Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2016-11-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-1229-762/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-04
Bylos Nr.
e2YT-1229-762/2016
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01052-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Dilys
Pareiškėjas
U. J.
Suinteresuotas asmuo
L. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1229-762/2016Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01052-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.19. (N)
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 4 d.Rokiškis
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys,sekretoriaujant Jurgitai Baltušienei,

dalyvaujant pareiškėjos U. J. atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos U. J. prašymą atnaujinti praleistą įstatymo numatytą terminą palikimui priimti bei leisti nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, suinteresuoti asmenys L. D., L. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateiktame prašyme nurodė ir teisme jos atstovas paaiškino, kad 2016-02-03 mirė pareiškėjos vaikų A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), močiutė D. D., a. k. (duomenys neskelbtini). 2014-08-20 D. D. surašė testamentą, kuriuo jai priklausančio žemės sklypo, turinčio 9.45 ha, unikalus Nr. 7320-0002-0048, esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (antras) 400/950 dalis lygiomis dalimis paliko sūnui L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikaičiui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir vaikaitei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) jų asmeninėn nuosavybėn, o 545/945 dalis šio žemės sklypo ir visus jame esančius pastatus paliko vaikaitei L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) jos asmeninėn nuosavybėn. Pareiškėja per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį vaikų vardu nesikreipė į notarą dėl D. D. palikimo priėmimo, kadangi nežinojo, kad D. D. yra surašiusi savo anūkams (pareiškėjos vaikams) testamentą, be to, pareiškėja su vaikais gyvena užsienyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėja prašo praleistą įstatymo numatytą terminą palikimui priimti atnaujinti. Pareiškėja neturi tikslių duomenų apie palikėjos skolinius įsipareigojimus, todėl mano, kad tikslinga priimti palikimą pagal turto apyrašą. Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikėjos D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2016-02-03, palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Suinteresuotas asmuo L. D. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jai yra pranešta tinkamai. Iš jos byloje yra gautas atsiliepimas į prašymą, nurodant, kad ji prieštarauja, jog būtų pratęstas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Argumentuoja tuo, kad ji močiute D. D. nuolat rūpinosi, ją slaugė ligoninėje Rokiškyje, padėjo jai ūkio darbuose. Nei sūnus Linas, nei anūkai Aurelijus ir Viktorija pas mirusiąją D beveik nesilankydavo, iš jų veiksmų sprendžia, kad jiems močiutė nerūpėjo. Po močiutės mirties ją vieną užslėgė laidotuvių rūpesčiai, turėjo skolintis apie tūkstantį eurų iš tetos R. G.. Močiutei mirus tiek U. J., tiek L. D. buvo pranešta apie D. D. mirtį, tačiau jie į laidotuves neatvyko. D. D. mirus tvarkant jos nuotraukas buvo atrastas testamentas bei V bei A. D. asmens dokumentų kopijos. Iš to sprendžia, kad jie apie testamento surašymą žinojo. Testamentą atradus jį pristatė notarei. Kadangi su močiute D. D. bendravo labai artimai, žino, kad apytiksliai prieš dešimt metų sūnus L. D. prievarta močiutei liepė perrašyti dalį žemės jo labui. Močiutė L labai bijojo, nes jis prieš ją smurtavo, todėl mano, kad tai ir padarė įtaką testamento sudarymui. Mano, kad A ir V įtaką darant jų mamai, žemę parduos svetimiems žmonėms ir taip tėviškę niokos, o ji protėvių D sodybą ir žemę nori išsaugoti ateities kartoms. Remiantis šiais argumentais mano, kad pareiškėjos vaikams nepriklauso palikimo dalis. Be to, jai vienai reikės prižiūrėti ir sutvarkyti abiejų senelių (Povilo ir D. D.) bei jos tėčio, Aurelijaus ir Viktorijos dėdės, S. D. kapus ir tai kainuos dar nemažiau tūkstančio eurų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje pateiktas 2014-08-20 Rokiškio rajono 1-ojo notarų biure sudarytas oficialusis testamentas (patvirtintas notarės R. Šabanskienės), kuriame nurodyta, kad D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), šiuo testamentu savo mirties atveju jai priklausantį žemės sklypą, turintį 9.45 ha, unikalus Nr. 7320-0002-0048, esantį Rokiškio r. sav. Trakinės k. 2 (antras) 400/950 dalis lygiomis dalimis palieka sūnui L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikaičiui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir vaikaitei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) jų asmeninėn nuosavybėn, o 545/945 dalis šio žemės sklypo ir visus jame esančius pastatus palieka vaikaitei L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) jos asmeninėn nuosavybėn. Iš byloje pateikto mirties liudijimo žinoma, kad D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-02-03 mirė. Atsižvelgiant į tai, A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), yra D. D. turto testamentiniai įpėdiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 d. 1 p.). Po palikėjos D. D. mirties notarės L. S. biure yra užvesta D. D. paveldėjimo byla. Dėl D. D. palikimo priėmimo į notarą yra kreipusis kita testamentinė įpėdinė - L. D..

CK 5.50 str. 2 d., 3 d. nustato, kad palikimas turi būti priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet įstatymai numato galimybę pratęsti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d., (duomenys neskelbtini)578 str.). Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012 ir kt.).

Pareiškėja pateikė įrodymus (gyventojų registro išrašai), kuriuose nurodyta, kad V. D. ir A. D. 2013-07-30 deklaravo išvykimą į užsienio valstybę. Taip pat pateiktas susirašinėjimo socialiniame tinkle išrašas tarp V. D. ir L. D. laikotarpyje nuo 2016-05-04 iki 2016-05-20, kuriame iš pokalbio esmės matyti, jog V. D. teiraujasi, o L. D. patvirtina esant močiutės palikimui. Byloje taip pat pateiktas įgaliojimas, kuriame nurodyta, kad 2016-07-07 pareiškėja U. J. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystėje, kur surašė įgaliojimą savo seseriai N. J. tvarkyti su palikimo priėmimu susijusius klausimus. Taip pat, praėjus nedideliam laiko tarpui (keturiems mėnesiams nuo termino palikimui priimti pabaigos) pateikė pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjai U. J. nepilnamečių vaikų A. D. bei V. D. vardu laiku priimti palikimą notarine tvarka sukliudė svarios priežastys, tai yra gyvenimas užsienyje ir išankstinės informacijos apie esamą palikimą neturėjimas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis saugo nuosavybės teisę, į CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, pripažįsta, kad pareiškėja CK 5.50 str. nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir tokį praleistą terminą atnaujina, jį pratęsiant (CK 5. 57 straipsnio 1 dalis, CPK XXXVIII skyrius).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir atnaujintinas pareiškėjos U. J. nepilnamečiams vaikams A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), įstatymu nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti po palikėjos D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2016-02-03, jį pratęsiant trims mėnesiams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 str., (duomenys neskelbtini) 578 str.).

Kadangi pareiškėjos vaikai yra nepilnamečiai, vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jų motina (pareiškėja), atstovaujanti nepilnamečius įpėdinius, turi gauti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaikų teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

Duomenų apie tai, kad pareiškėja netinkamai vykdo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje numatytus reikalavimus, teismas neturi. Nesant duomenų apie tai, kad bus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, yra pagrindas leisti pareiškėjai priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą, kuris atsirado po jų močiutės D. D. mirties (CK 3.188 str.).

Pažymėtina, kad įpėdinio, tiek paveldinčio teisę į privalomąją palikimo dalį, tiek pagal testamentą ar įstatymą, teisinis statusas yra vienodas, todėl nepilnametis, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, paveldi ne tik palikėjo turtą, bet ir jo skolas, jei tokių esama. Pagal CK 5.52 str. padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu priėmus palikimą pagal sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53. str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, jog palikimas priimamas nepilnamečių vaikų vardu, taip pat į tai, kad neturima duomenų apie galimus palikėjos kreditorius, esant pareiškėjos prašymui ir siekiant apsaugoti nepilnamečių teises, darytina išvada, kad palikimo priėmimas pagal apyrašą geriausiai apsaugos nepilnamečių vaikų interesus, todėl pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių vaikų A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu po jų močiutės D. D. mirties 2016-02-03, pagal sudarytą paveldimo turto apyrašą (CK 5.53 str., CK 3.188 str. 1 d. 2 p.).

Vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras, pateikus jam pareiškimą ir šią teismo nutartį (CK 5.53 str. 2 d.).

Pareiškėjai nurodytina, kad ji turi pateikti antstoliui visus duomenis, reikalingus palikėjos turto apyrašui sudaryti (CK 5.53 str. 4 d.), o po turto apyrašo sudarymo sužinojus apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo (CK 5.53 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 290, 578 str. teismas

nutaria:

pareiškėjos U. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo bei leidimo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjos U. J. nepilnamečiams vaikams A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po palikėjos D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2016-02-03, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, jį pratęsiant trims mėnesiams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti U. J., priimti palikimą nepilnamečių vaikų A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu po jų močiutės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2016-02-03, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nurodyti pareiškėjai, kad dėl vykdomojo pavedimo sudarymo ji turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, o gavus šį pavedimą, turi pateikti antstoliui visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti, o po turto apyrašo sudarymo sužinojus apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Dilys