Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Antanaičio, Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 196 straipsnio 3 dalį, 197 straipsnio 3 dalį, 198 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir ja paskirta galutinė subendrinta bausmė - bauda 100 MGL (3766 Eur).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. laikotarpiu nuo 15:49:32 val. iki 15:55:45 val. ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. 18:31:45 val. bei laikotarpiu nuo 19:00:21 val. iki 20:47:28 val. (duomenys neskelbtini) panaudodamas personalinį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)", kuriam priskirtas internetinės prieigos adresas IP (duomenys neskelbtini), priklausantį „(duomenys neskelbtini)" interneto klientei A. B., panaudodamas programinę įrangą - standartinę, bendros paskirties informacinių sistemų administravimo įrankius, kompiuterines komandas bei persiuntimo programą WinSCP, nuotolinio kompiuterio valdymo programas TightVNC ir PuTTY, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai, be G. K. žinios ir sutikimo, įsilaužė į G. K. nuomojamus serverius, esančius (duomenys neskelbtini), ir perėmė juose saugomus neviešus elektroninius duomenis - dvejas duomenų bazes su G. K. klientų asmens duomenimis, informacija apie mokėjimus ir užsakytas paslaugas, taip pat sunaikino ištrindamas serveriuose saugomą informaciją - serverių naudotojų elektroninius duomenis, serverio failus, statistiką bei iš G. K. serverio atakavo kitus serverius bei pakeitė prisijungimo ir valdymo slaptažodžius ir taip apribojo naudojimąsi duomenimis ir neteisėtai sutrikdė informacinės sistemos darbą, padarydamas nedidelę (2896,20 eurų) žalą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus yra neįrodyta, jog kaltinamasis V. B. būtų paskleidęs ar kitaip panaudojęs jo neteisėtai iš nukentėjusiojo serverių gautus aukščiau minėtus neviešus elektroninius duomenis, kuo jis taip pat buvo kaltinamas, kaip matyti iš kaltinimo pagal BK 198 straipsnio 1 dalį formuluotės. Dėl to ši aplinkybė iš šio kaltinimo turi būti pašalinta. Tačiau apylinkės teismas V. B. pripažino kaltu pagal BK 198 straipsnio 1 dalį vien tik dėl neteisėto šių duomenų perėmimo.Nuosprendyje teismas vertina, kad atsižvelgiant į tai, byloje nustatyti kaltinamojo atlikti atakų prieš nukentėjusiojo serverius organizavimo, atitinkamai ir jų panaudojimo veiksmai, kuriems nebuvo gautas serverių savininko leidimas (sutikimas), kas rodo kaltinamąjį veikus tiesiogine tyčia (suvokiant savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą, numatė dėl to kilsiančius padarinius ir jų siekė), ir kuriais buvo perimti nevieši elektroniniai duomenys, klientų asmens duomenys, informacija apie mokėjimus ir užsakytas paslaugas, taip pat sunaikinta serveriuose saugoma informacija, atakuoti kiti serveriai ir pakeisti prisijungimo ir valdymo slaptažodžiai, tokiu būdu apribotas naudojimasis duomenimis ir neteisėtai sutrikdytas informacinės sistemos darbas, pripažintini neteisėtais, be to jais buvo padaryta nedidelė žala, įvertinta pagal nukentėjusiojo paaiškinimus apie reikalingas lėšas tokiai sistemai sukurti, kas atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 196 straipsnio 3 dalyje, 197 straipsnio 3 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje požymius. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad tokia kaltinamojo padarytų veikų kvalifikacija yra teisinga.Skirdamas V. B. bausmę Kauno apylinkės teismas atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į BK 55 straipsnio nuostatas ir vadovaudamasis skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, kurios dydį nustatė vadovaujantis BK 47 straipsniu. Nuteistasis V. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Apeliantas skunde nurodo, kad 2016 m. sausio 28 d. jam buvo pranešta kad baigtas ikiteisminis tyrimas ir prašymus jis gali pateikti iki 2016 m. vasario 4 d. V. B. pateikė prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą tačiau nurodo, kad jo į jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Apeliantas skunde rašo, kad kaltinamasis aktas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, kad kaltinamasis galėtų pasirengti gynybai. Nurodo, kad pagal teismų praktiką, detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese itin svarbi, nes nuo jos pateikimo momento yra oficialiai pranešta apie pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Apelianto nuomone pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 4 dalis, ko pasekoje buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Skunde nurodoma, kad V. B. prašė nustatyti aplinkybes kokie papildomi IP adresai jungėsi prie G. K. valdomų serverių, taip pat kokia tiksli informacija, statistikos duomenys buvo sunaikinti. Nurodo, kad G. K. yra pažymėjęs, kad jo prarasti duomenys buvo atstatyti, tačiau kokie ir kokia apimtimi buvo prarasti duomenys nenurodoma. Apelianto nuomone prarastų duomenų apimčių nustatymas turėtų esminę reikšmę tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminiame nagrinėjime.Taip pat V. B. skunde nurodo, kad nebuvo vertinama jo pateikta informacija iš duomenų bazės Google (WebCache įrankis), kurioje matoma svetainė su paviešinta duomenų bazė 2013 m. birželio 20 d. (nuotraukos užfiksuotos 2013 m. lapkričio 6 d. iš karto po pirmos apklausos). Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas nenustatinėjo kokiu būdu duomenys galėjo patekti į viešą erdvę. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos ekspertizės centro specialisto išvadą. Skunde nurodo, kad jis teismui buvo nurodęs, kad jo kompiuteryje nebuvo instaliuota naršyklė Opera. Tokių aplinkybių nenustatė ir specialistas, tačiau teismas nuosprendyje vadovavosi specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis kai File (duomenys neskelbtini).png yra užfiksuotas kompiuterio ekrano vaizdas kuriame matyti: kompiuterio rodomas laikas 2013 m. rugpjūčio 19 d. 21:40; aktyvuotas programos TightVNC langas. Programos lange aktyvuotas programos naršyklėse Opera langas su atvertu puslapiu (IP adresas (duomenys neskelbtini)) skirtu serverio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini) administravimui (priežiūrai). V. B. neaiškus ir nepagrįstas teismo motyvas, kaip naudojantis tik standartine programine įranga galima pažeisti informacinės apsaugos priemones, įsilaužti į serverius ištrinti informaciją bei atakuoti kitus serveriu, apelianto nuomone, neanalizuota ar tokios priemonės iš vis įgalina vartotoją atlikti tokius veiksmus, kuriuos įvertinus būtų galima konstatuoti, jog buvo atliktas įsilaužimas į serverius bei sąmoningai (tyčia) organizuotos atakos turint tikslą užvaldyti serveriuose esančią informaciją. Nurodo, kad apeliantas specialios įrangos neturėjo su kuria būtų galima atlikti minėtus veiksmus. Dėl įvertintų priežasčių V. B. mano, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK keliamų reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad nusikaltimas numatytas LR BK 198 straipsnio 1 dalyje padaromas tik tiesiogine tyčia. Todėl turi būti nurodytos žinojimo aplinkybės, kad duomenys nevieši, tačiau tokių aplinkybių teismas nenurodė. Skunde nurodoma, kad interneto svetainių www.failai.lt ir www.ikelk.lt pateikta informacija rodo, kad duomenys buvo iš kompiuterio, besinaudojančio interneto prieiga, kurios IP (duomenys neskelbtini), todėl apelianto manymu nėra pagrindo teigti, kad būtent jis tokius veiksmus atliko sąmoningai. V. B. apeliaciniame skunde rašo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei veika turi konkrečios nusikalstamos veikos požymių, tačiau iš esmės neapdaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ir nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina, kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007). V. B. skunde teigia, kad dėl jo padarytos veikos į teisėsaugos institucijos kreipėsi tik G. K., tačiau jokie treti asmenys nesikreipė ir nepareiškė kokių pretenzijų. Skunde apeliantas pabrėžia, kad žalos dydį teismas nustatė tik iš G. K. duotų paaiškinimų, tačiau jokių rašytinių dokumentų pagrindžiančių žalos dydį pateikta nebuvo, nebuvo pateikta ir civilinio ieškinio. V. B. teigia, kad nebuvo nustatyta nei kokie duomenys dingo, nei veiksmų apimtys. Apelianto nuomone teismas turėjo nustatyti objektyvių ir subjektyvių veiksmų turinį. V. B. įsitikinimu jo veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad būtu tikslinga jį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Jo manymu ji galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 37 straipsnį dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Taip pat V. B. skunde dėstoma nuomone, teismas skirdamas jam bausmę netinkamai jam taikė BK 54 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad bauda yra neadekvati jo gaunamoms pajamoms, nurodo, kad kito turto kurį galėtų realizuoti jis neturi. Paskirtą baudą jis galėtų sumokėti per 10 mėnesių. Tokias aplinkybes patvirtina prie skundo pridėtos sąskaitos faktūros ir metinė pajamų deklaracijos suvestinė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išklausė kolegijos pirmininko pranešimą, prokurorą, kuris prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį ir jo gynėją, kurie prašė skundą tenkinti. Teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą, kurio metu, apklausė nuteistąjį, nukentėjusįjį, specialistą L. M.. V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pripažindamas V. B. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 196 straipsnio 3 dalyje, 197 straipsnio 3 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė. Konstatuotina, kad teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas sprendimą, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas V. B. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo nuosprendis keistinas.

Dėl kaltinamojo akto ir įrodymų vertinimo.

Nuteistasis V. B. skunde teigia, kad buvo suvaržytos jo teisės į gynybą, nes kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 4 punkto reikalavimų. Nuteistojo teigimu, kaltinamajame akte nenurodyta kokie papildomi IP adresai jungėsi prie G. K. valdomų serverių, taip pat kokia tiksli informacija, statistikos duomenys buvo sunaikinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, kad kaltinamasis aktas turi būti surašytas išsamiai, kad kaltinamasis galėtų pasirengti gynybai. Tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo akto trūkumų nenustatyta. BPK 219 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltinamajame akte nuteistajam inkriminuotos veikos pakankamai aprašytos, t. y. smulkiai nedetalizuojant konkrečių veiksmų, tačiau iš pateikto veikų aprašymo aišku, kokio pobūdžio veiksmus atliko V. B. neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones ir darydamas neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims, informacinei sistemai, apribojo naudojimąsi duomenimis neteisėtai sutrikdė informacinės sistemos darbą. Kaltinamajame akte nurodyta kokias priemones panaudojo V. B., nurodoma, kad jis panaudojo programinę įrangą – standartinę, bendros paskirties informacinių sistemų administravimo įrankius, kompiuterines komandas ir persiuntimo programą WinSCP, nuotolinio kompiuterio valdymo programas TightVNC, PuTTY. Kaltinamajame akte taip pat nurodyti neteisėtų veiksmų atlikimo vieta, laikas, būdas ir kilę padariniai, padarytos žalos dydis, V. B. inkriminuojami baudžiamojo įstatymo straipsniai ir jų dalys. Tai reiškia, kad kaltinamajame akte buvo nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Taip pat pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. B. pateiktas prašymas papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo išspręstas motyvuotu prokuroro nutarimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėdamas bylą pirmos instancijos teismas buvo aktyvus, tyrė įrodymus ir padaręs išvadą, kad surinkus įrodymus yra neįrodyta, jog kaltinamasis V. B. būtų paskleidęs ar kitaip panaudojęs jo neteisėtai iš nukentėjusiojo serverių gautus aukščiau minėtus neviešus elektroninius duomenis, kuo jis buvo kaltinamas ir šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino. Kad konstatuoti asmens teisių į gynybą pažeidimą ar suvaržymą, nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai. Šiuo aspektu įstatymų reikalavimai nebuvo pažeisti, kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, todėl V. B. teisė į gynybą nebuvo suvaržyta. V. B. skunde nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai nei teismas nenustatinėjo kokiu būdu duomenys galėjo patekti į viešą erdvę. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas tirdamas įrodymu nustatė, kad specialisto išvada bei paaiškinimai neduoda pagrindo pripažinti, kad ta informacija, kuri buvo neteisėtai perimta iš nukentėjusiojo serverių, tai yra perimti nevieši elektroniniai duomenys, klientų asmens duomenys, informacija apie mokėjimus ir užsakytas paslaugas, buvo paskleista būtent kaltinamojo, o ne kito asmens, patalpinant ją į kitus internetinius portalus. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad V. B. neviešus duomenis buvo paskleidęs ar kitaip panaudojo. V. B. argumentai, kad jis norėjo perspėti G. K., kad paviešinta duomenų bazė, nepaneigia V. B. kaltės. Iš bylos duomenų matyti, kad jis pažinojo G. K., naudojosi jo svetainėmis ir iš pokalbio „Skype“ matyti, kad pasinaudojo „leaked“ (nutekintais) slaptažodžiais ir būtent iš V. B. naudotos interneto prieigos buvo įsilaužta į nukentėjusiojo serverius ir perimti nevieši elektroniniai duomenys, klientų asmens duomenys, informacija apie mokėjimus ir užsakytas paslaugas, bei sunaikinta serveriuose saugoma informacija, atakuoti kiti serveriai ir pakeisti prisijungimo ir valdymo slaptažodžiai, tokiu būdu apribotas naudojimasis duomenimis ir neteisėtai sutrikdytas informacinės sistemos darbas.Pagal BK 198 straipsnio 1 dalį atsako tas kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas žalos. Iš kaltinimo pašalinus aplinkybę, kad V. B. neviešus duomenis paskleidė ar kitaip panaudojo, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. B. šiuo duomenis neteisėtai perėmė kaltinime nurodytu laiku, prieš tai neteisėtai prisijungęs prie nukentėjusiojo serverių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. B. veikoje yra 198 straipsnio 1 dalies sudėties požymiai. Nuteistasis skunde nurodo, kad nėra jo veikos subjektyviojo požymio – tyčios, nes nenustatytos jo žinojimo aplinkybės, kad duomenys yra nevieši. Apygardos teismas pažymi, kad 198 straipsnio 1 dalyje nusikaltimas padaromas aktyviais veiksmais. V. B. tyčios turinį įrodo, byloje esanti medžiaga, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada 2015 m. gruodžio 31 d. Nr. 11-3573 (13). Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvadoje, lentelėje 1 pateikta V. B. pokalbių per programą „Skype“ istorija, kurioje matyti, kad nuteistasis nežinomam pašnekovui pasakoja kaip jis nusikopijavo serverių failus (1 t., b. l. 146), kaip pakeitė vps (virtualių privačių serverių) slaptažodžius, pasidalino informacija su nežinomu asmeniu, informacijos prašė neplatinti. Taigi akivaizdu, kad įsilaužęs į nukentėjusiojo serverį jis žinojo, kad perima konfidencialią informaciją susijusią nukentėjusiojo klientų mokėjimais, užsakymais, tame tarpe klientų asmens duomenis ir tai darė sąmoningai, t. y. suvokė, kad jo perimama informacija yra nevieši duomenys. Siekiant pašalinti skunde keliamas abejones ir dar kartą detaliai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo apklaustas specialistas L. M. atlikęs byloje tyrimą. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2015 m. gruodžio 31 d. specialisto išvada Nr. 11-3573 (13), kurią pateikė Lietuvos teismo ekspertizių centro kompetentingas asmuo ir apeliacinės instancijos teismui ši išvada jokių abejonių nekelia. Apklausiamas specialistas dėl naršyklės „Opera“ nurodė, kad tiriamajame kompiuteryje aktyvuotas programos „TightVNC“ nuotolinio valdymo programa-langas, programos lange aktyvuotas interneto naršyklės „Opera“ langas, tai reiškia, kad prisijungta prie kito kompiuterio kuriame yra įdiegta „Opera“, „Opera“ langas yra iš kito kompiuterio. Skunde keliamas klausimas, kaip su standartine įranga (PuTTY, TightVNC) V. B. galėjo pažeisti informacinės sistemos apsaugos priemones ir įsilaužti į serverius, ištrinti informacija ir atakuoti kitus serverius, atsakytas specialisto parodymais. L. M. nurodė, kad jeigu yra tikslas pažeisti apsaugas ir gauti priėjimą prie sistemų nežinant slaptažodžių, tai su tomis priemonėmis nėra galimybės. Bet žinant slaptažodžius, juos prieš tai neteisėtai gavus, tai toks prisijungimas yra galimas su išvardintomis priemonėmis. Akivaizdu, kad nors nenustatyta, kad tiriamajame kompiuteryje būtų programinė įranga skirta įsilaužti į serverius, tačiau V. B. žinodamas slaptažodžius, įsilaužimo veiksmus galėjo atlikti ir atliko pasinaudodamas standartine programine įranga – PuTTy ir TightVNC. Apelianto argumentai, kad jis į savo kompiuterį parsisiųsdamas duomenų bazę atsisiuntė ir virusą, kuris už jį padarė visus veiksmus paneigta specialisto išvada, specialisto parodymais duotais pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, byloje esančiu pokalbiu per Skype programą. Išvadą, kad nuteistojo kompiuterio standžiame diske nebuvo rasta virusų ar kitų kenkėjiškų programų, kurie aktyvuotųsi įjungiant kompiuterį ir galėtų savarankiškai pakenkti, dar kartą patvirtino specialistas nurodydamas, kad nors V. B. kompiuteryje buvo rasta virusų, tačiau nei vienas pats savaime nesiaktyvuoja, vartotojui neatlikus papildomų veiksmų. Be to iš byloje esančios pokalbio per „Skype“ programą šifruotės matyti, kad V. B. su nežinomu pašnekovu dalinasi informaciją apie tai, kaip nusikopijavo serverių failus, pakeitė slaptažodžius, išsiuntė pašnekovui IP adresų sąrašą ir prisijungimo duomenis (1 t., b.l. 146). Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad V. B. savo aktyviais veiksmais įsilaužė į serverius, perėmė neviešus elektroninius duomenis, sunaikino informaciją, pakeitė slaptažodžius, apribojo naudojimąsi duomenimis ir taip sutrikdė informacinės sistemos darbą, padarydamas nedidelę žalą. Apeliantas skunde nurodo, kad byloje nepagrįstai nustatytas žalos dydis (2896,20 Eur). Pažymėtina, kad žalos dydis yra vertinamasis požymis, kurį lemia bendrieji baudžiamosios atsakomybės principai ir konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybės: elektroninių duomenų pobūdis, jų statusas, nukentėjusiojo ypatybės, pažeistų interesų svarba, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam subjektui ir pan. Ar padaryta žala didelė, ar nedidelė, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis įvertino, kad jam padaryta 2896,20 eurų žala. Jis nurodė, kad jam tiek kainavo internetinės svetainės sukūrimas, nurodo, kad į svetainės sukūrimą įdėjo daug darbo. Tokią sumą nustatė valandų skaičių padauginęs iš tarifo (dabar valanda kainuoja 30 Eur, tada kainavo 15 Eur). Nurodė, kad po įvykio žmonės nesinuomoja iš jo serverių, nepasitiki. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog žala gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė, socialinė, moralinė ir pan. Teisėjų kolegija vertina, kad V. B. veikomis padaryta nedidelė žala. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad V. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas numatytas BK 196 straipsnio 3 dalyje, 197 straipsnio 3 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje. V. B. skunde prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Šiame BK straipsnyje nurodoma, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, neturi pagrindo konstatuoti V. B. padarytos veikos mažareikšmiškumo. Byloje nustatyta, kad G. K. padaryta žala, be to V. B. veika susijusi su ataka prieš informacines sistemas, kuriuose saugojami nevieši asmenų duomenys, todėl nors su pareiškimu dėl teisėsaugos institucijas kreipėsi tik nukentėjusysis G. K., o ne kiti asmenys, kurių duomenys pakeisti ar sunaikinti, tačiau tai nemažina V. B. veikos pavojingumo ir nesudaro jokio pagrindo jo veiką pripažinti mažareikšme ir apeliantą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

Dėl bausmės

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad V. B. paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Taigi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016).Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad V. B. anksčiau neteistas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgė į BK 55 straipsnio nuostatas ir teisingai parinko bausmės rūšį. Teismas pagrįstai už veikas numatytas BK 196 straipsnio 3 dalyje, 197 straipsnio 3 dalyje, 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje paskyrė minėtų straipsnių sankcijose numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone V. B. paskirtas galutinės subendrintos baudos dydis yra per didelis ir neadekvatus V. B. asmenybei ir gaunamoms pajamoms. V. B. padarė du baudžiamuosius nusižengimus (BK 196 straipsnio 3 dalis ir 197 straipsnio 3 dalis), vieną nesunkų (BK 198¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 198 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad J. B. yra jauno amžiaus, neteistas, Kauno ryšininkų mokyklos charakterizuojamas teigiamai. Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad J. B. vykdo individualią veiklą, gauna nedideles pajamas (t. 2, b.l. 77). BK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad minimali bauda yra vieno MGL dydžio. To pateis straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2015 m. liepos 10 d.) numatyta, kad nustatoma bauda už baudžiamąjį nusižengimą - iki 50 MGL, už nesunkų nusikaltimą – iki 500 MGL dydžio, už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL dydžio. Kadangi baudos dydžio nustatymas paliekamas teismo diskrecijai (BK 47 straipsnio 5 dalis), apygardos teismas sprendžia, kad J. B. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudų dydžius, artimus minimaliai baudai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir bausmes subendrino apėmimo būdu vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas bausmių bendrinimo klausimo nekelia apeliaciniame skunde, taip pat, kad neapsunkinti nuteistojo teisinės padėties, apeliacinės instancijos teismas bausmių bendrinimo būdo nekeičia. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, pagrįstai V. B. pripažino kaltu, tačiau Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės pakeisti ir V. B. paskirti tokio dydžio baudas:

BK 196 straipsnio 3 dalį - 5 MGL (188,30 Eur);

BK 197 straipsnio 3 dalį - 5 MGL (188,30 Eur);

BK 198 straipsnio 1 dalį - 30 MGL (1129,80 Eur);

BK 198¹ straipsnio 1 dalį - 10 MGL (376,60 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę baudą 30 MGL (1129,80 Eur).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.