Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei Aldonai Vitkauskienei, E. R., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, pradinio išsilavinimo, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2017 m. spalio 27 d. apie 11.00 val. viešoje vietoje, gatvėje šalia pastato, adresu Ežero g. 10, Kiemelių k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, kitų asmenų akivaizdoje nukentėjusiąją G. G. vadino necenzūriniais žodžiais, rankos delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai G. G. į veidą, padarydamas jai dešinio skruostikaulio srities ir apatinio žandikaulio srities sumušimus, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmai jis pažeidė nukentėjusiosios G. G. ir kitų asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, E. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. spalio 27 d. jis ėjo Ežero gatve Kiemelių kaime, Kaišiadorių r., ir pamatė ateinančią G. G.. Jis sudavė jai į veidą vieną smūgį. Matė, kad gatvėje prie namo stovėjo B. J. G. sakė, kad paduos jį į teismą. Jis jai atsakė, kad jam jau „davė“ 50,00 litų. Dėl to, kad sudavė G., jis gailisi (b. l. 79).

Motyvuojamoji dalis

E. R. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys:

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. G. paaiškino, kad 2017 m. spalio 27 d. apie 11.00 val. ėjo nuo Kiemelių kaimo stotelės link savo namų. Ji ėjo Ežero gatve ir prasilenkė su žmogumi, kurio, dėl prasto regėjimo, matė tik siluetą. Po kiek laiko tas pats žmogus grįžo ir sudavė jai vieną kartą delnu į dešinį žandą, tada nubėgo. Sudavęs smūgį asmuo bėgo nuo jos ir ją vadino necenzūriniais žodžiais. Tuomet ji iš balso atpažino, kad tai E. R.. Ji jam pasakė, kad iškvies policiją. E. R. pasakė, kad baudą sumokėjo, sakė, kad užmuš ją, kadangi jis mokėjo baudą. Ji bėgo link namų, o E. R. ją vijosi ir vydamasis vadino visokiais žodžiais. Ji bėgdama pamatė baltą šešėlį, suprato, kad tai žmogus. Žmogus pradėjo ją klausti, kas nutiko. Tada ji suprato, kad tai kaimynė B. J.. Tuo metu šaukdamas pribėgo E. ir toliau ją vadino necenzūriniais žodžiais. Tuo metu pro šalį važiavo kažkoks automobilis ir, jo išsigandęs, E. R. pabėgo. Po šio įvykio ji paskambino savo sūnui V. G. ir papasakojo kas nutiko. Su sūnumi ji atvyko į policijos komisariatą ir į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių, kadangi galvojo, kad lūžęs žandikaulis, nes jai labai skaudėjo dešinį žandą. Prašo iš E. R. priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad dėl smūgio sudavimo ji patyrė didelį stresą, atsirado nerimo, nesaugumo jausmas, keletą dienų jautė skausmą veido srityje.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. G. paaiškino, kad 2017 m. spalio 27 d. apie 11val. 30 min. jam paskambino mama G. G. ir pasakė, kad ją užpuolė ir sumušė E. R.. Atvažiavus mama papasakojo, kad ji prasilenkė su E. R., o jis grįžo ir jai sudavė smūgį į veidą. Jis kartu su mama nuvažiavo į Kaišiadorių policiją, kur parašė pareiškimą. Vėliau jis mamą nuvežė į Kaišiadorių ligoninę, kadangi ji skundėsi veido skausmu. Ligoninėje mamą apžiūrėjo, tačiau jokių lūžių nenustatė.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. S. J. paaiškino, kad 2017 m. spalio 27 d. ryte ji buvo namuose. Išėjusi iš namų į pagrindinę gatvę pamatė bėgančią G. G., jos paklausė kas nutiko. G. G. pasakė, kad ją užpuolė E. R., sudavė jai per veidą. Paskui G. ėjo E. R., kuris sakė, kad dėl G. G. sumokėjo baudą, todėl davė jai per veidą. Ji girdėjo kaip E. R. G. G. vadino necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji paskambino savo sūnui, kad atvažiuotų ir išėjo namo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G3445/2017(02) nurodyta, kad G. G. konstatuotas dešinio skruostikaulio srities ir apatinio žandikaulio srities sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 45).

Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr.0282244 nustatyta, kad G. G. yra netekusi 90 procentų darbingumo ( b. l. 38).

Ekspertė Vilija Kučinskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. R. konstatuotas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai. E. R., darydamas nusikalstamą veiką, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu E. R. konstatuojamas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai. E. R. šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. E. R. negali duoti parodymų, stoti prieš teismą bei atlikti bausmę. E. R. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grąsinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad E. R. 2017 m. spalio 27 d. apie 11.00 val. viešoje vietoje, gatvėje, šalia pastato, adresu Ežero g. 10, Kiemelių k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, kitų asmenų akivaizdoje nukentėjusiąją G. G. vadino necenzūriniais žodžiais, rankos delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai G. G. į veidą, padarydamas jai dešinio skruostikaulio srities ir apatinio žandikaulio srities sumušimus, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmai jis pažeidė nukentėjusiosios G. G. ir kitų asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.

Tokiu būdu E. R. padarytos įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio požymius.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 83TPK-73/2018 nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. R. konstatuotas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai (F71.8). Tiriamasis atlikdamas nusikalstamą veiką negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu E. R. konstatuojamas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai (F71.8). Tiriamasis šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. E. R. negali duoti parodymų, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, negali stoti prieš teismą bei atlikti bausmę. E. R. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą (Kaišiadorių psichikos sveikatos centre) (b. l. 65-67).

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog E. R., darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis buvo nepakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

Remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-73/2018 išvadomis ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į E. R. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Byloje nukentėjusioji G. G. pareiškė civilinį ieškinį 500,00 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą, civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi pagal minėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.

E. R., kuriam skiriama priverčiamoji medicinos priemonė, šioje byloje nėra nei įtariamasis, nei kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes jis, būdamas nepakaltinamumo būsenos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. E. R. nėra civiline tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės negalinčio suprasti ir jų valdyti pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą, padarytą asmens, kuris savo veiksmų reikšmės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Žalos atlyginimas tokiais atvejais gali būti priteistas iš asmenų, kurie gyveno kartu su žalą padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, nesiėmė priemonių, kad šis būtų pripažintas neveiksniu. Todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys, nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu, yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, todėl paliktinas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio civilinei ieškovei pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-251/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

E. R. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Taikyti E. R. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės G. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiosios, jos atstovo ir prokurorės gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.