareiškė byloje civilinį ieškinį 3752,57 Lt žalai atlyginti dėl laikino nedarbingumo pašalpos išmokėjimo S. S. , civiliniame ieškinyje nurodydama, kad Marijampolės apskrities VPK ligos laikotarpiu S. S. iš policijai paskirtų valstybės biudžeto lėšų išmokėjo 3752,57 Lt nedarbingumo pašalpą, ši suma CK 6.283 str.1d.,6.251str.1d.,6.263str.2d. pagrindu turi būti priteista iš kaltinamojo. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Todėl pareikštas Vilkaviškio rajono apylinkės prokuroro, ginant viešąjį interesą, civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 3752,57 Lt Marijampolės apskrities VPK valstybės biudžetui dėl laikino nedarbingumo pašalpos išmokėjimo S. S. .
Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 3955,31 Lt S. S. gydymo išlaidų ( b.l. 67-69). Teisiamojo posėdžio metu pateikta 2011-01-04 pasirašyta sutartis tarp L. V. ir Valstybinės ligonių kasos, pagal kurią L. V. įsipareigojo per 60 mėnesių nuo 2011-02-28 sumokėti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 3955,31 Lt, mokėdamas kas mėnesį po 65,92 Lt. Todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 3955,31 Lt, mokant šią sumą nuo 2011-02-28 60 mėnesių po 65,92 Lt kas mėnesį.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, drabužiai, saugomi pas S. S. ir L. V. , grąžintini minėtiems asmenims.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-308str. str., 312str., 313str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.,138 str.2d. 10 punktą ir nubausti jį :
Pagal BK 286 straipsnį 5 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant dirbti kas mėnesį po 20 valandų visuomenės labui.
Pagal BK 138 str.2 dalies 10 punktą nubausti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.
BK 63 straipsnio 5dalies 1punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti 2 ( du) metus laisvės atėmimo.
Taikyti BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam S. S. , per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
N. S. S. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš kaltinamojo L. V. 797,91 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuroro civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo L. V. 3752,57 Lt Marijampolės apskrities VPK valstybės biudžetui dėl laikino nedarbingumo pašalpos išmokėjimo S. S. .
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo L. V. 3955,31 Lt, mokant šią sumą nuo 2011-02-28 60 mėnesių po 65,92 Lt kas mėnesį ( (duomenys neskelbtini) , Swedbank, AB, banko kodas 73000, „žala PSDF biudžetui“, sutarties Nr.79-02/490 ).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, darbužius, saugomus pas S. S. ir L. V. , grąžinti pastariesiems asmenims.
Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima skųsti Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.