Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. R. G. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad 2012-07-18 gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus pranešimą Nr. S-KV-0074926, kuriame nurodyta, kad atmetama jos 2012-03-29 pateikta paramos paraiška pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ priemonę „Asbestinių stogų dangos keitimas“ (toliau – ir Paraiška). Paraiška buvo atmesta dėl to, kad pareiškėjos gyvenamojo namo asbestinė stogo danga buvo pakeista į plieninę dangą prieš pusę metų iki Paraiškos pateikimo, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo planavimo būdu taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2011-12-27 įsakymu Nr. 3D-943 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 20.4 punktą, tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, pareiškėjo padarytos įgyvendinant projektą ne anksčiau kaip po paramos paraiškos pateikimo datos.

L. R. G. manymu, šis formalus reikalavimas nepagrįstas jokia logika ir pažeidžia jos teisėtus lūkesčius. Kaimo atnaujinimo ir plėtros programa apima 2007–2013 m. Apie ją pradėta oficialiai skelbti 2007 m. pradžioje. Minėtu laikotarpiu buvo suteikti pagrįsti lūkesčiai, kad už nuodingų asbestinių stogų pakeitimą bus atlyginta iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų. Žemės ūkio ministerija, nepaisydamas kaimo gyventojų teisėtų lūkesčių, Įgyvendinimo taisykles patvirtino tik 2011-12-27, t. y. praėjus ketveriems metams nuo šios programos pradžios. Pareiškėjos nuomone, Agentūrai atmetus Paraišką, tarp L. R. G. ir Lietuvos valstybės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurių vienas iš reglamentavimo principų yra atsižvelgimas į teisėtus lūkesčius. Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 250 straipsniu, pareiškėja prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 100 000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl jos teisėtų lūkesčių pažeidimo.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu 351 patvirtinta Asbesto šalinimo programa. Nuo šio dokumento priėmimo pareiškėja įgijo teisėtus lūkesčius, kad jai bus atlygintos lėšos už asbestinio stogo pakeitimą. Žemės ūkio ministerija tik 2011 metais priėmė Įgyvendinimo taisykles, kuriose nustatė papildomą tinkamumo kriterijų – apribojo paraiškų pateikimo laiką. 2012-05-07 iš Europos Komisijos gautame laiške yra pažymėta, kad išlaidos finansavimo reikalavimus atitinka nuo 2011-10-06, todėl Žemės ūkio ministerija negalėjo šios datos keisti. Pareiškėja pažymėjo, kad dėl neigiamo sprendimo priėmimo turėjo didelių pergyvenimų.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė L. R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja 2012-03-29 pateikė Agentūrai Paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo planavimo būdu taisykles. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis (2012-01-06 įsakymo Nr. 3D-20 redakcija) ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (2012-02-03 įsakymo Nr. 3D-74 redakcija) (toliau – Administravimo taisyklės). Atliekant Paraiškos vertinimą, buvo nustatyta, kad ji negali būti toliau administruojama, nes 2012-03-15 Agentūroje gautame rašte Nr. BR5.1-8498 pareiškėja nurodė, jog jos gyvenamojo namo asbestinė stogo danga buvo pakeista į plieninę prieš pusę metų iki Paraiškos pateikimo. Nurodė, kad stogą pakeitė ir atliekas išvežė UAB „Nord Profil“, o už paslaugas buvo sumokėta 44 260,17 Lt. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 20.4 punktu, tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, pareiškėjo padarytos įgyvendinant projektą ne anksčiau kaip po paramos paraiškos pateikimo datos. L. R. G. tinkamos finansuoti išlaidos turėjo būti patirtos po 2012-03-29. Agentūros direktoriaus 2012-05-18 įsakymu Nr. BR1-487 buvo nuspręsta pareiškėjai neskirti paramos. Pareiškėja Agentūros sprendimo neskirti jai paramos pagal Paraišką neapskundė.

Atsakovo atstovo nuomone, L. R. G. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes Agentūra, vertindama Paraišką, vadovavosi Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, nepažeidė nei šių, nei kitų teisės aktų reikalavimų.

Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: valdžios institucijos neteisėtiems veiksmus (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo). Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė neatsiranda. Agentūra nėra atlikusi pareiškėjos atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, L. R. G. neįrodė žalos bei priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Nesant visų sąlygų kilti viešajai (valstybės) atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį, pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Žemės ūkio ministerija prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Žemės ūkio ministerija iš esmės palaikė Agentūros atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu 351 patvirtinus Asbesto šalinimo programą Aplinkos ministerijai buvo pavesta koordinuoti, kontroliuoti ir vertinti programos įgyvendinimą ir remti visuomenės sveikatai nesaugių asbesto turinčių gaminių šalinimą iš aplinkos.

Asbesto šalinimo programoje nurodyta, kad asbesto turinti šiferinė stogų danga plačiausiai paplitusi kaimo vietovėse, kurių gyventojai gauna mažas pajamas ir neišgali šios dangos pakeisti į neasbestinę dangą. Žemes ūkio ministerija, atsižvelgdama į asbesto keliamą riziką kaimo gyventojams, ir siekdama prisidėti prie Asbesto šalinimo programos įgyvendinimo, inicijavo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos keitimą, ir, gavusi Europos Komisijos pritarimą, 2012 m. pradėjo teikti paramą kaimo gyventojams, norintiems pasikeisti gyvenamųjų namų asbestinius stogus. Vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998-09-15 nutarimu Nr. 1120, 8 ir 9.2 punktais, atsakovo atstovas priėmė Įgyvendinimo taisykles, kurios įsigaliojo 2011-12-31. Pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, turi teisę priimti administracinius teisės aktus, siekiant įgyvendinti viešąjį administravimą. Institucija, atsižvelgusi į teisinio reguliavimo aktualumą ir ekonominius socialinius aspektus, priėmė norminį teisės aktą, kurio priėmimas neviršijo ministerijos kompetencijos, aktas neprieštarauja Žemės ūkio ministerijos tikslams bei uždaviniams.

Atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija nevertino L. R. G. Paraiškos ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neatliko neteisėtų veiksmų, nebuvo įrodyta patirta žala bei priežastinis ryšys tarp žalos ir galimų neteisėtų veiksmų, todėl nėra visų sąlygų, dėl kurių galėtų kilti viešoji atsakomybė.

Pažymėjo, kad L. R. G. lūkestis, jog už stogo keitimą bus atlyginta be išlygų, negali būti laikomas pagrįstu, kadangi parama Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones gali būti teikiama tik teisės aktuose nustatytą tvarka ir tik tiems pareiškėjams, kurie atitinka nustatytus reikalavimus. Pareiškėja stogo dengimo darbus atliko dar nesant priimtam teisės aktui, pagal kurį tokio pobūdžio darbai galėtų finansuojami, ir ši aplinkybė savaime negali būti pagrindu kilti teisėtiems lūkesčiams. Viešojoje erdvėje skelbiama informacija apie ateityje ketinamą priimti teisinį reguliavimą negali būti vertinama kaip teisėtas pagrindas lūkesčiams kilti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovo Žemės ūkio ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad „Kaimo atnaujinimo ir plėtros“ programa buvo skirta viešojo intereso tenkinimui ir fiziniai asmenys negalėjo būti paramos gavėjai Įgyvendinimo taisyklės buvo priimtos po to, kai Europos Komisija priėmė sprendimą dėl paramos programos pakeitimo. Asbesto šalinimo programa laikytina programiniu dokumentu. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės yra atsakingos už išlaidas nuo tos dienos, kai Komisija gauna prašymą persvarstyti ar pakeisti programą.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nustatant išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ priemonę „Asbestinių stogų dangos keitimas“ tinkamumo kriterijų, kad tinkamomis išlaidos laikomos, kai jos padarytos ne anksčiau kaip nuo paraiškos padavimo dienos, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje L. R. G. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Žemės ūkio ministerijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-30). 2012-03-29 pateikė Agentūrai 2013-03-26 paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo planavimo būdu taisykles (reg. Nr. 3KA-KV-12-1-008725-PR001; b. l. 49–61). Paraiška buvo pateikta siekiant pakeisti adresu: (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo asbestinę stogo dangą aplinkai nekenksminga plieninių profiliuotų lakštų danga. Prašomos paramos suma – 9 846 Lt. Agentūros direktorius 2012-05-18 įsakymu Nr. BRI-487 patvirtino sąrašą projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo planavimo būdu taisykles, įtraukdamas į šį sąrašą (eil. Nr. 8) pareiškėją L. R. G., kaip neatitinkančią Įgyvendinimo taisyklių 20.4 punkte nurodyto paramos skyrimo kriterijaus (b. l. 47, 48). Apie tai pareiškėja buvo informuota Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2012-07-18 sprendimu Nr. S-KV-0074926 (b. l. 33–34).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnijos 2012-03-15 pažymos matyti, kad L. R. G. nuo 1989 m. faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 62). 2012-03-23 asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaita patvirtina, kad pareiškėjos nurodytu adresu esančio namo stogas buvo padengtas 240 kv. m asbestinio šiferio, kurio būklė nepatenkinama (b. l. 63–64). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012-03-28 rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. 017-ST (b. l. 71), pritarė J. M. parengtam gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) stogo dangos keitimo paprastojo remonto aprašui (b. l. 65–67). L. R. G. gyvenamojo namo asbestinė stogo danga į plieninę buvo pakeista ir išlaidos patirtos 2011 m. birželio mėnesį (b. l. 95), t. y. iki Paraiškos pateikimo, todėl vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 20.4 punktu, parama jai nebuvo skirta. Minėtas reikalavimas, priešingai nei teigia pareiškėja, negali būti laikomas formaliu, kadangi parama gali būti skiriama tik tiksliai visus reikalavimus jai gauti atitikusiems pareiškėjams.

L. R. G. nuomone, neturtinė žala jai kilo dėl teisėtų lūkesčių gauti gyvenamojo namo asbestinio stogo dangos pakeitimui paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ priemonę „Asbestinių stogų dangos keitimas“ pažeidimo. Šią žalą pareiškėja kildina iš Žemės ūkio ministerijos neveikimo taip, kaip šis viešojo administravimo subjektas turėjo veikti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metais programos priemones, t. y. Įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo pavėluotai.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa buvo patvirtinta Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076. Šioje programoje buvo numatyta priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, tačiau asbestinių stogų keitimo programos lėšomis galimybė nebuvo aptarta. Vyriausybė, siekdama užtikrinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai nustatytų priemonių įgyvendinimą, 2007-02-13 nutarimu Nr. 189 paskyrė valstybės institucijas, atsakingas už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą. Šiuo Vyriausybės nutarimu Žemės ūkio ministerija buvo paskirta Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (1 punktas). Žemės ūkio ministras 2004-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisykles, kuriose detalizuotos šios programos institucinių struktūrų (valdymo, mokėjimo, sertifikavimo, kompetentingosios ir kt.) funkcijos.

Vyriausybė 2008-04-17 nutarimu Nr. 351 patvirtino Asbesto šalinimo programą. Šios programos paskirtis – atsižvelgiant į asbesto keliamą riziką visuomenės sveikatai, asbesto turinčių gaminių naudojimo ir šalinimo iš aplinkos esamą būklę, nustatyti šios programos ilgalaikį tikslą ir uždavinius, numatyti teisines, organizacines ir ekonomines priemones, kurios sudarytų sąlygas saugiai pašalinti iš aplinkos asbesto turinčius gaminius. Programos įgyvendinimo priemonės vykdomos 2008–2013 metais. Numatytas finansavimas iš bendrųjų asignavimų, tvirtinamų asignavimų valdytojams Valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje. Šiai programai įgyvendinti gali būti naudojamos ir savivaldybių, aplinkos apsaugos rėmimo programos, Europos Sąjungos ir tarptautinių fondų, kitos lėšos. Pridedamoje lentelėje numatyti veiklos įgyvendinimo terminai. Aplinkos ministerija 2010 metais įpareigota parengti ir aplinkos ministro įsakymu patvirtinti Valstybės paramos teikimo asbesto turinčių gaminių šalinimo iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų investiciniams projektams taisykles. Savivaldybės, apskričių viršininkų administracijos įpareigotos 2010 metais parengti savivaldybių paramos programas, skirtas asbesto turintiems gaminiams šalinti iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų. Aplinkos ministerija, savivaldybės, apskričių viršininkų administracijos 2011-2013 metais įpareigotos apmokėti dalį asbesto turinčių gaminių šalinimo iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų investicinių projektų vertės: 2011 metais – 3 000 tūkst. Lt, 2012 metais – 5 000 tūkst. Lt, 2013 metais – 6 000 tūkst. Lt.

Žemės ūkio ministerija 2011-10-06 raštu Nr. 2D-4870(12.87) Europos Komisijai išsiuntė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos pakeitimus (b. l. 165-178). 2012-05-07 Žemės ūkio ministerija gavo Europos Komisijos atsakymą, jog pasiūlymas dėl pakeitimo buvo priimtas. Minimu raštu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad programos keitimas įsigalioja rašto gavimo dieną, tačiau išlaidos finansavimo reikalavimus atitinka nuo prašymo dėl keitimo gavimo Europos Komisijoje dienos, t. y. 2011 m. spalio 6 d.

Šiuo pakeitimu tame tarpe buvo pakeista 322 priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Priemonės aprašymas pakeistas atsižvelgiant į Asbesto šalinimo programos metu inventorizacijos ataskaitose surinktus duomenis apie asbesto turinčių gaminių naudojimą ir finansinių priemonių nebuvimą stogų dangos pakeitimui. Priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ 3 skirsnio 2 paragrafas pasiūlytas papildyti sakiniu, kad priemonė prisideda prie Lietuvos kaimo savivaldybių patvirtintų asbesto šalinimo programų, suteikdama galimybę keisti asbesto stogų dangą, panaudojant Europos Sąjungos programų lėšas. Padarius Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos pakeitimus į paramos gavėjus 6.2 punkte įtraukti, įgyvendinant priemonę „iš viršaus į apačią“ planavimo būdu – savivaldybių administracijos ir fiziniai asmenys. Tinkamos finansuoti išlaidos nurodytos 7 punkte. Tokios išlaidos apima: išlaidas, skirtas kaimo estetinei gerovei kelti (pvz., fasadams dažyti, stogams perdengti, langams keisti ir pan.); viešosios infrastruktūros sukūrimui ir gerinimui; Pastatų atnaujinimui ir pritaikymui visuomenės poreikiams; tradicinių amatų centrų įkūrimui (įskaitant tradicinių amatų technologinės linijos sukūrimą, tradicinių amatų prekyvietės ir tradicinių amatų mokymo patalpų įrengimą,); statinių statybai ir rekonstravimui; anksčiau nenurodyto bet projekto reikmėms būtino nekilnojamojo turto gerinimui, statybinių medžiagų įsigijimui; bendrosioms išlaidoms; projekto viešinimo išlaidoms; skubios pagalbos įrangos įsigijimui ir įrengimui. 8.2 punkte pažymėta, kad pareiškėjas (fizinis asmuo) yra iš savivaldybės, kuri turi patvirtintą asbesto turinčių gaminių šalinimo programą, o 8.3 punkte nurodyta, kad projektas turi atitikti šioje priemonėje numatytus tikslus. 9 punktas nustato, kad projektų atrankos pirmumo kriterijus nustato Žemės ūkio ministerija priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Projektų atrankos pirmumo kriterijų taikymo tvarka apibūdinta Programos I priedo II skyriuje. Šioje tvarkoje 1 kriterijumi įvardinta tai, kad paraišką teikia subjektas, kuris yra tinkamas gauti paramą pagal konkrečią priemonę ar veiklos sritį, o veiksmai ir išlaidos privalo būti susiję su remiama priemone ir (arba) veiklos sritimi.

Žemės ūkio ministras 2011-12-27 įsakymu Nr. 3D-943 patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo būdu taisykles.

Kaip jau minėta, pareiškėjos pateikta Paraiška buvo atmesta dėl to, kad ji neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 20.4 punkte nurodyto paramos skyrimo kriterijaus. Pagal šį kriterijų, tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, pareiškėjo padarytos įgyvendinant projektą, ne anksčiau kaip po paramos paraiškos pateikimo datos. Šios išlaidos nefinansuojamos, jeigu parama projektui neskiriama arba išlaidos nėra nurodytos tinkamų finansuoti išlaidų sąraše, pateiktame taisyklių 21 punkte, arba jei jos padarytos nesilaikant Administravimo taisyklėse nustatytų pirkimo procedūrų. Pareiškėjai PVM sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas pagal Sutartį Nr. 11/04/21 buvo išrašyta 2011-06-28, už statybinių atliekų išvežimą PVM sąskaita faktūra išrašyta 2011-06-30. Tai rodo, jog iki 2011-06-30 pareiškėja patyrė išlaidas, susijusias su asbestinio stogo keitimu. Kaip matyti iš 2012-05-07 Europos Komisijos atsakymo išlaidos finansavimo reikalavimus atitinka nuo prašymo dėl keitimo gavimo Europos Komisijoje dienos, t. y. 2011 m. spalio 6 d. Taigi, tuo metu, kai pareiškėja pakeitė savo stogą, Europos Komisija nebuvo gavusi Žemės ūkio ministerijos rašto dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos pakeitimo, todėl pareiškėjos išlaidos programos lėšomis negalėjo būti finansuojamos. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 71 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, valstybės narės yra atsakingos už išlaidas nuo tos dienos, kai Komisija gauna prašymą persvarstyti ar pakeisti programą, kaip nurodyta šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje, iki Komisijos sprendimo pagal šio reglamento 7 ir 8 straipsnius priėmimo dienos arba iki pakeitimų atitikties vertinimo pagal šio reglamento 9 straipsnį užbaigimo dienos. Tai rodo, jog Įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo data bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi. Parama pareiškėjai negalėjo būti teikiama ne dėl pavėluoto šių taisyklių patvirtinimo, o dėl Reglamento nuostatų.

Svarstytina, ar Žemės ūkio ministerija turėjo pareigą anksčiau kreiptis dėl Lietuvos kaimo plėtros programos pakeitimo. Pagal originalios redakcijos Administravimo taisyklių 4 punktą valdymo institucija atsako už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą Lietuvos kaimo plėtros programos valdymą, įgyvendinimą ir priežiūrą. Valdymo institucijos funkcijas vykdo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamentas, išskyrus kai kurias funkcijas, kurias vykdo kiti departamentai Valdymo institucija tame tarpe ir vadovaudamasi partnerystės principu rengia Lietuvos kaimo plėtros programą, teikia jos projektą Europos Komisijai derinti ir tvirtinti. Europos Komisijai patvirtinus Kaimo plėtros programos projektą, teikia jį tvirtinti Vyriausybei, prireikus, siekdama užtikrinti efektyvų programos įgyvendinimą, inicijuoja pakeitimus ir, Lietuvos kaimo plėtros programos stebėsenos komitetui pritarus, teikia juos Europos Komisijai. Pagal šiuo metu galiojančią teisės akto redakciją, Lietuvos kaimo plėtros programos tvirtinimo ir keitimo funkcijos taip pat suteiktos Kaimo plėtros departamentui. Pareiga rūpintis Lietuvos kaimo plėtros programos pakeitimais suteikta Žemės ūkio ministerijai.

Pareiškėjos nuostoliai dėl stogo pakeitimo išlaidų nekompensavimo iš esmės kilo dėl to, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metais programos pakeitimas, pagal kurį pareiškėja ketino gauti išmokas, buvo parengtas jau po to, kai ji atliko stogo keitimo darbus. Sekant Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 10 straipsnio 1 dalimi iki prašymo pakeisti programą gavimo dienos valstybės narės negali būti atsakingos už patirtas išlaidas. Teisės aktai, tame tarpe ir Asbesto šalinimo programa, kuri buvo patvirtinta Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr. 351, nenumato pareigos Žemės ūkio ministerijai kreiptis dėl Lietuvos kaimo plėtros programos pakeitimų padarymo tam tikrais teisės aktuose nustatytais terminais. Asbesto šalinimo programoje buvo numatyta, kad programos įgyvendinimui gali būti naudojamos ir Europos Sąjungos fondų lėšos, tačiau šis aplinkybė išdėstyta nekonkrečiai. Europos Sąjungos teisės aktuose nėra nuorodų į tai, kad asbestinių stogų keitimas būtų galimas ar rekomenduojamas atlikti panaudojant Kaimo plėtros programos lėšas. Nenustatyta, kad Žemės ūkio ministerija kreipimąsi į Europos Komisiją dėl Lietuvos kaimo plėtros programos pakeitimo nesurašydama iki pareiškėja pasikeitė stogo dangą, galėjo veikti pažeisdama teisės aktus ar nepakankamai rūpestingai.

Žemės ūkio ministerija neturėjo pareigos nei kreiptis į Europos Komisiją dėl pakeitimo, nei patvirtinti Įgyvendinimo taisykles iki tam tikro konkretaus termino, kurio pažeidimą būtų galima konstatuoti. Taigi, negalima daryti išvados, kad institucija pažeidė teisės aktų reikalavimus. Žemės ūkio neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu. Agentūros direktoriaus 2012-05-18 įsakymas Nr. BRI-487, kuriuo jis patvirtino sąrašą projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo planavimo būdu taisykles, įtraukdamas į šį sąrašą pareiškėją L. R. G., kaip neatitinkančią Įgyvendinimo taisyklių 20.4 punkte nurodyto paramos skyrimo kriterijaus, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad saugomi ir ginami ne visi lūkesčiai, bet tik teisėti, t. y. tie, kurie kyla iš Konstitucijos, įstatymų ar kitų teisės aktų. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas sukuria viešosios valdžios pareigą laikytis savo prisiimtų įsipareigojimų asmenų atžvilgiu: teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia, kad asmenys turi pagrįstą pagrindą manyti, jog valstybė įstatymais ir kitais teisės aktais prisiimtus įsipareigojimus vykdys ir asmenų įgytos teisės pagal šiuos teisės aktus bus išlaikytos ir ginamos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendintos. L. R. G. tikėjimasis, kad už stogo dangos keitimą patirtos išlaidos bus atlygintos be išlygų, negali būti laikomas pagrįstu. Tuo metu, kai pareiškėja keitėsi stogo dangą Lietuvos kaimo plėtros programa nebuvo pakeista ir tikėtis gauti paramą pareiškėja neturėjo jokio teisinio pagrindo. Tai, kad žiniasklaidos priemonėse galėjo būti kalbama apie asbestinės stogo dangos keitimo reikalingumą, nors pareiškėja tokių įrodymų ir nepateikė, jokiu būdu nereiškia, kad veikdama rūpestingai ir apdairiai pareiškėja turėjo Nacionalinėje mokėjimų agentūroje ar kitose paramą skirstančiose institucijose pasitikslinti, ar žiniasklaidoje skelbiama informacija yra teisinga. Kadangi pareiškėja stogo dangą pakeitė dar nesant priimto teisės akto, pagal kurį tokio pobūdžio darbai galėtų finansuojami, ji negali tvirtinti, jog buvo pažeisti L. R. G. teisėti lūkesčiai. Kaip teisingai pažymėjo Žemės ūkio ministerija, viešojoje erdvėje skelbiama informacija apie ateityje ketinamą priimti teisinį reguliavimą negali būti vertinama kaip teisėtas pagrindas lūkesčiams kilti.

Pareiškėja yra pateikusi duomenis apie pablogėjusią sveikatos būklę (b. l. 148-150), tačiau byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti priežastinį ryšį tarp pareiškėjos traumos ir ligos bei 9846 Lt paramos negavimo. Taip pat nėra išdėstyta, kodėl pareiškėja paskaičiavo net 10 kartų už negautą paramą didesnį neturtinės žalos dydį.

Remdamasis administracinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad Žemės ūkio ministerijos darbuotojai neatliko jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo). Nenustačius minėtos institucijos neteisėtos veikos, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos naudai iš Lietuvos valstybės priteisti neturtinės žalos atlyginimą. L. R. G. subjektyvus manymas, kad valstybės institucijos darbuotojų veiksmai buvo neteisėti, nesudaro pagrindo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.