Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į vidaus tarnybą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 20-TE-1244 „Dėl viršilos A. N. atleidimo iš vidaus tarnybos (toliau –ir Įsakymas) ; 2) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą.

Pareiškėjas patikslintame skunde ( b.l. 16-24) ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiamu įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą

vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Įsakymas yra neteisėtas, nes, jį priimant, buvo remiamasi nepagrįsta 2014-12-11 Tarnybinio patikrinimo išvada ( toliau –ir Išvada), tarnybinis tyrimas atliktas pažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 10 punkte nurodyta jog nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas. Nors pareiškėjo atžvilgiu Kauno apskr. VPK IS buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr.20-9-00891-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 199² str. 1 d., dėl kurios galimo padarymo minėtoje byloje pareiškėjas apklaustas kaip specialusis liudytojas, tačiau tarnybinis tyrimas, pažeidžiant Tvarkos 10 punkto reikalavimus, nebuvo sustabdytas. Pareiškėjo atstovės nuomone, tarnybinis tyrimas privalėjo būti sustabdytas taip pat dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.A2.8-8.311-358/2015 pabaigos. Kad ši byla buvo susijusi su tarnybiniu tyrimu, pripažino ir Kauno apygardos administracinis teismas tuo pagrindu sustabdydamas šios bylos nagrinėjimą.

Pažymėjo, jog tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai, priimdami Įsakymą, rėmėsi ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00891-14 surinktais duomenimis, su kuriais nebuvo leista pareiškėjui susipažinti. Tarnybinė išvada priimta neobjektyviai įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, remiantis Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartyje nurodytomis, tarnybinio patikrinimo metu niekuo nepagrįstomis prielaidomis, kad vykdant pareiškėjo turimo mobilaus ryšio telefono numerio kontrolę, gauta duomenų, kad jis galimai pirko kontrabandinį dyzelinį kurą iš rusakalbių asmenų, kad dyzelinius degalus supirkinėjo Kauno r., (duomenys neskelbtini), neva nusikalstamai veikai naudojo tėvui G. P. N. priklausantį mikroautobusą PEUGOT BOXER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame galimai įrengtos degalams gabenti plastikinės talpyklos bei speciali įranga dyzeliniams degalams perpilti. Taip pat Išvadoje nurodoma, jog neva turima duomenų, jog jis nupirkęs kontrabandinį dyzeliną, perdavė savo svainiui D. V. , kuris, prisidengdamas, juo, kaip savo giminaičiu, turinčiu policijos pareigūno statusą, Kaune, Aleksoto mikrorajone, degalus nebaudžiamas realizavo.

Nurodė, jog Išvadoje nurodyti faktai nepagrįsti įrodymais, nedetalizuota jo telefoninių pokalbių esmė, neatskleisti jo slapto sekimo metu užfiksuoti veiksmai. Nepateikta jokių įrodymų, jog jis iki kratos padarymo naudojosi mikroautobusu PEUGOT BOXER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su plastikinėmis talpyklomis bei specialia įranga dyzeliniams degalams perpilti. Patikrinimo metu vertinant įrodymus, nepagrįstai remtasi Rusijos piliečio J. G. neobjektyviais parodymais, kuris davė sau naudingus parodymus, siekdamas išvengti atsakomybės. Kratos metu nei pas jį, nei pas J. G. nebuvo rasti jokie pinigai, kurie galėjo būti sumokėti už dyzeliną. Tarnybinio patikrinimo metu nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į jo paaiškinimus.

Pareiškėjo nuomone, Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnai pažeidė Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 19.2 punkte įtvirtintą jo teisę susipažinti su Tarnybinio tikrinimo išvada bei su visa tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Kauno apskrities VPK pareigūnai, pabaigę tarnybinį patikrinimą jam pateikė tik tarnybinio patikrinimo išvados kopiją, tačiau atsisakė leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00891-14 medžiaga, motyvuodami tuo, kad tai gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Nepateikus ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00891-14 kopijų, buvo apribota jo teisė į gynybą.

Tvirtino, jog jis nepadarė jokių veiksmų, kuriais būtų pažeminęs pareigūno vardą ir sulaužęs pareigūno priesaiką ar pakenkęs policijos autoritetui. Informacija spaudoje apie jo žmonai priklausančioje namų valdoje 2014-10-21 atliktą kratą buvo paviešinta pareigūnų iniciatyva, turint tikslą susidoroti su juo kaip su Kauno apskr. VPK Imuniteto skyriaus pareigūnams nelojaliu pareigūnu. Atliejant kratą Imuniteto skyriaus viršininkas A. R. mainais į tai, kad jam pavaldūs pareigūnai nefiksuos kratos protokole plastikinėse talpose rasto dyzelio ir kitų daiktų, kurių laikymas galimai užtraukia baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, siūlė bendradarbiauti su Kauno apskr. VPK Imuniteto skyriaus pareigūnais ir teikti informaciją apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio pareigūnus, jam atsisakius bendradarbiauti, buvo nurodyta, jog bus imtasi visų priemonių dėl jo atleidimo iš pareigų, tokiu būdu, jo atžvilgiu buvo daromas psichologinis smurtas ir psichologinis spaudimas.

Nurodė, jog vidaus tarnybos sistemoje dirbo nuo 2000-08-01, Kauno apskr. VPK KPV KPK 1-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigose- nuo 2013-02-01, per tarnybos laiką 4 kartus buvo skatintas, tarnybos rezultatai geri, tarnybinių nuobaudų neturėjo, tiesioginio vadovo charakterizuojamas gerai, todėl neteisinga, kad pirmą kartą skiriant jam tarnybinę nuobaudą neobjektyviai įvertinus aplinkybes, paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, šališkai, pažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos turi būti panaikintas ir jis grąžintas į vidaus tarnybą. Prašė skundą tekinti.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą ( b.l. 41-44) ir jo atstovė teismo posėdžio su skundu nesutiko.

Nurodė, jog Kauno apskr. VPK KPV KPK 1-ojo būrio vyresnysis patrulis A. N. , būdamas policijos pareigūnas, kurio pareiga yra užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ar teisės pažeidimams, pats vykdydamas funkcijas, susijusias su viešosios tvarkos apsauga, nusikaltimų prevencija, asmenų, padariusių teisės pažeidimus, paieška ir sulaikymu, žinodamas, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis yra administracinis teisės pažeidimas, o Lietuvos policija kovoja su šešėline ekonomika, siekia užkirsti kelią akcizais apmokestinamų prekių laikymui, gabenimui, naudojimui ar realizavimui, pažeidžiant nustatytą tvarką, sutuoktinei E. N. priklausančioje namų valdoje adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), 2014-10-21 iš Rusijos Federacijos piliečio J. G. įsigijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes - 694,5 1 dyzelino be biodyzelino priedo, kuris neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 bei LST EN 590 reikalavimų. Tokio pobūdžio neteisėta veika kenkia valstybės ekonomikai ir verslo tvarkai, nes vengiama privalomų mokesčių į valstybės biudžetą. Tokie A. N. veiksmai turėjo neigiamos įtakos policijos sistemos įvaizdžiui, prieštaravo Etikos kodekse įtvirtintoms taisyklėms. Šis įvykis sukėlė atgarsį visuomenėje. A. N. savo elgesiu suteikė pagrindą visuomenės atstovams manyti, kad policijos pareigūnas gali nepaisyti teisinio reglamentavimo, ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias visuotinai žinomas vertybes. Pareiškėjas savo veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 20-TE-1244 pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą už pareigūno vardo pažeminimą.

Atsakovo atstovės nuomone, pareigūno A. N. neteisėtoje veikoje buvo savarankiško tarnybinio pažeidimo požymių, leidžiančių jį atriboti nuo nusikalstamos veikos, todėl tarnybinis tyrimas buvo užbaigtas, jo nestabdant. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tarnybinį pažeidimą, už kurį pagal Statutą galima vienintelė poveikio priemonė- atleidimas iš vidaus tarnybos. Prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjas ginčija atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 20-TE-1244 „ Dėl viršilos A. N. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ( b.l. 25) teisėtumą ir pagrįstumą. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtinta 2014m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr.20-IS-242 ( b.l. 27-36).

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnas ir žinodamas, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis yra administracinis teisės pažeidimas, o Lietuvos policija kovoja su šešėline ekonomika, sutuoktinei E. N. priklausančioje namų valdoje adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), 2014-10-21 iš Rusijos Federacijos piliečio J. G. įsigijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes - 694,5 l dyzelino be biodyzelino priedo, kuris neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 bei LST EN 590 reikalavimų. Savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintus pagrindinius policijos uždavinius, numatytus Įstatymo 5 str. 1d. 2p., 4p., 5p. (viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas), pažeidė policijos pareigūno pareigą, numatytą Įstatymo 21 str. 1d. 2p. (gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti daromai nusikalstamai veikai ar kitam pažeidimui, pranešti apie tai policijos įstaigai, nesilaikė Įstatymo 4 str. 2 d. įtvirtintų policijos veiklos principų, pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1p., 14.3p. reikalavimus, įpareigojančius policijos pareigūną ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas; savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus, tvarkyti privatų gyvenimą taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog tokie A. N. veiksmai turėjo neigiamos įtakos policijos sistemos įvaizdžiui. Apie tai buvo paskelbta informacinėse priemonėse. Šis įvykis sukėlė atgarsį visuomenėje. A. N. savo elgesiu suteikė pagrindą visuomenės atstovams manyti, kad policijos pareigūnas gali nepaisyti teisinio reglamentavimo, ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias visuotinai žinomas vertybes. Pareiškėjas savo veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką.

Teismas pažymi, jog 2014-11-24 pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-17-PR3 ( b.l. 26) pareiškėjui buvo nurodyta platesnė tarnybinio pažeidimo apimtis (ne tik dėl akcizais apmokestinamų prekių, t.y. 694,5 l dyzelino be biodyzelino priedo įsigijimo ir laikymo, bet ir dėl 13 vnt. 0,5 l talpos butelių alkoholinių gėrimų neteisėto įsigijimo, šaunamojo ginklo „Umarex“ TS6011 ir šaudmenų laikymo, dėl neužkirtimo kelio E. N. daromam pažeidimui, t.y. medžioklinio šautuvo „Mossberg“ ne seife laikymui, dėl specialios apskaitos tarnybinių dokumentų ne tarnybos vietoje laikymo), tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje inkriminuotas tik pažeidimas, siejamas su pareiškėjo įsigijimu ir laikymu iš Rusijos Federacijos piliečio J. G. akcizais apmokestinamų prekių - 694,5 l dyzelino be biodyzelino priedo, tai patvirtino ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu, todėl šia apimtimi nagrinėtinas ginčijamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas.

Nors pareiškėjas ginčijo pažeidimą, tačiau jis įrodytas administracinėje byloje surinktais duomenimis.

2015-10-09 nutarimu Kauno apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.8-8.311-358/2015 A. N. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 3 d. ir skyrė 2400 Eur baudą. Konstatavo, jog 2014 m. spalio 21 d. 00.20val. A. N. Kauno r. Alšėnų sen. J. L. g. 136 žmonai E. N. priklausančiuose statiniuose, automobilyje Peugeot Boxer valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas nustatytą tvarką neturėdamas įsigijimą ar mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, 1000 litrų plastikinėje talpoje, kuri nebuvo registruota Valstybinėje Mokesčių Inspekcijoje, laikė automobilinius degalus - dyzeliną (viso apie 694,5 litrų), kuris buvo įsigytas iš Rusijos piliečio J. G. ir perpumpuotas A. N. iš automobilio Scania R420 valst.Nr. P824EC39 elektrinio kuro siurblio ir guminės žarnos pagalba.

Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi byloje Nr. ATP-1158-530/2015 2015-10-09 Kauno apylinkės teismo nutarimą paliko galioti. Teismas akcentavo, jog A. N. versija, kad kurą iš vilkiko vairuotojo J. G. ketino įsigyti jo sesers sutuoktinis D. V. , o jis patrauktas administracinėn atsakomybėn tik dėl D. V. nesąžiningo elgesio, vertintina kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės bei neigiamų pasekmių. A. N. kaltę įrodo tai, kad iš karto po įvykio kratos metu, be kita ko, buvo rastas dyzelinas, A. N. pareiškė, kad niekur parašų nedės, o dėl kratos atlikimo pastabų neturi, ir tik 2014-11-24 apklausos metu, dalyvaujant advokatui, A. N. paaiškino, kad D. V. ruošėsi įsikurti name, todėl namo šildymui pirko skystą kurą, tačiau tokią įvykių versiją paneigė kiti bylos duomenys. Pažymėjo, jog slaptas sekimas adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. buvo pradėtas būtent pagal anoniminį skundą, kuriame nurodyta, jog kelių policininkas A. N. užsiima neteisėtu dyzelino kuro įsigijimu, gabenimu, pardavimo organizavimu. Tuo pagrindu BPK nustatyta tvarka buvo atliekami slapto sekimo veiksmai, tai užfiksuota slapto sekimo 2010-10-08, ir 2014-10-21 protokoluose. Abiejuose protokoluose nurodyta, jog būtent A. N. iš vilkikų su rusiškais numeriais įkišęs į kuro baką perpylimo žarną į automobilio vidų perpila kurą. Liudytojas J. G. 2014-10-21 apklausos metu, įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, parodė, jog net ir anksčiau, gal prieš metus laiko, kada dar nedirbo vairuotoju, kartu su vienu iš vairuotojų buvo atvažiavęs pas tą patį asmenį, t.y. Aurimą. Atvažiavęs į Lietuvą apie 10 val. paskambino Aurimui ir būtent jo paklausė, ar jam reikia kuro, jis pasakė, kad reikia ir paprašė atvažiuoti į namus. Susitiko su Aurimu, matė jį vieną. Su Aurimu buvo susitarę, kad jis liudytojui mokės po 3 litus už litro kurą. 2015-03-27 paaiškinime taip pat patvirtino, jog dėl kuro pardavimo ir kainos tarėsi būtent su Aurimu. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, jog jis šioje situacijoje užėmė vertėjo poziciją, nes paties J. G. parodymais buvo nustatyta, kad jis lietuviškai supranta, gali skaityti, tik pačiam sunkiau kalbėti. Teismas rėmėsi liudytojais apklaustų pareigūnų A. P. , A. R. , M. Ž. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, kurie vienareikšmiai patvirtino, jog 2014-10-21 įvykio vietoje D. V. nebuvo. Teismas taip pat paneigė pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis leido kurą perpilti į turimas talpas, neva tai vairuotojas J. G. jo prašęs, nes sugedo vilkiko kuro sistema, tačiau J. G. neigė tokias aplinkybes nuosekliai tvirtindamas, kad jis kurą A. N. pardavė už sutartą 3 litų kainą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo liudytojų E. N. ir D. V. parodymų šališkumą, šių asmenų parodymus vertindamas kritiškai, nes jie artimai susiję su A. N. , todėl pastarieji siekia kuo palankesnio sprendimo A. N. .

Šioje administracinėje byloje dėl tarnybinio pažeidimo pareiškėjas nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kurių, teismo nuomone, nebėra pagrindo analizuoti iš naujo, nes jų vertinimas pateiktas administracinio teisės pažeidimo byloje. ABTĮ 58 straipsnio 2dalyje įtvirtinta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracine bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Pareiškėjas ginčijamo įsakymo neteisėtumą taip pat grindžia procedūrinio pobūdžio pažeidimais. Jo nuomone, tarnybinis tyrimas privalėjo būti sustabdytas tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr.20-9-00891-14 bei kol bus užbaigta administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.A2.8-8.311-358/2015 teisena, jo nestabdant buvo pažeisti tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai (Tvarkos 10punkto nuostatos).

Vidaus tarnybos statuto ginčui aktualios redakcijos 26 straipsnio 9 dalis nustato, jog, kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Analogiškai tarnybinio patikrinimo procedūrą reglamentuoja ginčui aktualios redakcijos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 ir 11 punktai.

Administracinėje byloje nustatyta, jog tyrimas Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriuje dėl pareiškėjo tarnybinio pažeidimo buvo pradėtas Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininko A. R. 2014-10-22 tarnybinio pranešimo Nr. 20-19-PR5-173 pagrindu, kuriame buvo nurodyta apie 2014-10-21 atliktą kratą Kauno r. Alšėnų sen. J. L. g. 136 pareiškėjo sutuoktinei priklausančioje valdoje ir jos metu užfiksuotus duomenis apie A. N. , kuris buvo rastas perpilantis kurą iš Rusijoje registruoto vilkiko į namo garaže esantį automobilį ir jame esančias kuro talpas ( b.l. 57). Minėta krata buvo atlikta, vykdant ikiteisminį tyrimą Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriuje baudžiamojoje byloje Nr.20-1-00225, pradėtoje 2014-03-25 pagal BK 227 str. 4d., 225 str. 4d. požymius dėl pareiškėjo ir kito patrulio neteisėtų veiksmų jiems atliekant tarnybines pareigas. 2014-09-15 minėtoje byloje buvo pradėtas tyrimas dėl veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 d. (dėl neteisėto disponavimo apmokestinamomis prekėmis), kuris 2014-10-14 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu buvo atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00891-14 ( b.l. 131-132).

2015-03-05 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00891-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, nustačius, kad akcizais apmokestinamų prekių vertė neviršijo 250 MGL, tačiau nustačius, kad A. N. veiksmuose, įgyjant ir laikant 2014-10-21 kratos metu rastą dyzeliną yra galimi ATPK 1633-2 str. numatyto pažeidimo požymiai, minėto ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota Kauno apskrities VPK dėl administracinės teisenos pradėjimo ( b.l. 128-130). Administracinė teisena šiuo teisiniu pagrindu pradėta 2015 m. birželio 3 d. Kauno AVPK Kauno r. PK surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą ( b.l. 161).

Taigi, administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pradedant tarnybinį tyrimą pareiškėjui, kurio pagrindu buvo priimtas šioje byloje ginčijamas įsakymas, buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00891-14, susijęs su ta pačia veika, dėl kurios nubaustas pareiškėjas tarnybine tvarka, o jį nutraukus, buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo procedūra. Tačiau konkrečiu atveju, teismo nuomone, nebuvo padarytas procedūrinis pažeidimas, atliekant tarnybinį tyrimą, jo nestabdant dėl baudžiamosios bylos, nes A. N. veika turėjo akivaizdžių savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, o stabdyti tyrimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nebuvo pagrindo, nes tokios bylos tuo metu nebuvo (ji pradėta pasibaigus tarnybiniam tyrimui). Ta aplinkybė, jog šią bylą nagrinėjantis teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi sustabdė bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-5311-358/2015 nepagrindžia Tvarkos 10,11p. pažeidimų. Minėta byla buvo sustabdyta vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, tuo tarpu tarnybinis tyrimas vykdomas, remiantis Tarnybinių patikrinimų atlikimą bei tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie nebuvo pažeisti.

Pažymėtina, jog Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindas – jei pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Tai savarankiškas ir pakankamas atleidimo iš tarnybos pagrindas, jo turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, materialioji teisės norma, nustatanti, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai nustatomi kalti pareigūno veiksmai dėl tam tikrų veikų (veikimo ar neveikimo), priešingų teisei ar tarnybinės etikos reikalavimams, padarymo, ir šios veikos sukeliamos pasekmės yra akivaizdus vidaus tarnybos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas ar jos kompromitavimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementą – objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Šie pažeidimai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl pareigūno padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Tokios nuostatos dėl minėtų teisės aktų taikymo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje ( žr., pvz. nutartį administracinėje byloje Nr. P552-147/2013).

Konkrečiu atveju tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės- pareiškėjo neteisėtu būdu akcizais apmokestinamų prekių, t.y. 694,5 l dyzelino be biodyzelino priedo, kuris neatitiko Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių, įsigijimas ir laikymas- pagrįstai ir teisėtai buvo įvertintas kaip tarnybinis pažeidimas, pasireiškęs policijos pareigūno pagrindinių principų, įtvirtintų Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1d. 2p., 4p., 5p. (viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas) nesilaikymu, policijos pareigūno pareigos, numatytos minėto įstatymo 21 str. 1d. 2p. (gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti daromai nusikalstamai veikai ar kitam pažeidimui, pranešti apie tai policijos įstaigai) nevykdymu, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1p., 14.3p. reikalavimų, įpareigojančių policijos pareigūną ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus, tvarkyti privatų gyvenimą taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija, nepaisymu. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas pareigūnu, geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokė reikalavimus minėto pobūdžio prekių įsigijimui. Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jo veiksmai neteisėtu būdu įsigyjant degalus ir juos laikant buvo atlikti sąmoningai, pareiškėjas žinojo, kad priešingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nesiderina su tarnybos paskirtimi ir pareigūno statusu bei etika, tokios aplinkybės pagrindžia jo kaltę dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo.

Pareiškėjas įsakymo neteisėtumą taip pat grindžia Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos ( toliau –ir Tvarkos) 19.2 punkto reikalavimų pažeidimais, kad jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, su ikiteisminio tyrimo Nr.20-9-00891-14 duomenimis, kuriais remtasi Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tarnybinio tikrinimo metu galiojusios Tvarkos 19.2p. numato, jog tikrinamas pareigūnas baigus tarnybinį patikrinimą turi teisę susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga.

Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus 2014-12-11 Informacija dėl atlikto tarnybinio patikrinimo Nr. 20-14-IL -332 (b.l.103) patvirtina, jog pareiškėjui baigus tarnybinį tyrimą buvo pateikta susipažinti Tarnybinio patikrinimo išvada ( toliau – ir Išvada). Šios aplinkybės pareiškėjas iš esmės neginčija. Administracinėje byloje nustatyta, jog Išvadoje buvo remtasi ikiteisminio tyrimo Nr.20-9-00891-14 duomenimis, kurių visuma nebuvo atskleista pareiškėjui. Teismui buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr.20-9-00891-14 medžiaga, tačiau minėti duomenys neišslaptinti ir į bylą nepateikti kaip įrodymai.

Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime nurodė, jog ABTĮ 57 str. 3 d. įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Nors toks draudimas nėra absoliutus ta prasme, jog teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, sprendžia, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, tačiau Konstitucinis Teismas paminėtame nutarime pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudenciją, savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas, kuris priimtas remiantis vien tik įslaptinta medžiaga, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-326/2009; 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2011; 2012 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2330/2012 ir kt.).

Tačiau vertinant konkretų atvejį, teismo nuomone, pareiškėjo nesupažindinimas su ikiteisminio tyrimo Nr.20-9-00891-14 duomenimis, nesudaro pagrindo ginčijamo įsakymo panaikinimui. Teismas pažymi, jog, nors pareiškėjas ir nebuvo supažindintas su minėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau tų dokumentų, kurie prokuroro sutikimu buvo pateikti tarnybinį tyrimą atliekantiems asmenims, esmė buvo pakankamai išsamiai atskleista Išvadoje, konkrečiai įvardinant procesinius dokumentus, jų pagrindu atliktus veiksmus, nuosekliai išdėstant ikiteisminio tyrimo eigą, jos metu surinktus duomenis ( b.l. 27-36). Išvadoje buvo pateikti išsamūs liudytojo J. G. parodymai, remiamasi 2014-10-21 atliktos kratos metu paimtų daiktų apžiūros, kratos protokolais, su kuriais pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti kratos metu, be to, pats pareiškėjas betarpiškai joje dalyvavo. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog konkrečiu atveju, inkriminuojant tarnybinį pažeidimą, buvo remiamasi duomenimis, kurių esmė ir turinys buvo žinomi pareiškėjui, jis suprato tarnybinio kaltinimo esmę, todėl ikiteisminio tyrimo duomenų visumos neatskleidimas ir jų neišslaptinimas nepažeidė pareiškėjo teisių, tame tarpe, ir jo teisės į gynybą.

Įvertinus teisės aktais pavestų funkcijų svarbumą ir visuomenės požiūrį į statutinius valstybės tarnautojus, teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo veiksmai kelia nepasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, ją kompromituoja, todėl, nustačius grubų tarnybinį pažeidimą, nors ir nesant duomenų apie ankstesnius šio pobūdžio nusižengimus ar kitų sunkinančių aplinkybių, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui buvo taikyta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, kurios naikinti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog pareigūno priešingas teisei elgesys akivaizdžiai kertasi tiek su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, tiek su visuomenės lūkesčiais, kad pareigūnai veiks teisėtai, užtikrins Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje keliamų uždavinių įgyvendinimą. Apie pareiškėjo priešingą teisei elgesį tarnybos metu tapo žinoma visuomenei per visuomenės informavimo priemones, todėl pažeidimo sukeltų pasekmių – vidaus tarnybos sistemos autoriteto sumenkinimo, pasitikėjimo policija griovimo, jos kompromitavimo – mastas yra didelis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pareiškėjui pritaikyta tarnybinė atsakomybė laikytina adekvačia padarytam pažeidimui.

Įvertinęs nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog skiriant griežčiausią tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į Vidaus tarnybos Statuto 26 straipsnio 1 dalyje, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos LR vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 23punkte nurodytas aplinkybes, pareiškėjo padaryto nusižengimo tyrimas atliktas išsamiai. Įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, kad tyrimas buvo atliktas tendencingai, siekiant susidoroti su pareiškėju, byloje nesurinkta. Esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamam įsakymui panaikinti, nenustatyta. Skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.