- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- ATP-1158-530/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04462-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimo A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
nustatė
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015m. spalio 9 d. nutarimu A. N., pripažino padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 3 d., ir skyrė 2400Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) baudą, dėl to, kad jis 2014 m. spalio 21 d. 2014-10-21 00.20 val. (duomenys neskelbtini) žmonai E. N. priklausančiuose statiniuose garaže automobilyje P. B. valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas nustatytą tvarką, neturėdamas įsigijimą ar mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, 1000 litrų plastikinėje talpoje, kuri nebuvo registruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, laikė automobilinius degalus - dyzeliną (viso apie 694,5 litrų), kuris įsigytas iš Rusijos piliečio J. G. ir perpumpuotas A. N. iš automobilio (duomenys neskelbtini) elektrinio kuro siurblio ir gumines žarnos pagalba. Rastas kuras dyzelinas, atitinka ,,gazolių" apibūdinimą dyzelinas be biodyzelino priedo. Šio produkto KN kodas yra 2710 19 48. Remiantis tyrimų rezultatais, tirtasis produktas neatitinka Lietuvoje vartojamų (degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų LR energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu N r. 1 -348/D1 -1014/3-742 bei LST EN 590 reikalavimų. Įsigytas ir laikomas dyzelinas iš Rusijos piliečio neturi Bendrijos prekių statuso. Naftos produktas, kurio sudėtyje esanti siera sudaro daugiau kaip 0,2 proc. masės, klasifikuotinas 27101948 KN kodu, nustatytinas TARIC kodas 2710194890. Prekėms klasifikuojamoms šiuo TARIC kodu taikomas 3,5 proc., trečiųjų saliu muito tarifas Apskaičiuota muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 2754,59 Lt. (21,18 MGL). Tokiais veiksmais A. N. pažeidė 2010-12-27 VMF prie LR Finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų skystų produktu (gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo" 1 skirsnio 5 punkto, 18, 20 punktuose nustatytus reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163 ² str. 3 d.. Skundžiamu nutarimu, taip pat konfiskavo 1000 l plastikinę talpą su 652,5 kg dyzelino, 1000 l plastikinę talpą, elektrinius pumpavimo siurblius 4 vnt., skysčio skaitiklius, jungiamas žarnas, 2 l butelį su skysčiu, turinčiu dyzelino kvapą, saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. N. prašo panaikinti 2015-10-09 Kauno apylinkės teismo teisėjos Audronės Levinskienės nutarimą administracinės teisės pažeidimų byloje Nr. A2.8.-8311-358/2015, kuriuo jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 3 d., ir jam paskirtą 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) baudą ir administracinės teisės pažeidimų bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė, todėl su 2015 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu ir jame nurodytais argumentais nesutinka. Teismo nutarime nurodytas kaltinimas yra suformuluotas neaiškiai ir nesuprantamai. Teismas konstatuoja, kad apeliantas įsigijo ir laikė produktą, kuris „neatitinka Lietuvoje vartojamų (degalų (dyzelino) Privalomųjų Kokybės rodiklių, patvirtintų LR energetikos aplinkos ir susisiekimo ministro įsakymu Nr. 1 -34K/.0i -10 J 4/3-742 bei LST L'N 590 reikalavimų". Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo paskirtas LR energetikos aplinkos ir susisiekimo ministras viename asmenyje ir nutarime nurodyto 2010-12-22 LR energetikos aplinkos ir susisiekimo ministro išleisto įsakymo, kurio numeris būtų 1 -34K/.0 i -10 J 4/3-742 nėra. Be to, nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Sąjungos norminiuose aktuose nėra numatyti dyzelino kokybės rodikliai, atitinkantys standarto LST L'N 590 reikalavimus. Tokio standarto Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje galiojantys norminiai aktai nenumato. Taip pat iš kaltinimo neaišku kuo remiantis teismas nustatė minėto dyzelino muito vertę ir nurodė, kad ją sudaro 2754, 59 Lt (21,18 MGL). Nei Lietuvos Respublikoje nei kitose ES šalyse prekės nėra klasifikuojamos TARK" arba TARK." kodais. Lietuvos Respublikoje prekės klasifikuojamos Europos Bendrijos integruoto tarifo TARIC kodais. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių iš teismo suformuluoto kaltinimo nesupranta kokiais Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungoje galiojančiais norminiais aktais numatytų kokybės rodiklių ir standartų neatitinka dyzelis, kuris 2014-10-21 buvo rastas ir paimtas iš automobilyje P. B., valst.Nr. (duomenys neskelbtini), buvusių talpų. Kadangi teismo pateiktas kaltinimas, yra suformuluotas neaiškiai ir nesuprantamai, todėl teismas pažeidė apelianto teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas, ir dėl to jis neturi galimybės tinkamai gintis nuo pateikto neaiškiai suformuluoto kaltinimo. Be to, teismas, neįsigilinęs į bylos aplinkybes, paviršutiniškai ir atmestinai suformulavo kaltinimą, todėl tikėtina, kad ir teismo priimtas sprendimas, kuriuo apeliantas pripažintas kaltu padaręs minėtą administracinės teisės pažeidimą, yra nepagrįstas ir priimtas paviršutiniškai, vienašališkai ir neobjektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, t. y. visiškai neatsižvelgė ir neįvertino apelianto duotų parodymų, kurie nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki apklausos teismo posėdyje nesikeitė ir yra nuoseklūs, juos nurodė visas šio įvykio aplinkybes. Apelianto parodymus patvirtino D. V., kuris teismui prisipažino, kad apgaudamas apeliantą, artėjant žiemos sezonui norėjo pigiau įsigyti didesnį nei 40 litrų kuro namo apšildymui, nes vėliau ketino išsiimti leidimą namą šildyti dyzeliu. Name jau yra įrengtas skystojo kuro katilas. Be to, liudytojas D. V. parodė, kad vasaros pabaigoje apeliantas ir jo žmona leido jam naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Jis spalio 21 d. surizikavo nusipirkti kuro daugiau. D. V. nurodė, kad apeliantas nežinojo, kad jis yra sutaręs su vairuotoju pirkti didesnį kiekį kuro. Jam buvo pasakyta, kad yra sugedusi transporto priemonė, todėl reikia išpumpuoti kurą, kad pataisytų gedimą. Teismas nepagrįstai liudytojų D. V., ir jo žmonos E. N. parodymus vertino kritiškai ir nurodė, kad šie asmenys artimai susiję su apeliantu, jų parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitų įrodymų visumai, kurių patikimumu teismas neabejoja. Teismas nenurodė jokių kitų įrodymų, kuriems akivaizdžiai prieštarauja D. V. ir E. N. parodymai ir nenurodė kuo konkrečiai prieštarauja. Tiesiog teismui nepavyko paneigti, kad vakare iš 2014-10-20 į 2014-10-21 kartu su apeliantu garaže buvo D. V. ir teismas tai traktuoja kaip liudytojų parodymų prieštaravimą. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė, kad D. V. ten nebuvo, apklausiami pareigūnai nurodė tik prielaidą, kad jo ten negalėjo būti, o J. G. nurodė, kad jo nematė. Teismas neįvertino tai, kad D. V. ir E. N. teismo yra įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų duotų parodymų nepaneigė kiti byloje esantys įrodymai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad D. V. prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 3 d. ir duoda išsamius ir nuoseklius parodymus apie jo padarymo aplinkybes, bei nurodo, kad vakare iš 2014-10-20 į 2014-10-21 buvo minėtame garaže kartu su manimi, tą vakarą buvo susitikęs kaimyną V. K., su juo trumpai kalbėjo. Apelianto apklausų metu nurodytos šio įvykio aplinkybės bei J. G. parodymai, duoti Kauno apygardos administraciniame teisme visiškai sutampa, išskyrus tą aplinkybę, kad J. G. neigia, pasakęs, kad jo vilkikas sugedęs, todėl jam reikia perpilti kurą, kad šis netekėtų kol jis sutaisys vilkiko kuro sistemą. Teismas neteisingai traktuoja, kad D. V. ir E. N. parodymus paneigė liudytojas J. G., kuris „papildomai apklausiamas 2015-03-27 nurodė, kad tą dieną nematė name kitų pašalinių asmenų, buvo tik jis ir A. N.“. Teismas neteisingai traktuoja liudytojo J. G. parodymus ir dėl to padarė neteisingą išvadą, kad jei J. G. garaže nematė D. V., tai jo ten ir nebuvo. Dėl šios priežasties teismas 2015-10-09 nutarime nepagrįstai nurodė, kad ATPK 163² str. 3 d. pažeidimo faktą ir apelianto kaltę įrodo 2014-10-21 kratos protokolo duomenys bei pridėtos fotonuotraukos. Teismas kaip apelianto kaltės įrodymą nurodė tik patį faktą, kad kratos metu jo žmonai E. N. priklausančio gyvenamojo namo garaže buvo rastas automobilis P. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su dviem plastikinėm talpom po 1000 litrų, kurių vienoje buvo skystis, turintis dyzelinio kuro kvapą. Visose savo apklausose pareiškėjas neneigė, kad šis automobilis su plastikinėm talpom, kurių vienoje buvo skystis, turintis dyzelinio kuro kvapą, buvo minėtame garaže, ir nurodė, kad jo nelaikė, tik norėdamas padėti Rusijos piliečiui J. G., jo prašymu perpumpavo jį iš J. G. krovininio automobilio Scania R420 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bakų. Pats J. G. nebuvo apklaustas Kauno apylinkės teisme nagrinėjant administracinę bylą. Teismas rėmėsi J. G. ikiteisminio tyrimo metu, administracinės teisės pažeidimo byloje policijos pareigūnams duotais parodymais. Tačiau teismas pasirinko ir įvertino tik tas J. G. nurodytas aplinkybes, kurios apeliantą kaltina. Teismas neatsižvelgdamas ir neįvertindamas šių J. G. apklausose esančių prieštaravimų, konstatavo, kad kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų parodymų, duotų Kauno apygardos administraciniame teisme, liudytojas nurodo tas pačias aplinkybes ir patvirtina, kad būtent su pareiškėju tarėsi dėl degalų įsigijimo. Tokiu būdu buvo pažeista norminiuose aktuose įtvirtinta nuostata, kad turi būti surinkti ir objektyviai bei visapusiškai įvertinti visi įrodymai. Teismas visiškai nevertino teismo posėdžio metu pateiktų jo žmonai priklausančio namo ir jo sklypo fotonuotraukų, iš kurių galima aiškiai susidaryti įvykio vietos vaizdą. Be to, pareigūnai teismo posėdžio metu davė neteisingai ir nepagrįstai jį kaltinančius nuolatine dyzelio prekyba parodymus, nurodydami, kad apelianto telefoninių pokalbių kontrolės metu buvo užfiksuota, kad jis su rusakalbiais vairuotojais dažnai tardavosi dėl dyzelio įsigijimo iš jų ir pokalbiuose yra užfiksuota, kad buvo kalbama apie dyzelio kiekius ir kainas, tačiau pareigūnai jų konkrečiai nenurodė. Prie administracinės teisės pažeidimų bylos šie pokalbiai nėra prijungti ir nei jis, nei teismas neturėjo galimybės su jais susipažinti. Teismas neįvertino pareigūnų parodymuose esančių netikslumų bei prieštaravimų, o jų vidinius, jokiais įrodymais nepagrįstus, įsitikinimus, kad pareiškėjas prekiauja dyzeliu ir tą kartąjį pirko sau neteisėtai, o D. V. įvykio vietoje nebuvo, nepagrįstai laiko įrodymais. Be to, teismo posėdžio metu teismo buvo prašė paskirti pakartotinį naftos produktų tyrimą, kadangi dyzelino mėginys buvo paimtas pažeidžiant įstatymus ir apelianto teises. Teismui nurodė, kad skysčių mėginys iš automobilyje buvusios plastikinės talpos 2014-10-21 padarytos kratos metu paimtas nebuvo. Mėginys buvo paimtas tik 2014-10-23, vadovaujantis LR BPK 144 str., pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu, surašant pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą. Apeliantas nedalyvavo bei nematė kaip buvo atplombuotos ir po šio procesinio veiksmo vėl užplombuotos mikroautobuso durys, darytina išvada, kad pareigūnai galėjo pasinaudoti tuo, kad jis nedalyvauja ir mikroautobuse buvusioje talpoje sukeisti skysčius bei vietoj skysčio iš mikroautobuse esančios talpos tyčia įpilti kito. Pareigūnams neiškvietus apelianto ir nesuteikus jam galimybės dalyvauti šio skysčio pavyzdžio paėmimo metu, neturėjo galimybės stebėti jo paėmimo eigos ir įvertinti jo paėmimo aplinkybių. Dėl to neturėjo galimybės įsitikinti ar talpa su paimto skysčio mėginiu buvo užplombuota ir tik vėliau, kaip nurodyta pavyzdžių lyginamajam tyrimui apėmimo protokole, įdėta į specialų paketą. Be to, Kauno apylinkės teismo nutarime nėra užfiksuotos visos L. Š. apklausos metu nurodytos ir bylai reikšmingos aplinkybės. Teismas nutarime nenurodė ir todėl neįvertino tos aplinkybės, kad pareigūnė L. Š. apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad vadovaudamasi savo nuožiūra, nusprendė skysčio mėginius iš mikroautobuso talpos paimti pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu, o ne atliekant objektų apžiūrą, kaip to reikalauja LR BPK įtvirtintos nuostatos. Kadangi skysčio lyginamasis pavyzdys paimtas pažeidžiant BPK normas, šis veiksmas laikytinas niekiniu, tuo pagrindu niekiniu laikytinas ir Muitinės laboratorijoje atliktas naftos produktų tyrimas bei 2014-11-13 tyrimo protokolas Nr. 14MLT2683. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo byloje iki jos nutraukimo apeliantas buvo apklaustas spec. liudytoju. Tačiau įstatymas spec. liudytojui nenumato apribojimų dalyvauti procesiniuose veiksmuose, kurie yra tiesiogiai susiję su jam priklausančių arba iš jo paimtų objektų apžiūra ir jų pavyzdžių paėmimu, todėl konstatuotina, kad Kauno apskr. VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai padarė esminius BPK pažeidimus, ko pasėkoje netinkamai surinko bei užfiksavo įrodymus, kuriais remiantis apeliantas nepagrįstai, pažeidžiant įstatymais įtvirtintas įrodymų vertinimo nuostatas, kaltinamas administracinės teisės pažeidimo padarymu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato VPS PP Garliavos PN viršininkas prašė apeliacinį skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
A. N. apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t. y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai, o po to jų visuma.
ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. N. kaltu, padarius ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, procesinį sprendimą pagrindė išsamiu ir objektyviu esminių bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas, teismo išvados motyvuotos tinkamai, teismas teisingai vertino įrodymus ir jų visumą.
Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, A. N. versija, kad kurą iš vilkiko vairuotojo J. G. ketino įsigyti jo sesers sutuoktinis D. V., o jis patrauktas administracinėn atsakomybėn tik dėl D. V. nesąžiningo elgesio, vertintina kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės bei neigiamų pasekmių. A. N. kaltę įrodo tai, kad iš karto po įvykio kratos metu, be kita ko, buvo rastas dyzelinas, A. N. pareiškė, kad niekur parašų nedės, o dėl kratos atlikimo pastabų neturi (T.1, b.l. 25). Ir tik 2014-11-24 apklausos metu, dalyvaujant advokatui, A. N. paaiškino, kad D. V. ruošėsi įsikurti name, todėl namo šildymui pirko skystą kurą (T.1, b.l. 75). Tačiau tokią įvykių versiją paneigė kiti bylos duomenys. Pažymėtina, jog slaptas sekimas adresu (duomenys neskelbtini) pradėtas būtent pagal anoniminį skundą, kuriame nurodyta, jog kelių policininkas A. N. užsiima neteisėtu dyzelino kuro įsigijimu, gabenimu, pardavimo organizavimu (T.1, b.l. 20). Tuo pagrindu, BPK nustatyta tvarka buvo atliekami slapto sekimo veiksmai, kas užfiksuota slapto sekimo 2010-10-08 (T.1,b.l. 21) ir 2014-10-21 (T.1,b.l. 40) protokoluose. Abiejuose protokoluose nurodyta, jog būtent A. N. iš vilkikų su rusiškais numeriais įkišęs į kuro baką perpylimo žarną į automobilio vidų perpila kurą. Liudytojas J. G. 2014-10-21 apklausos metu, įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, parodė, jog net ir anksčiau, gal prieš metus laiko, kada dar nedirbo vairuotoju, kartu su vienu iš vairuotojų A. V., buvo atvažiavęs pas tą patį asmenį, t.y. A . Atvažiavęs į Lietuvą apie 10 val. paskambino Aurimui ir būtent jo paklausė, ar jam reikia kuro, jis pasakė, kad reikia ir paprašė atvažiuoti į namus. Susitiko su A , matė jį vieną. Su A buvo susitarę, kad jis liudytojui mokės po 3 litus už litro kurą (T.1, b.l. 69). 2015-03-27 paaiškinime taip pat patvirtino, jog dėl kuro pardavimo ir kainos tarėsi būtent su A (T.86-87). Teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, jog jis šioje situacijoje užėmė vertėjo poziciją, nes pats J. G. parodė, kad lietuviškai supranta, gali skaityti, tik pačiam sunkiau kalbėti, rašyti nemoka (T.1,b.l. 69). Be to, pats D. V. apklausos metu parodė, kad iš „furistų“ kurą pirko ne kartą ir A jam nepadėdavo, jis susišnekėdavo ir vienas, nes dauguma iš jų šiek tiek kalbėdavo ir lietuviškai (T. 1, b.l. 78). Todėl, teismo vertinimu, visiškai nelogiška, jog 2014-10-21 susitikimas dėl kuro pirkimo buvo išskirtinai ypatingas, reikalaujantis specialių kalbos įgūdžių tokiam sandoriui įvykdyti. Be to, liudytojais apklausti pareigūnai A. P., A. R., M. Ž. tiek duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme vienareikšmiai patvirtino, jog 2014-10-21 įvykio vietoje D. V. nebuvo (T.1, b.l. 70- 72, 152-156). Netikėti šiais liudytojų parodymais ar abejoti liudytojų šališkumu teismas neturi pagrindo, įvykis išaiškintas atliekant pareigūnams tarnybines pareigas, liudytojai įspėti dėl melagingų parodymų davimo, jokių asmeniškumų tarp apelianto ir tyrimą atlikusių pareigūnų teismas nenustatė (T.1, b.l. 151).
Teismas taip pat laiko paneigta ir apelianto nurodytą aplinkybę, jog A. N. leido kurą perpilti į turimas talpas, neva tai vairuotojas J. G. jo prašęs nes sugedo vilkiko kuro sistema. Tačiau J. G. neigė tokias aplinkybes nuosekliai nuosekliai tvirtindamas, kad jis kurą A. N. pardavė už sutartą 3 litų kainą (T.1, b.l. 69, 87), todėl apeliaciniame skunde keliama versija aiškiai prieštarauja liudytojo J. G. parodymas duotiems iš karto po įvykio. Be to skundą nagrinėjančio teismo nuomone, kuro perpylimui turėtos ir panaudotos specialios su savimi turėtos priemonės (siurblys, žarnos jungiančios kuro talpas, pakankamai didelis kiekis talpų kurui, pistoletai kurui išpilti iš talpų, skaitikliai) kelia pagrįstų abejonių dėl apelianto versijos jog kurą pirko mažais kiekiais, išimtinai savo reikmėms.
Vertinant įrodymų visumą ir sprendžiant A. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nutarimo įrodymų vertinimu, dėl liudytojų E. N. ir D. V. parodymų šališkumo, teisingai teismas vertintino šių asmenų parodymus kritiškai, nes šie asmenys artimai susiję su A. N., todėl pastarieji siekia kuo palankesnio sprendimo A. N.. Šiame kontekste pažymėtina, kad aukščiau aptartų liudytojų parodymų ir kitų įrodymų visuma patvirtina, jog A. N. padarė ATPK 163² str. 3 d. nustatytą pažeidimą, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.
Apeliantas skunde nurodė, jog teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas liudytojas V. K., nors teismas ir buvo nusprendęs apklausti šį asmenį. Sutiktina, kad A. N. atstovės prašymu teismas nutarė iškviesti ir apklausti liudytoju V. K., A. N. kaimyną ( b.l. 156 t.1). Tačiau teismo šaukimas grįžo neįteiktas, ir esant pakartotinam prašymui, teismas prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad bus vilkinamas procesas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, administracinėse bylose yra palyginus trumpi asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai. Todėl teismas yra įpareigotas ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir siekti, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta ir priimtas motyvuotas procesinis sprendimas. Dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl šiuo atveju, teismo sprendimas užbaigti procesą neapklausus A. N. kaimyną V. K., kurio parodymai, kaip teigė pati atstovė posėdžio metu yra migloti (t.1.b.l. 156), buvo pagrįstas, kadangi pakartotinis kvietimas asmens, kuris gali paaiškinti tik tiek, kad dalyvavo atliekant kratą, būtų tik proceso vilkinimas. Pagal teismų formuojamą praktiką, įrodymų rinkimas negali būti begalinis.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog netinkamai buvo paimti mėginiai iš mikroautobuso talpos lyginamajam tyrimui, o ne atliekant objektų apžiūrą, kai to reikalauja BPK įtvirtintos nuostatos, be to, abejoja, ar tyrimui buvo naudojamas tikrai tas pats iš talpos paimtas dyzelinas. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra tik galimos prielaidos ir vertintini kaip siekis, paneigti faktines aplinkybes, bet kokiu būdu. Teismo posėdyje liudytoja L. Š. paaiškino, jog dyzelino mėginys kratos metu nebuvo paimtas, tačiau kratos metu buvo paimtas dyzelinas ir kiti daiktai. Mėginys buvo paimtas imant lyginamuosius pavyzdžius kartu dalyvaujant specialistui. Muitinės laboratorijos 2014-11-13 tyrimo protokolu Nr. 14MLT2683 nustatyta, jog mėginys yra naftos produktas, atitinkantis „Gazolių“ apibūdinimą (KN 27 skirsnio 2 e) - dyzelinas be biodyzelino priedo. Šio produkto KN kodas yra 27101948. Remiantis tyrimų rezultatais tirtasis produktas neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų LR energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 bei LST EN 590 reikalavimų (T. 1, b.l.62). Muitinės laboratorijos atliekamų tyrimų kokybė ir akredituotiems ir neakredituotiems metodams yra užtikrinama pagal Muitinės laboratorijoje įdiegtos vadybos sistemos, kurios atitiktį tarptautiniam standartui LST EN ISO/IEC 17025 patvirtino nacionalinis akreditacijos biuras, reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nei ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų nei išvadų pagrįstumu ir teisėtumu.
Pažymėtina, jog teismas iš dalies pritaria apeliacinio skundo argumentui, t.y. kad yra netinkamai skundžiamame nutarime nurodytas teisės aktas, turi būti LR energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12—22 įsakymas Nr. 1-348/D1-1014/3-742 bei LST EN 590, o Eurospos Bendrijos integruoto tarifo kodas yra TARIC. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, kas neturėjo jokios esminės įtakos pareiškėjui, dėl jo patraukimo atsakomybėn, kadangi 2015-06-03 ATPK protokole Nr. 65P-31764570-15, kuriame yra formuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui, teisės aktai nurodyti tinkamai.
Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde yra gausu A. N. vertinimų ir nurodyta nemažai aplinkybių, kuriomis apeliantas bando įrodyti, jog nepagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² str. 3 d. Tačiau išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina, jog A. N. padarė byloje nustatytą administracinės teisės pažeidimą, todėl atsižvelgus į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Todėl A. N. kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie nėra esminiai ir kurie nepaneigia A. N. kaltės, detaliau nevertintini. Tokios pačios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog A. N. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje surinktais įrodymais bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje. Taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimą nepakeistą ir A. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarime, aprašomojoje dalyje nurodant, kad „tirtasis produktas neatitinka Lietuvoje vartojamų (degalų (dyzelino) Privalomųjų Kokybės rodiklių, patvirtintų LR energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742“, „nustatytas TARIC kodas 2710194890. Prekės klasifikuojamos šiuo TARIC kodu“.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.