- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2-299-236/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02405-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,ADR8“
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialui
- Trečiasis asmuo
- PP „Satelit Trans“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ADR8“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ADR8“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl draudiko sprendimo panaikinimo ir įvykio pripažinimo draudžiamuoju, dalyvaujant trečiajam asmeniui PP „Satelit Trans“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ADR8“ ieškiniu prašė pripažinti atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą dėl 2016 m. balandžio 26 d. įvykio neteisėtu ir jį panaikinti bei pripažinti, kad prekių vagystė, kurią įvykdė Ukrainos įmonė PP „Satelit Trans“, yra draudiminis įvykis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. spalio 15 d. buvo sudaryta ekspeditoriaus atsakomybės draudimo sutartis. Ieškovė 2016 m. gegužės 17 d. kreipėsi dėl draudimo išmokos mokėjimo, nurodė, kad dėl PP „Satelit Trans“ veiksmų (krovinio vagystės) negali įvykdyti ekspeditoriaus pareigų OOO „Nawinia Rus“, todėl prašė atlyginti 80 540,28 Eur žalą už prarastas prekes. Atsakovė 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu nurodė, kad prekių vagystę laiko nedraudiminiu įvykiu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
4. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. lapkričio 30 d. vyko viešas posėdis, į kurį neatvyko byloje dalyvaujantys asmenys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarė ieškinį palikti nenagrinėtu.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad į 2018 m. lapkričio 30 d. posėdį neatvyko nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo, ieškovės atstovė neatvyko be svarbių priežasčių.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turi dvi atstoves, t. y. advokato padėjėją A. P. ir advokato padėjėją E. B., veikiančią pagal 2018 m. birželio 25 d. sutartį ir dalyvavusią 2018 m. birželio 25 d. teismo posėdyje.
Šalies argumentai
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viena iš atstovių advokato padėjėja A. P. prieš teismo posėdį pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos. VšĮ Antakalnio poliklinikos pažyma išduota dėl vienos dienos nedarbingumo, kuris nustatytas tik teismo posėdžio dienai dėl TLK kodu žymimo nežymaus sveikatos sutrikimo. Atkreipė dėmesį, jog kita atstovė jokių prašymų teismui nepateikė. Teismas sprendė, kad vienai atstovei negalint dalyvauti byloje, ieškovę galėjo atstovauti kita atstovė, kurios atstovavimo dokumentai teismui pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Ieškovė atstovaujama vienos iš advokatų kontoros atstovių, todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, reikiamu atstovavimu galėjo pasirūpinti advokatų kontora. Be to, civilinė byla yra nesudėtinga, jai galima pasiruošti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovės nesuinteresuotumą bylos nagrinėjimu, nes nėra imamasi jokių veiksmų dėl trečiojo asmens buvimo vietos nustatymo, dėl ko, kaip nurodė teismas, teisminis procesas negali būti vykdomas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovei nepateikus duomenų apie trečiąjį asmenį buvo atidėtas 2018 m. birželio 25 d. teismo posėdis, ieškovės prašymu atidėtas ir 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „ADR8“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Ieškovės atstovė advokato padėjėja A. P. pateikė Vilniaus apygardos teismui reikalaujamos formos sveikatos pažymą, kurioje nurodyta, kad ji 2018 m. lapkričio 30 d. yra nedarbinga dėl sveikatos sutrikimo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minėta pažyma išduota tik vienai dienai. Pagal pirmosios instancijos teismo išvadą ieškovės atstovė advokato padėjėja A. P. privalėjo dalyvauti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. posėdyje. Atsižvelgiant į diagnozuotą sveikatos sutrikimą, tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas sveikatos sutrikimas laikytinas lengvu ir dėl to advokato padėjėja A. P. galėjo dalyvauti posėdyje, yra nepagrįsta.
11.2. Vilniaus apygardos teismo išvada dėl ieškovės atstovavimo teisinių santykių su advokato padėjėja E. B. neatitinka tikrovės. Pirma, 2018 m. birželio 25 d. nevyko joks posėdis. Posėdis iš tiesų vyko 2018 m. birželio 26 d., kuriame advokato padėjėja E. B. dalyvavo edukaciniais ir praktikos tikslais. Be to, advokato padėjėjos E. B. dalyvavimas šioje byloje būtų neįmanomas dėl kalbos barjero, nes ji nemoka nei rusų, nei ukrainiečių kalbos, kurios yra reikalingos dėl to, jog ginčas dėl reikalavimo susijęs su Ukrainoje įsteigtu juridiniu asmeniu, dėl susijusių su ieškinyje aprašomomis aplinkybėmis faktų vykusio teisminio nagrinėjimo Rusijos Federacijoje.
11.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byla yra nesudėtinga. Bylos nagrinėjimas tęsiasi jau ilgiau nei du metus. Ukrainoje ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad trečiasis asmuo buvo įsteigtas su pavogtu pasu, trečiasis asmuo nerandamas. Dėl šios priežasties taip pat pažymėtina, jog net ir šalims dalyvaujant 2018 m. lapkričio 30 d. posėdyje jį būtų tekę atidėti.
11.4. Tiek pati ieškovė, tiek ir jos atstovė iki 2018 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio aktyviai naudojosi turimomis teisėmis: dalyvavo ne viename teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, dokumentus, mokėjo žyminį mokestį, teikė papildomus rašytinius įrodymus į bylą ir kt. Ieškovės vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nei ieškovė, nei jos atstovė advokato padėjėja A. P. nesielgė nesąžiningai, nepiktnaudžiavo procesu, nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
13. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
13.1. Pirmos instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovė šioje byloje turėjo dvi atstoves, veikiančias pagal sutartis ir dalyvavusias ankstesniame teismo posėdyje. Viena iš atstovių advokato padėjėja A. P. prieš teismo posėdį pateikė ligos pažymą ir pranešimą apie nedalyvavimą 2018 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje. Kita atstovė jokių prašymų teismui nepateikė. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad vienai atstovei negalint dalyvauti byloje, ieškovę galėjo atstovauti kita atstovė, kurios atstovavimo dokumentai teismui pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl ginčo esmės
16. CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių. CPK 246 straipsnis reglamentuoja šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 4 dalis).
17. Teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. Kita vertus, šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje ir gali vesti bylą per atstovus ar prašyti teismą bylą išnagrinėti joms ir jų atstovams nedalyvaujant. Tačiau CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. Įstatymas (CPK 246 str. 1 ir 2 d.) nustato, jog kai ieškovas ar jo atstovas (atsakovas ar jo atstovas) kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą esant dvejoms sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas (atsakovas ar jo atstovas) prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
18. Taigi, pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai (šaliai) neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje. Asmuo, pageidaujantis atidėti bylos nagrinėjimą, privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad ši priežastis yra svarbi neatvykimo į posėdį priežastis. CPK 246 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neatvykimas dėl ligos, paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi.
19. Bylos duomenimis, viena iš ieškovės atstovių advokato padėjėja A. P. prieš teismo posėdį pirmosios instancijos teisme pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydama, kad dėl ligos negali dalyvauti 2018 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas nelaikė ieškovės atstovės advokato padėjėjos A. P. sveikatos sutrikimo mažareikšmiu ar tokiu, kurio nebūtų galima laikyti pakankamu pagrindu neatvykti į teismo posėtį, ir tik konstatavo, jog VšĮ Antakalnio poliklinikos pažyma išduota dėl vienos dienos nedarbingumo, kuris nustatytas tik teismo posėdžio dienai dėl TLK kodu žymimo nežymaus sveikatos sutrikimo. Nėra pagrindo remtis atskirojo skundo argumentais ir laikyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios atstovės sveikatos sutrikimą laikė mažareikšmiu. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, jog ieškovės atstovė advokato padėjėja A. P. neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismui teisingai nustatęs, jog pagal esančias atstovavimo sutartis, ieškovė turi ir kitą atstovę, t. y. advokato padėjėją E. B., teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės atstovė advokato padėjėja E. B. jokių prašymų teismui nepateikė, nenurodė svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių bei jas patvirtinančių įrodymų, dėl ko būtų pagrindas teismui atidėti nagrinėjamą bylą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog advokato padėjėjos E. B. atstovavimo dokumentai teismui buvo pateikti, todėl vienai atstovei negalint dalyvauti teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių, ieškovę galėjo atstovauti kita atstovė advokato padėjėja E. B.. Pažymėtina, jog ieškovė yra juridinis asmuo, todėl turi visas galimybes pasirinkti ir kitus atstovus, turinčius teisę atstovauti ir dalyvauti teismų posėdžiuose. Atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad advokato padėjėja E. B. teismo posėdyje dalyvavo tik edukaciniais ir praktikos tikslais, ir kad jos atstovavimas būtų neįmanomas dėl kalbos barjero, laikytini nepagrįstais. Pirma, byloje esantys duomenys patvirtina, jog su advokato padėjėja E. B. yra sudaryta atstovavimo sutartis, todėl ji turėjo visas teisines galimybes būti ieškovės atstove byloje. Atskirojo skundo argumentas nepaneigia šios konstatuotos aplinkybės, nes ieškovė remiasi tik deklaratyviais teiginiais ir nepateikia jokių duomenų, kurie paneigtų jau pirmosios instancijos teisme nustatytas aplinkybes. Antra, procesas Lietuvos Respublikos teismuose vyksta lietuvių kalba. Jeigu teismo posėdyje turi dalyvauti asmuo, kuriam lietuvių kalba nesuprantama, jam turi būti suteikiamos vertėjo paslaugos teismo posėdžio metu. Taigi, kurios nors užsienio kalbos nemokėjimas advokato padėjėjai E. B. netrukdė atstovauti ieškovę. Pažymėtina, kad advokato padėjėja E. B. prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar negalėjimo atstovauti ieškovę teismui nepateikė.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
22. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą.