Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. e2S-29-912/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
e2S-29-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32620-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Atsakovas
S. T.
Ieškovas
S. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-29-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32620-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Z. (S. Z.) ieškinį atsakovei S. T. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškinyje prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ieškovas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.30 val. iki 20.00 val. bei kas antrą šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val., neutralioje aplinkoje, dalyvaujant atsakovei.

Atsiliepimas

2. Atsakovė prašė ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, kad nuo 2018 m. vasario 11 d. šalių santykiai yra konfliktiški. Ieškovas, atvykęs į atsakovės butą susitikti su vaiku, užsipuolė atsakovės draugą, pagriebęs tik pižama aprengtą vaiką, norėjo išsinešti į lauką. Mažamečio vaiko akivaizdoje ieškovas iškeikė atsakovę necenzūriniais žodžiais, grasino ir gąsdino, dėl to vaiką ištiko isterijos priepuolis. Dėl šio įvykio atsakovė iškvietė policijos pareigūnus. Atsakovė nurodo, kad iki civilinės bylos išnagrinėjimo ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką nustatyti netikslinga, nes tik bylos nagrinėjimo metu teismas galės įsitikinti, ar yra galimybė ieškovui matytis su vaiku.

3. Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo ir mažamečio vaiko ryšys nepakankamai artimas ir saugus, ieškovas savo gyvenamojoje aplinkoje nesudarytų pakankamai saugių ir tinkamų buities sąlygų mažametei. Atsižvelgiant į ieškovui taikytą kardomąją priemonę – draudimą artintis prie atsakovės, vaiko amžiaus ypatumus ir interesus, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra pernelyg plati, jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimai neįmanomas dėl taikomų kardomųjų priemonių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė, kad ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku atsakovės nurodytoje neutralioje vietoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), įpareigojat atsakovę pristatyti vaiką ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.30 val. iki 20.00 val. ir kas antrą šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val.

5. Teismas nurodė, kad atsakovė savo poziciją grindžia 2018 m. vasario mėnesį tarp jos ir ieškovo įvykusiu konfliktu, teigdama, kad ieškovas nekontroliuoja savo elgesio, nevaldo emocijų, nesuvokia, kad jo veiksmai kenkia vaikui, bendravimas su tėvu vaikui pavojingas. Tačiau duomenų, pagrindžiančių atitinkamas aplinkybes, atsakovė į bylą nepateikė. Ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvo surinkta objektyvių ir pakankamų duomenų išvadai, kad ieškovas tikslingai siekė sukelti atsakovei fizinį skausmą. Duomenų apie tai, kad šiuo metu ieškovo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės, byloje nėra.

6. Teismas padarė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamai duomenų, iš kurių galima būtų daryti tikėtiną išvadą, jog laikinas ieškovo bendravimas su vaiku ieškovo nurodyta tvarka gali kenkti vaikui. Nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teigti, kad šalių mažamečiam vaikui būtų nesaugu bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu po kelias valandas per dieną, stebint ar netoliese esant atsakovei, toks bendravimas darytų žalą vaiko fizinei ar emocinei būklei, teismas neturi pagrindo.

7. Teismas vertino, kad šalių konfliktiški santykiai, negali būti pagrindu pažeisti vaiko interesą bendrauti ir nebūti išskirtam su tėvu, palaikyti su juo ryšį. Kitu atveju kiltų pavojus, kad šis ryšys gali nutrūkti ir teismo sprendimo, tuo atveju jei ieškinys būtų tenkintas, įvykdymas būtų apsunkintas. Nenustačius ieškovo ir mažamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos, būtų nepagrįstai apribota ne tik ieškovo, bet ir šalių vaiko teisė į tarpusavio bendravimą.

8. Teismas, nustatydamas laikiną ieškovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, atsižvelgė į ieškovo teisę bendrauti ir matytis su nepilnamečiu vaiku, į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu. Teismas vertino, kad šalių vaikui yra tik 2 metai, ieškovas su vaiku paskutinį kartą matėsi 2018 m. vasario mėnesį.

9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ir vaiko stiprūs artimi santykiai nesieja, jų emocinis ryšys galimai yra nutrūkęs, todėl tam, kad būtų užtikrintas vaiko emocinis saugumas, bendraujant su ieškovu turėtų padėti atsakovė. Atsižvelgęs į konfliktinius šalių santykius, teismas nustatė, kad ieškovo bendravimas su vaiku vyktų neutralioje aplinkoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaiku tinkamoje viešoje vietoje (pavyzdžiui, parke, žaidimų aikštelėje).

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

10. Atsakovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tokią mažamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką:

10.1. kas antrą mėnesio šeštadienį vaiko motina pristato dukrą 10.00 val. į prekybos centrą „Pupa“ žaidimo kambarį ir perduoda vaiko teisių apsaugos darbuotojams, o 12.00 val. pasiima vaiką iš vaiko teisių apsaugos darbuotojų. Už žaidimo kambario paslaugas apmoka ieškovas.

10.2. teismui rekomenduoti vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams teikti socialinės paslaugas tėvui ir vaikui bendraujant.

11. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Teismo nutartimi nustatyta tvarka prieštarauja dvejų metų vaiko ir atsakovės, jos motinos, interesams.

11.2. Vaikas apie 20.00 val. geria pieną, ieškovė ją nuprausia, paskaito 20 minučių pasaką ir vaikas eina miegoti. Anksti ryte dukra keliasi ir eina į darželį. Spalio mėn. 18.30 val. lauke jau būna tamsu.

11.3. Vaikas dienos metu pakankamai žaidžia darželyje, todėl vakare yra pavargęs. Du vakarus į savaitę vesti vaiką į viešas vietas susitikti su tėvu netikslinga.

11.4. Atsakovės santykiai su ieškovu yra konfliktiniai atsakovė nenori jo matyti. Atsakovė turi teisę pasirinkti, kada ir su kuo matytis. Teismo įpareigojimas dalyvauti 8 darbo dienų vakarus ir 2 šeštadienio pusdienius per mėnesį ieškovo ir vaiko bendravime pažeidžia atsakovės konstitucines teisės, riboja jos laisvę gyventi asmeninį gyvenimą.

11.5. Bendravimas su mažamečiu vaiku turėtu būti vaikui patogiu metu ir turi atitikti mažametės mergaitės interesus, netrukdyti vaikui pailsėti vakare po darželio namuose ir ramiai nueiti miegoti.

11.6. Paskutinį kartą ieškovas lankė vaiką 2018 m. vasario 11 d. Dėl ieškovo elgesio buvo kviesta policija. Atsakovė nurodo, jog bijo ieškovo ir juo nepasitiki.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Atsakovė nuo vaiko gimimo siekia riboti tėvo bendravimą su mažamete dukra. Dėl melagingo įskundimo teisėsaugos institucijoms ieškovas neturėjo galimybės nuo 2018 m. vasario 11 d. bendrauti su savo vaiku.

12.2. Vaiko lankomos ugdymo įstaigos vadovė nurodė, kad atsakovė kiekvieną dieną atvyksta pasiimti vaiko į ugdymo įstaigą 18.00 val. Atsakovė teigia, jog ji nedirba. Darželis dirba nuo 7.00 iki 18.30 val., todėl nurodytomis dienomis ji gali pasiimti mergaitę iš darželio anksčiau. Vaiką iš ugdymo įstaigos gali pasiimti ir pats tėtis.

12.3. Šalių dukra yra dviejų metų, jai ypač yra reikalingas abiejų tėvų dėmesys, supratimas, kad ji yra vienodai svarbi ir mamai, ir tėčiui, artimo emocinio ryšio su tėvais susiformavimas.

12.4. Atsakovės teiginiai, susiję su tariamu jos laisvės ribojimu, atskleidžia jos tikslą ir siekį maksimaliai riboti tėvo bendravimą su mažamete dukra. Atsakovė į šį bendravimą ji siekia įtraukti vaiko teisių apsaugos instituciją ir jos darbuotojus, tačiau nenurodo, kaip ir kokiu pagrindu toks bendravimas turėtų vykti, ar tokio pobūdžio bendravimo užtikrinimas įeina į vaiko teisių apsaugos institucijos kompetenciją.

Šalies argumentai

12.5. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus mieste yra daug vaikų žaidimų kambarių, kuriuose tėvas galėtų pereinamuoju laikotarpiu bendrauti su dukra. 2018­ m. lapkričio 20 d. atsakovė atvedė mergaitę į PC „Panorama“. Visas bendravimo laikas praėjo itin sklandžiai. Nustatyta laikina bendravimo tvarka yra reikalinga tik pereinamajam laikotarpiui, kol tėvas galės su vaiku bendrauti savarankiškai. Ieškovo nuomone, atėjus žiemai ir esant geram orui, vaikas turi matyti sniegą ne tik pro langą, bet ir būti pavėžinama tėčio su rogutėmis, paliesti krentančias snaiges, palipdyti ką nors iš sniego.

12.6. Ieškovas nemano, kad ugdymo įstaigos režimas nuvargina vaikus. Maži vaikai yra aktyvūs, todėl tikrai taip nėra, kad vaikas, grįžęs iš ugdymo įstaigos į namus, pavalgo ir iš karto eina miegoti. Kadangi atsakovės neapykanta ieškovui yra akivaizdi, ji nenori su juo matytis, vaiko tėvas sutinka ir be ilgesnio vaiko motinos dalyvavimo bendrauti su dukra.

12.7. Dėl atsakovės nurodyto 2018 m. vasario 11 d. incidento ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ieškovas jokios nusikalstamos veikos prieš atsakovę jis nėra padaręs, o pastarosios pareiškimas apie tariamą smurtą buvo parašytas sąmoningai, siekiant ilgesniam laikui apriboti tėvo bendravimą su dukra. Atsakovės siūlomas minimalus bendravimas neatitinka vaiko interesų ir niekaip negali būti pateisintas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – ieškovo charakteristikų iš darbo vietų kopijas, sprendžia, kad jie nėra reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovės atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, ieškovas nenurodė priežasčių, dėl kurių jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ar iškilo būtinybė juos pateikti vėliau. Dėl to ieškovo pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

16. Atskirasis skundas atmestinas dėl tokių priežasčių. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

18. Pagal CK. 3.155 straipsnio 2 dalį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

19. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

20. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

21. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šalių santykiai yra įtempti. Atsakovė aiškiai deklaruoja, jog nenori bendrauti su ieškovu, jo matyti. Nekilo šalių ginčo, kad iki pirmosios instancijos nutarties priėmimo dienos ieškovas ilgą laiką nematė mergaitės, t. y. nuo 2018 m. vasario 11 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nustatė, kad tėvo ir vaiko stiprūs artimi santykiai nesieja, jų emocinis ryšys galimai yra nutrūkęs, todėl tam, kad būtų užtikrintas vaiko emocinis saugumas, bendraujant su ieškovu turėtų padėti atsakovė.

22. Atsakovė siekia, kad būtų nustatytas minimalus tėvo bendravimas su vaiku – kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. prekybos centro „Pupa“ žaidimo kambaryje. Vaikui labai svarbus ryšys ne tik su motina, bet ir su tėvu. Ieškovas siekia dalyvauti vaiko gyvenime, su juo bendrauti. Šalių vaikas yra dvejų metų trijų mėnesių amžiaus. Tokio amžiaus vaikai yra judrūs ir energingi, nori išbandyti naujus daiktus, žaidimus. Jie yra smalsūs ir linkę bendrauti. Pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, ieškovas dvi savaitės darbo dienas (antradieniais ir ketvirtadieniais) nuo 18.30 val. iki 20.00 val. Šis laikas nustatytas atsižvelgus į tai, kad vaikas iki 18.00 val. būna ugdymo įstaigoje. Ta aplinkybė, kad rudenį, žiemą 18.30 val. lauke yra tamsu, negali būti pripažinta esmine, dėl kurios vaikas negalėtu bendrauti su tėvu šiuo paros metu. Yra daugybė galimybių tėvui su vaiku leisti laiką kartu tokiu metu. Vaiko ir tėvo bendravimas neturėtų būti ribojamas konkrečia vieta, ypač savaitgalį. Kur – lauke ar patalpoje – vyks tėvo ir vaiko, turėtų nuspręsti tėvas, atsižvelgdamas ne tik į meteorologines sąlygas, bet ir vaiko savijautą.

23. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Šia tvarka siekiama atkurti galbūt prarastą vaiko ir tėvo ryšį, todėl labai svarbu, kad vaikas su tėvu daugiau bendrautų, turėtų bendrų pomėgių, užsiėmimų. Tėvas, įvertinęs vaiko aktyvumą, energiją ar nuovargį, gali pasirinkti atitinkamą bendravimo su juo būdą. Dėl to atsakovės argumentas, kad, aktyviai darželyje pažaidęs vaikas vakare yra pavargęs, todėl netikslinga jį du vakarus į savaitę vesti į viešas vietas, kad susitiktų su tėvu, atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Kaip pirmiau nurodyta, skundžiama bendravimo su vaiku tvarka yra laikina. Atsakovė yra vaiko motina, kuri turi siekti, kad vaiko gyvenime dalyvautų du svarbiausi jam asmenys – motina ir tėvas. Kol neatstatytas emocinis vaiko ryšys su tėvu, motina vaiko akimis yra asmuo, užtikrinantis saugią, pasitikėjimą keliančią aplinką vaikui. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pereinamuoju laikotarpiu vaiko bendravimas su tėvu turi vykti atsakovei stebint ar esant netoliese. Nustatyta tvarka nelaikytina ieškovės teisių ribojimu. Ieškovė turi skirti dėmesio, papildomo rūpesčio pristatyti vaiką ieškovui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas sutiktų pats pasiimti vaiką iš darželio. Taigi, pasikeitus aplinkybėms, šalys gali pačios susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ar kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Šalių konfliktiniai santykiai, nenoras bendrauti negali paneigti vaiko teisės bendrauti su tėvu ar padaryti atsakingus už jų bendravimą trečiuosius asmenis.

25. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė deklaratyviai nurodo, jog bijo ieškovo, juo nepasitiki. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad po ieškovo apsilankymo 2018 m. vasario 11 d. dėl jo elgesio iškviesta policija, negali būti esmine priežastimi taikyti ieškovui minimalią bendravimo su vaiku tvarką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra pagrindo teigti, kad šalių mažamečiam vaikui būtų nesaugu bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu po kelias valandas per dieną, stebint ar netoliese esant atsakovei, toks bendravimas darytų žalą vaiko fizinei ar emocinei būklei.

26. Apeliantė nepateikė duomenų, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Aplinkybė, kad atsakovė dėl nustatytos tvarkos patiria nepatogumų (turi susitikti, bendrautis su vaiko tėvu (ieškovu), yra laikina ir vertinanti kaip varžanti ieškovės teises.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

28. Kiti šalių argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

29. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti atsakovės S. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus