Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-12 · Civilinė byla Nr. 2S-679-773/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
2S-679-773/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02243-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Pareiškėjas
asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-679-773/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02243-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.18.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ skundą dėl antstolės A. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja asociacija „Dzūkų krašto meno inkubatorius“ kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės A. K. veiksmų ir prašo: 1) panaikinti areštą turtui, sąskaitoms bankuose bei įmonės kasai, o taip pat pas trečiuosius asmenis, kurie dalyvauja projekte, esančioms lėšoms; 2) panaikinti 2018 m. birželio 27 d. lėšų paskirstymą vykdomojoje byloje Nr. 0133/18/00339; 3) grąžinti neteisėtai paimtas pinigines lėšas – 1 531,53 Eur (b. l. 3-5). Nurodė, kad 2018 m. kovo 27 d. kreipėsi į antstolę su prašymu panaikinti areštus, tačiau antstolė 2018 m. birželio 28 d. prašymą atsisakė tenkinti. Be to, antstolė 2018 m. birželio 27 d. išieškotų lėšų patvarkymu Nr. S-18-133-14953 neteisėtai paskirstė išieškotą 1 531,53 Eur sumą. Tokiu būdu pažeidė CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi projekto, kuriame dalyvauja pareiškėja, privalomas tęstinumas yra iki 2030 m. gruodžio 21 d., o antstolės veiksmai užkerta kelią projekto tęstinumui, kadangi lėšos surenkamos iš projekto įgyvendinimo, o nesant lėšų, projektas žlugs.

2. Antstolė A. K. 2018 m. liepos 12 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį kartu su vykdomąją byla perdavė teismui. Antstolė nurodė, kad projekto, kuriame dalyvauja skolininkė, pradžia 2013 m. birželio 10 d., pabaiga – 2015 m. rugpjūčio 31 d., todėl išieškojimas iš piniginių lėšų vykdomas teisėtai. 2018 m. balandžio 16 d. skolininkei buvo pateiktas atsakymas į prašymą, kad areštas turtui nebus panaikintas, bet išieškojimas iš areštuoto turto nebus vykdomas privalomu penkerių metų laikotarpiu nuo projekto įgyvendinimo pabaigos. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 26 d. iš skolininkės sąskaitų bankuose buvo nurašyta iki 1 531,53 Eur suma, nors 2018 m. kovo 8 d. buvo uždėtas areštas skolininkės kasai, nurodant visas lėšas įnešti į antstolės A. K. depozitinę sąskaitą, tačiau lėšos nebuvo įneštos. Areštų panaikinimas lėšoms ir turtui išieškojimą padarytų neįmanomą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės A. K. veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad projekto veiklų įgyvendinimo pradžia numatyta 2013 m. birželio 10 d., pabaiga – 2015 m. rugpjūčio 31 d. Projekto galutinė ataskaita patvirtinta 2015 m. gruodžio 21 d., o galutinis mokėjimo prašymas apmokėtas 2015 m. gruodžio 9 d. Antstolė, tik gavusi patvirtinimą, kad 2015 m. gruodžio 21 d. buvo patvirtinta galutinė projekto ataskaita, 2018 m. kovo 8 d. areštuotas skolininkei priklausančias lėšas paskirstė išieškotojos skolos daliai ir vykdymo išlaidoms dengti. Teismas sprendė, kad lėšos buvo pervestos pasibaigus projektui – patvirtinus galutinę projekto ataskaitą, kai lėšoms nebetaikoma CPK 668 straipsnio 3 dalies apsauga.

4. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ atskirąjį skundą, 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1847-555/2018 Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, ar įstatymo apsauga vis dar yra būtina projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu ir, ar šiuo konkrečiu atveju nėra taikomas draudimas nukreipti išieškojimą į pareiškėjos turtą, įgytą už Europos Sąjungos lėšas, projekto privalomojo tęstinumo laikotarpiu. Teismas pažymėjo, kad nors CPK 668 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į turtą, įgytą už Europos Sąjungos lėšas, tačiau, sprendžiant išieškojimo galimybę iš turto, įsigyto už Europos Sąjungos lėšas, būtina atsižvelgti į suteiktos Europos Sąjungos paramos prigimtį, jos teikimu siekiamus tikslus. Nurodė, kad tik nustačius piniginių lėšų bei kito turto įgijimo šaltinį, paskirtį, skolininkės vykdyto projekto privalomojo tęstinumo laikotarpį, sutarties sąlygas dėl paramos pagrindu įgyto turto naudojimo yra galimybė spręsti ir dėl skolininkei priklausančio turto apsaugos bei skundžiamo antstolio veiksmo teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ skundą dėl antstolės A. K. veiksmų – teismas panaikino 2018 m. vasario 9 d. turto arešto aktą Nr. 0133/18/00339 dėl pastato, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), dalies priklausančios asociacijai „Dzūkų krašto menų inkubatorius“, arešto ir panaikino 2018 m. kovo 8 d. turto arešto aktą Nr. B-18002324, kuriuo areštuotas asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ kilnojamas turtas. Teismas kitos skundo dalies netenkino. Teismas iš pareiškėjos ir antstolės valstybei priteisė po 10,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad projekto vykdymas yra baigtas, 2015 m. gruodžio 9 d. apmokėjus galutinį mokėjimo prašymą ir 2015 m. gruodžio 21 d. patvirtinus galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Teismas iš VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros rašto nustatė, kad projekto vykdytojas po projekto užbaigimo 15 metų turi užtikrinti projekto veiklų tęstinumą. Pažymėjo, kad šis terminas nurodytas ir Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje, todėl pripažino, kad projekto tęstinumo laikotarpis dar nėra pasibaigęs.

7. Teismas taip pat nustatė, kad skolininkė turėjo atskirą projekto sąskaitą DANSKE BANK, pateikė sąskaitos išrašus iš nurodyto banko ir „Citadele“ banko, kurie patvirtino, jog areštuotos lėšos yra lėšos, įplaukiančios į einamąją sąskaitą iš rezidentų, t. y. patalpas su baldais ir įrangą nuomojančių asmenų. Teismas konstatavo, kad projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu skolininkė negavo lėšų, į kurias pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį nebūtų galima nukreipti išieškojimo. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, net lėšoms gautoms iš ES paramos fondų, skirtoms įvykdytų veiklų išlaidų kompensavimui, netaikomas CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, areštuotos lėšos, gautos iš skolininkės vykdomos veiklos. Pažymėjo, kad objektas sukurtas projekto finansavimo ES lėšomis turi nešti naudą ir turi būti pasiekti tikslai numatyti projekte, net jeigu tam reikalingos papildomos pastangos ir materialiniai resursai (šiuo atveju – personalo išlaikymas, pastato priežiūros išlaidos). Iš projekto finansavimo ir administravimo sutarties 1 priedo „Projekto tęstinumas“ nustatė, kad tolesne sukurto objekto priežiūra rūpinsis projekto savininkas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pastato savininkai yra pareiškėja ir UAB „MAJI“. Teismas taip pat nustatė, kad administracijos darbo užmokesčio padengimui bus gaunamos pajamos iš rezidentams teikiamų nuomos (patalpų ir įrangos) ir projektinių veiklų paslaugų. Teismas sprendė, kad finansiniai padariniai dėl tęstinio projekto nesilaikymo pirmiausia tenka projekto vykdytojui, kuris privalo tęsti projektą taip, kad jis neštų naudą (pajamas).

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpis nepasibaigė, sprendė, jog nekilnojamo ir kilnojamo turto areštas 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. kovo 8 d. turto arešto aktais yra nepagrįstas, nes areštuotas turtas įsigytas panaudojus ES lėšas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra yra nukreipusios reikalavimus į skolininkę grąžinti dalį projekto lėšų (43 002 Eur), kurios buvo panaudotos pažeidžiant projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir teisės aktus ir ginčas dar nėra pasibaigęs (Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3475-535/2017 skolininkės skundą atmetus kaip nepagrįstą, pastaroji teismo sprendimą administracinėje byloje apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundas dar nėra išnagrinėtas). Teismo vertinimu, tai reiškia, kad projektą prižiūrinti institucija turi skolininkei turtinių pretenzijų, nors projekto galutinė ataskaita ir yra patvirtinta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ prašo iš dalies panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą, paliekant galioti sprendimą dėl areštų panaikinimo pastatui ir nekilnojamajam turtui bei priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo reikalavimą panaikinti areštą atsiskaitomosioms sąskaitoms, kasai bei lėšoms, esančioms pas trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nors teismas pripažino, kad visuomenės poreikių tenkinimas šiame projekte yra aukščiau nei kitų privačių subjektų finansiniai interesai, tuo pačiu konstatavo, kad finansai, gauti iš rezidentų ir yra skirti tęstiniam projekto vykdymui, yra neapsaugoti ir jiems netaikoma CPK 668 straipsnio 3 dalyje numatyta apsauga nuo išieškojimo. Tokiu būdu kyla klausimas, ar finansiniai resursai, gauti iš rezidentų ir panaudoti projekto tęstinumui, turi būti apsaugoti toje apimtyje, kurioje jie yra panaudojami pačių rezidentų tolimesnės veiklos užtikrinimui ar gali būti išieškojimo objektas.

1.2. Teismas neatsižvelgė, kad teismui buvo pateikti visi įrodymai, skaičiavimai, patvirtinantys, kad visos gaunamos pajamos yra tik iš rezidentų, vykdant projekte ir sutartyje prisiimtus įsipareigojimus. Be to, projekto vykdymas yra tam tikrų finansinių resursų naudojimas. Teismas skundžiamu sprendimu padarė išvadą, kad sukurto objekto finansais privalo rūpintis projekto savininkas.

1.3. Pareiškėja pažymi, kad valstybė projekto tęstinumą nustatė 15 metų iki 2030 m., todėl valstybė per savo institucijas privalo užtikrinti jo vykdymo galimybę. Teismas skundžiamu sprendimu sukūrė precedentą, pasireiškiantį tuo, kad visuomenės poreikių tenkinimas galimas be finansinių išteklių, privatų interesą priešpastatant valstybiniam ir jam suteikiant pirmumo teisę.

1.4. Teismas nevertino aplinkybės, kaip antstolis atskirs gautas lėšas iš rezidentų nuo papildomo finansavimo iš projekto savininko pusės. Teismas neapibrėžė jokių finansinių ribų, reikalingų vykdyti projekto tęstinumą nuo lėšų, kurios išskiriamos kitų poreikių tenkinimui.

1.5. Teismas neatsižvelgė, jog pagal vykdomą projektą ir vykdomus įsipareigojimus pareiškėja negali gauti kitų pajamų, išskyrus pajamas už nuomą iš rezidentų. Dėl šios priežasties antstolės veiksmai ir teismo leidimas paimti visas finansines lėšas iš projekto vykdytojo visiškai sustabdo projekto vykdytojo veiklą, nes asociacija negali vykdyti jokių funkcijų, kadangi bet kokia veikla reikalauja tam tikrų sąnaudų, neįskaitant atlyginimo aptarnaujančiajam personalui: elektros energijos, vandens, kanalizacijos, šildymo kaštų dengimas, kuris neįskaitomas į projekto vykdymo išlaidas, o yra tiesiogiai susijęs su respondentų veikla. Tai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

10. Antstolė A. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikė.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Kortas“ prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

3.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad visos pajamos yra gaunamos tik iš rezidentų ir yra skirtos tik projekto įgyvendinimo užtikrinimui. Suinteresuotas asmuo UAB „Kortas“ pažymi, kad šiuo atveju nėra išieškoma iš paramai skirtų lėšų ir tą patvirtina skundžiamoje nutartyje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, jog skiltyje „Projekto tęstinumas“ nurodyta, kad tolesne sukurto objekto priežiūra rūpinsis Projekto savininkas, o kad administracijos darbo užmokesčio padengimui bus gaunamos pajamos iš rezidentams teikiamų nuomos (patalpų ir įrangos) ir projektinių veiklų paslaugų. Tokios pozicijos laikomasi ir Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartyje analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2S-1786-230/2015, kurioje teismas nustatė, kad iš apeliacinės instancijos teismui pateikto pakeitimo nurodymo Nr. 01 pagal rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 matyti, jog rangos sutarties Nr. MBA 2013/07/06 su užsakovu (projekto vykdytojui) UAB „ Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ terminas yra pratęstas iki 2015 m. rugsėjo 30 d., tačiau, apeliacinio teismo nuomone, tai neturi jokios reikšmės sprendžiant klausima dėl antstolės veiksmu teisėtumo, areštuojant pareiškėjai UAB „Veistas“ priklausančias pinigines lėšas, kadangi, kaip nustatyta iš aukščiau nurodytų aplinkybių, šios lėšos nėra tiesiogiai gautos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, skirtų Europos Sąjungos remiamų projektų vykdymui.

3.2. Pareiškėja, nurodydama, kad antstolės veiksmai ir teismo leidimas paimti visas finansines lėšas iš projekto vykdytojo visiškai sustabdo projekto vykdytojo veiklą, nes elektros energijos, šildymo ir kt. kaštų apmokėjimas tiesiogiai susijęs su respondentų veikla, pati patvirtina, jog iš lėšų, kurios gaunamos iš rezidentų, ketinama atsiskaityti su darbuotojais, apmokėti komunalinius mokesčius, mokėti valstybei mokesčius, tačiau neketina atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Kortas“ ir siekia to išvengti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

13. Byloje sprendžiamas klausimas, ar CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į Europos Sąjungos finansuojamam projektui vykdyti skirtas lėšas galioja ir projekto tęstinumo laikotarpiu gautoms pajamoms.

14. CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.

15. Aiškindamas minėtą nuostatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant šią teisės normą svarbu nustatyti, kokiu tikslu draudžiama vykdyti išieškojimus, nes nustatyti ribojimai turi būti taikomi proporcingai siekiamam tikslui, taip pat pažymėjęs, kad CPK 668 straipsnio 3 dalis yra skirta sklandžiam ES projektų vykdymui užtikrinti ir tam skirtoms lėšoms apsaugoti, tačiau tai nėra nepagrįstas kreditoriaus teisių suvaržymas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti aiškinamasi, kokios lėšos yra skirtos projektui vykdyti, ar projekto tikslai yra pasiekti ir ar įstatymo nustatyta apsauga yra būtina projektui įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-627/2013).

16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės A. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/18/00339 dėl 41 125,63 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ išieškotojos UAB „Kortas“ naudai pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2292-260/2017 (v. b. l. 21). Vykdydama vykdomąjį dokumentą antstolė 2018 m. vasario 9 d. (v. b. l. 16-18) ir 2018 m. kovo 8 d. turto arešto aktais (v. b. l. 60-63) areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Skolininkė 2018 m. kovo 27 d. pateikė antstolei prašymą panaikinti areštus ir nenukreipti išieškojimo į pinigines lėšas (v. b. l. 108). Antstolė 2018 m. birželio 27 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-18-133-14953, kuriuo paskirstė iš pareiškėjos išieškotą 1 531,53 Eur sumą skolos daliai bei vykdymo išlaidoms padengti (v. b. l. 142), 2018 m. birželio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18011995 dėl atsisakymo panaikinti areštus (v. b. l. 143).

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2013 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-500 patvirtintas Valstybės planuojamų menų inkubatorių plėtros projektas, kuriuo siūloma finansuoti iš Lietuvos 2007-2013 metų Europos sąjungos struktūrinės paramos lėšų asociaciją „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ (b. l. 57-60). 2013 m. gruodžio 30 d. tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, atstovaujamos Lietuvos verslo paramos agentūros, ir pareiškėjos sudaryta Finansavimo ir administravimo sutartis (b. l. 75-87). Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 ir 3.2 punktai patvirtina, kad projekto įgyvendinimo pradžia yra 2013 m. birželio 10 d., o pabaiga – 2015 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 76). Iš Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2018 m. gegužės 11 d. rašto Nr. R4-2134(13.3.18-10) matyti, kad projekto galutinė ataskaita patvirtinta 2015 m. gruodžio 21 d., o galutinis mokėjimo prašymas apmokėtas 2015 m. gruodžio 9 d. Šis raštas taip pat patvirtina, kad projekto vykdytojas po projekto užbaigimo 15 metų turi užtikrinti projekto veiklos tęstinumą – nekeisti savo veiklos, kuriai skirtos finansavimo lėšos, pobūdžio ar įgyvendinimo sąlygų ir nenutraukti šios veiklos, nedalyvauti reorganizavime ir nesireorganizuoti, jeigu tai galėtų pažeisti Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatas (v. b. l. 118).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad projekto vykdymo laikotarpis yra pasibaigęs, tačiau ginčas kyla dėl to, ar projekto veiklos tęstinumo laikotarpiu (iki 2030 m.) iš projekto gautų lėšų galima vykdyti išieškojimą ir ar šioms lėšoms CPK 668 straipsnyje nustatyta tvarka yra taikoma apsauga.

19. Apeliacinės instancijos teismas iš Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 1-o priedo skyriaus „Projekto tęstinumas“ (b. l. 86-87) nustatė, kad įgyvendinus projektą, tolesne sukurto objekto priežiūra rūpinsis projekto savininkas. Objekto išlaikymui (administracijos darbo užmokesčio padengimui ir paskolos grąžinimui) bus gaunamos pajamos iš rezidentams teikiamų nuomos (patalpų ir įrangos) ir projektinių veiklų paslaugų, komunalinių paslaugų išlaidas padengs kiekvienas rezidentas pagal faktinį suvartojimą (b. l. 86). Taigi pareiškėjai buvo žinoma, kad pasibaigus projektui pareiškėjos veikla toliau bus vykdoma savarankiškai remiantis projekto metu sukurtais rezultatais, t.y. sukurtu nekilnojamu ir kilnojamu turtu veikloms vykdyti. Atitinkamai pajamos gautos pasibaigus projektui panaudojant projekto metu sukurtą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nebegali būti priskiriamos projekto finansavimo lėšoms remiantis Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 punktu, kadangi tokiomis lėšomis laikomos tik lėšos skirtos būtent nekilnojamo turto statybai ir kilnojamojo turto įsigijimui (b. l. 75, 86-87).

20. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad gaunamos pajamos iš rezidentų, vykdant projekte ir sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, taip pat laikytinos projekto finansavimo lėšomis projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu. Kitoks, t.y. šiuo atveju plečiamasis CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos taikymas laikytinas nepagrįstu kreditoriaus teisių suvaržymu, ypač atsižvelgiant į tai, kad projekto tikslas buvo skatinti meno srities smulkaus ir vidutinio verslo subjektų kūrimąsi sukuriant tam reikalingą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (b. l. 86), bet ne finansuoti tęstinę pačios pareiškėjos veiklą, nors šios veiklos pakeitimą ir riboja Sutarties specialiųjų sąlygų 10.11 punktas (b l. 78). Atitinkamai pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad visos gaunamos pajamos vykdant projekte ir sutartyje prisiimtus įsipareigojimus ir šią aplinkybę pagrindžiantys įrodymai negali būti vertinami kaip patvirtinantys, jog šios pajamos yra projekto finansavimo lėšos gautos kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti.

21. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nepagrįstas pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, jog pagal vykdomą projektą ir vykdomus įsipareigojimus pareiškėja negali gauti kitų pajamų, nes Sutarties specialiųjų sąlygų 10.11 punktas nenustato absoliutaus draudimo keisti veiklos, kuriai skiriamos finansavimo lėšos, pobūdį ar įgyvendinimo sąlygas, tačiau numato, kad tam reikalingas Įgyvendinančiosios institucijos ir (ar) Ministerijos raštiškas sutikimas. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo nuomone pareiškėja nepagrįstai teigia, kad CPK 668 straipsnio 3 dalyje esančios normos netaikymas projekto tęstinumo laikotarpiu gautoms pajamoms pažeistų viešojo ar privataus intereso pusiausvyrą ar teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

22. Dėl atskirojo skundo argumento, kad valstybė per savo institucijas privalo užtikrinti tolimesnę užbaigto projekto vykdymo galimybę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios valstybės institucijų pareigos expressis verbis nėra Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje. Jokia Sutarties nuostata negali būti interpretuojama kaip sukurianti absoliučią pareigą bet kuriai valstybės institucijai imtis bet kokių priemonių, kad būtų užtikrintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuoto projekto tęstinumas, kadangi tai būtų nesuderinama su LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Be to, pareiškėjos atsakomybė pagal Sutartį už projekto veiklų tęstinumą nepagrįstai būtų perkeliama kitiems subjektams. Nors pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog ši valstybės institucijų pareiga kyla remiantis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsniu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (aktuali redakcija nuo 2013 m. gruodžio 21 d.) 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma apibrėžia sąlygas kuomet valstybė narė arba vadovaujanti institucija užtikrina, kad veiksmui, susijusiam su investicija į infrastruktūrą ar investicija į gamybą, būtų toliau teikiama fondų parama, t.y. nereikalaujama grąžinti gautą finansavimą įgyvendintam projektui. Taigi ši norma negali būti taikoma sprendžiant klausimą, ar CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į Europos Sąjungos finansuojamam projektui vykdyti skirtas lėšas galioja ir projekto tęstinumo laikotarpiu gautoms pajamoms.

23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atskirasis skundas atmestinas paliekant Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Nagrinėjant bylą patirta 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 126), kurios atmetus atskirąjį skundą priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“, j.a.k. 302282754, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Alytus, valstybei 7,44 Eur (septynis eurus 44 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Mindaugas Šimonis