Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Daivos Armalienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Ignalinos r. apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL bauda, bauda išieškota 2014-05-08;

2. Ignalinos r. apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 12 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

3. Ignalinos r. apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme bausmę atlikęs;

4. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams paskiriant įpareigojimus, 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, bausmes atlikęs 2019-12-13, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. Ž. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 26 d., apie 9.40 val., Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos gatvėje, vairavo elektrinį mopedą (paspirtuką) „Kukirin MS Pro“, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 2024 m. rugpjūčio 26 d., 10.08 val., alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK0089 nustatytas 2,00 ‰ (promilių) neblaivumas. Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką yra numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

2. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be paties prisipažinimo, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

3. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. BK 281¹ straipsnio atsakomybės taikymo kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnyje straipsnio 36 dalyje nurodyta, kad, motorinė transporto priemonė yra variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. Motorinių transporto priemonių sąrašas yra pateiktas SEAKĮ, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis ar absoliutus. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 33 punkte numatyta, kad dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), yra laikoma mopedu. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog mopedai yra laikomi motorinėmis transporto priemonėmis ir priskiriami AM kategorijai. Elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis nedidesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami (SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ dalis).

7. Atsižvelgiant į SEAKĮ 2 straipsnio 31¹, 33 ir 40 punktų apibrėžimus, 25 km/h išvystomas greitis yra ribinis greitis ir vienas iš pagrindinių kriterijų, atribojančių elektrinės mikrojudumo priemonės, motorinio dviračio ir mopedo kategorijas. Palyginus kaltinamojo vairuotos elektrinės transporto priemonės techninius parametrus su SEAKĮ nustatytais techniniais greičio reikalavimais, keliamais motoriniam dviračiui, elektrinei mikrojudumo priemonei ir mopedui, konstatuotina, kad kaltinamojo Ž. D. vairuotai elektrinio paspirtuko techniniai parametrai neatitinka ir viršija įstatymo keliamus reikalavimus elektrinei mikrojudumo priemonei (iš jų ir elektriniam paspirtukui) bei motoriniam dviračiui pagal projektinį greitį (nustatytas transporto priemonės 45 km/h), ir šiuo atveju pagal atitinkamus kriterijus Ž. D. vairuota elektrinė transporto priemonė prilygsta mopedo techninėms charakteristikoms.

8. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nekyla jokių abejonių, kad Ž. D. vairuota elektrinė transporto priemonė bendrąja BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme laikytina motorine transporto priemone, kadangi jis turi elektrinį variklį, yra priemonė skirta žmonėms vežti; jo važiavimo greitis yra didesnis nei elektrinės mikrojudumo priemonės ar motorinio dviračio ir atitinka mopedo techninius duomenis.

9. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, alkoholio kiekio nustatymo aktas ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės. Ž. D. veiksmuose nustatyti visi būtinieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

1. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai).

2. Kaltinamasis Ž. D. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis nedirba, neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2024 m. rugsėjo 4 d., bauda nesumokėta, anksčiau paskirtų baudų išieškojimas vykdomas priverstine tvarka per antstolį, psichiatrinio ir priklausomybių ligų gydymo reikalingų asmenų įskaitoje nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį, su kuria sutiko ir pats kaltinamasis – areštą, jos dydį nustatant artimą minimaliam - 48 (keturiasdešimt aštuonias) paras. Teismas pažymi, kad kaltinamajam skirti baudą nėra tikslinga, nes jis yra nedirbantis ir anksčiau paskirtų baudų už administracinius nusižengimus savanoriškai nemoka.

4. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė bausmės – areštas 32 (trisdešimt dvi) paras.

5. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme, jos vykdymas gali būti atidėtas. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis anksčiau yra nuteistas arešto bausme, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistumai buvo išnykę, vadinasi, teisiamas pirmą kartą. Taigi, formalus pagrindas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui egzistuoja, Tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos tesimų (Kauno apygardos teismas 1A-417-737/2024).

6. Teismo vertinimu bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į padaryto nusikaltimo pobūdį, tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą terminą nustatant 4 (keturių) mėnesių terminą, netaikant intensyvios priežiūros.

6.1. Pagal kasacinio teismo praktiką atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr.2K-97-697/2023).

7. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam nustatytinos pareigos: pradėti dirbti arba mokytis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktai);

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

8. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

9. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami klausimą dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010).

10. Svarstant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą Ž. D., atsižvelgtina į tai, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas 2,00 prom. neblaivumas), kas laikytina vidutiniu girtumu. Tačiau kaltinamasis vairavo sąlyginai nedidelės galios motorinę transporto priemonę, todėl šios nusikalstamos veikos padarymu visuomenei buvo sukeltas mažesnis pavojus ir potencialios žalos rizika.

11. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas paskiriant Ž. D. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, nustatant minimalų jos terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsniu bei teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais ir atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, Ž. D. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas su motorine transporto priemone - elektriniu mopedu „KuKirin M5 pro“, kuris yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, be kurios nekiltų ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl pripažinus Ž. D. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, yra pagrindas spręsti klausimą transporto priemonės konfiskavimo.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad elektriniu mopedu „KuKirin M5 pro“ nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, pripažįstant Ž. D. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės, t. y. mopedo „KuKirin M5 pro“ konfiskavimas.

IV. Kiti klausimai

1. 2024 m. rugsėjo 20 d. Ž. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

2. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektrinis paspirtukas - mopedas ,,Kukurin M5 Pro'“ ir jo įkrovimo blokelis, kurie 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu perduoti saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, perduodant į Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotini konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 68, 72 ir 281¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ž. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. D. skirti galutinę bausmę - 32 (trisdešimt dviejų) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui ir įpareigoti Ž. D.:

- pradėti dirbti arba mokytis;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu Ž. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti transporto priemonės mopedo „KuKirin M5 pro“ konfiskavimą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus Ž. D. 2024 m. rugsėjo 20 d. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, t. y. mopedą „KuKirin M5 pro“ ir jo pakrovimo blokelį, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam.

Išaiškinti Ž. D., kad asmuo, kuriam atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, privalo susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentu, pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiekta.

Išaiškinti Ž. D., kad vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, tačiau nubaudimas šiuo pagrindu neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę visą jos laikotarpį.

Išaiškinti Ž. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.