- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- I-4569-764/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07447-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Violetos Balčytienės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui G. A. ir atsakovų atstovui Ruslanui Zadorinui (Ruslan Zadorin), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), kurį papildė (b. l. 90–93), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2013-11-04 sprendimą Nr. 10-8-JL-3647; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, padarytą 62,50 Lt turtinę žalą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, padarytą neturtinę žalą po 200 Lt už kiekvieną praėjusį mėnesį nuo 2013-02-25 iki 2014-07-01, iš viso 3 240 Lt; 4) panaikinti Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2014-07-12 sprendimą Nr. 10-8-S-1082; 5) įpareigoti Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių vykdyti G. A. ir J. G. 2014-07-11 pareiškime nurodytus prašymus, t. y. G. A. 2013-01-25 Licencijavimo skyriui pateiktą ginklą – dujinį revolverį ME38 Compact G, kal. 380, Nr. 019506, registruoti J. G. vardu. Taip pat prašė jo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2013-11-04 sprendimas Nr. 10-8-JL-3647 yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Pakartotinai nagrinėdami pareiškėjo prašymą dėl leidimo ginklui išdavimo, Vilniaus AVPK pareigūnai nustatė naujas priežastis, dėl kurių leidimas pareiškėjui negali būti išduotas, nors tokių priežasčių nebuvo nustatę priimdami 2013-02-25 sprendimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos, nes per trejus metus ne mažiau kaip du kartus padarė administracinius tesės pažeidimus būdamas neblaivus. Nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes dėl 2013-04-20 padaryto administracinio teisės pažeidimo pareiškėjas kaltu pripažintas tik neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013-11-11 nutartimi. Vadinasi, iki ginčijamo 2013-11-04 sprendimo priėmimo pareiškėjas buvo padaręs tik vieną administracinį teisės pažeidimą. Pareiškėjo atžvilgiu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 str. 1 d. 2 p. nuostatos taikytos nepagrįstai, nes sprendimo priėmimo metu pareiškėjas neatitiko 18 str. 2 d. 11 p. reikalavimų. Laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2013-11-11 pareiškėjas turėjo teisę gauti leidimą ginklui. Nuo 2013-02-25 sprendimo priėmimo iki 2014-07-01, kai baigėsi terminas užregistruoti iki 2011-03-01 įsigytus ginklus, pareiškėjas turėjo teisę disponuoti jam priklausančiu ginklu, tačiau Vilniaus AVPK pareigūnai atsisakė jį jam grąžinti. Atsisakymo motyvai pareiškėjui nėra suprantami. Dėl tokių neteisėtų Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų ir sprendimų pareiškėjas ne tik patyrė žalą, bet ir prarado teisę į savigyną. Turtinę žalą sudaro 52 Lt už kuro išlaidas, vykstant į Vilniaus AVPK, 8,50 Lt už leidimui gauti reikalingus medicininius dokumentus ir 2 Lt už komisinį mokestį, mokant žyminį mokestį, iš viso 62,50 Lt. Neturtinę 3 240,00 Lt žalą sudaro po 200 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2013-02-25 iki 2014-07-01, kai dėl valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų pareiškėjas negalėjo disponuoti ginklu. Pareiškėjas pabrėžė, kad siekė išvengti žalos ir 2014-07-11 raštu kreipėsi į Vilniaus AVPK Licencijavimo skyrių, siekdamas, kad ginklas būtų įregistruotas kito asmens vardu. Vilniaus AVPK 2014-07-12 sprendimu Nr. 10-8-S-1082 atsisakė tai padaryti, tačiau nenurodė jokių atsisakymo motyvų ir pagrindų.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (b. l. 19–21, 102–104) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl leidimo registruoti iki 2011-03-01 įsigytą ginklą ir gauti leidimą jį nešiotis, buvo nustatyta, jog G. A. neatitinka Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 11 p. reikalavimų, nes per paskutinius trejus metus, būdamas neblaivus, padarė du administracinius teisės pažeidimus. Atlikdami patikrinimą, Vilniaus AVPK pareigūnai naudojosi Policijos informacinės sistemos Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registru, kuriame informacijos apie tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutarimas yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui nebuvo. Sprendimas priimtas remiantis tokia informacija, kokią atsakovas turėjo. Nepaisant to, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismas neskundžiama nutartimi pripažino pareiškėją pažeidus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. 1 d. nuostatas, neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 11 p. reikalavimų. C kategorijos revolverį ME38 COMPACT G, Nr. 019506 registruoti pateikė G. A., todėl, pagal Įstatymo 35 str. nuostatas, atsakovas neturėjo pagrindo ginklą registruoti kito asmens vardu.
Teismo posėdyje atsakovų atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjo teisės gauti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti ginklus bei įregistruoti dujinį pistoletą, senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011-03-01, pažeidimo.
Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas 2013-01-25 Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui pateikė prašymą išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti ginklus ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011-03-01 (bylos Nr. I-2800-789/2013 l. 86). Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius, išnagrinėjęs prašymą, 2013-02-25 sprendimu Nr. 10-8-JL-688 atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus ir nusprendė neregistruoti dujinio pistoleto (revolverio), senovinio ginklo ar nedidelės galios ginklo, įsigyto iki 2011-03-01. Pateiktą nedidelės galios revolverį realizuoti įstatymu nustatyta tvarka (bylos Nr. I-2800-789/2013 l. 9).
Nesutikdamas su priimtu sprendimu, G. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2800-789/2013, 2013-09-23 priimtu sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus AVPK 2013-02-25 sprendimą Nr. 10-8-JL-688 „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus“ ir įpareigojo Vilniaus AVPK pareiškėjo 2013-01-25 prašymą išnagrinėti iš naujo (bylos Nr. I-2800-789/2013 l. 152–157). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-10-11.
Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-23 sprendimą, Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo G. A. 2013-01-25 prašymą ir ginčijamu 2013-11-04 sprendimu Nr. 10-8-JL-3647 neišdavė pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti ginklus, taip pat pasiūlė mažos galios revolverį ME 38 Compact G, 9 mm, Nr. 019506, įstatymu nustatyta tvarka, realizuoti, perdirbti į visiškai netinkamą naudoti arba neatlygintinai perduoti Ginklų fondui prie VRM sunaikinti (b. l. 7–8).
Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, kreipėsi į teismą ir prašo jį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Esminis skundo argumentas yra tas, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas buvo padaręs tik vieną administracinį teisės pažeidimą, todėl Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nuostatos pritaikytos nepagrįstai, nes pareiškėjas neatitiko 18 str. 2 d. 11 p. reikalavimų.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 11 p. nuostatomis, nustatančiomis, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, t. y. ir asmuo, kuris per pastaruosius trejus metus ne mažiau kaip du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šias išvadas Vilniaus AVPK pagrindė atlikto tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad: G. A. 2012-05-26, būdamas neblaivus (2,95 promilės), padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, kuri Vilniaus apygardos teismo 2012-10-24 nutartimi palikta galioti nepakeista; G. A. 2013-04-20, būdamas neblaivus (2,42 promilės), padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str., už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 50 Lt bauda, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutartimi palikta galioti nepakeista.
Pareiškėjas neneigia, kad 2012–2013 metais padarė du administracinius teisės pažeidimus, būdamas neblaivus, tačiau ginčijamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad jo priėmimo metu, t. y. 2013-11-04, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta tik 2013-11-11, todėl negalėjo būti konstatuota, kad jis padarė du administracinius teisės pažeidimus. Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas paaiškino, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi Policijos informacinės sistemos Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, kuriame informacijos apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutarimo apskundimą nebuvo. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas pateikė teismui Policijos informacinės sistemos Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašą (b. l. 24–26), iš kurio matyti, kad duomenų apie tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, Vilniaus AVPK neturėjo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-11-11 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutarimas buvo paliktas galioti nepakeistas, o pareiškėjo G. A. apeliacinis skundas atmestas. Vadinasi, galutiniu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad 2013-04-20 G. A., būdamas neblaivus, padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kaip nepagrįstus atmesti pareiškėjo argumentus, kad leidimas įsigyti ir laikyti ginklus jam neišduotas nepagrįstai. Pareiškėjas apskundė Vilniaus AVPK 2013-11-04 sprendimą, todėl susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikacija iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nėra baigta. Bylą nagrinėjant teisme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutarimas buvo įsiteisėjęs, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. prasme nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nes per paskutinius trejus metus, būdamas neblaivus, padarė du administracinius teisės pažeidimus. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nors ginčijamo sprendimo priėmimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, tai nesudaro pagrindo Vilniaus AVPK 2013-11-04 sprendimą pripažinti neteisėtu, nes neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 11 p. reikalavimų.
Teismas nesutinka ir su pareiškėjo argumentais, kad Vilniaus AVPK, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo 2013-01-25 prašymą, neturėjo teisinio pagrindo sprendimą priimti remdamasis kitu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-09-23 sprendimu panaikino Vilniaus AVPK 2013-02-25 sprendimą Nr. 10-8-JL-688 „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus“ ir įpareigojo Vilniaus AVPK pareiškėjo 2013-01-25 prašymą išnagrinėti iš naujo (bylos Nr. I-2800-789/2013 l. 152–157). Vykdydamas teismo sprendimą, atsakovas privalėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes ir nustatęs, kad asmuo neatitinka Įstatymo reikalavimų, turėjo teisėtą pagrindą priimti neigiamą sprendimą. Vilniaus AVPK 2013-02-25 sprendimas Nr. 10-8-JL-688 teismo buvo panaikintas, todėl jame nustatytos aplinkybės atsakovo nesaistė.
Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėto Vilniaus AVPK sprendimo bei veiksmų, kai laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2014-07-01 jis neturėjo galimybės disponuoti jam priklausančiu ginklu.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Pareiškėjas nurodė, kad turtinę žalą sudaro 52 Lt už kuro išlaidas, vykstant į Vilniaus AVPK, 8,50 Lt už leidimui gauti reikalingus medicininius dokumentus ir 2 Lt už komisinį mokestį, mokant žyminį mokestį, iš viso 62,50 Lt. Vadinasi, turtinę žalą pareiškėjas iš esmės kildina iš neteisėto Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2013-11-04 sprendimo Nr. 10-8-JL-3647. Atsižvelgus į tai, kad teismas nenustatė, jog nurodytas Vilniaus AVPK sprendimas yra neteisėtas, ir priešingai, konstatavo, kad pareiškėjui leidimas įsigyti ir laikyti ginklus neišduotas pagrįstai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą grindžiamas tuo, kad nuo pirmo Vilniaus AVPK sprendimo priėmimo, t. y. 2013-02-25, iki 2014-07-01, paskutinės dienos įregistruoti iki 2011-03-01 įsigytus ginklus, pareiškėjas turėjo teisę disponuoti jam priklausančiu ginklu, kuris jam turėjo būti grąžintas.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu (2010-11-18, Nr. XI-1146), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, įsigaliojusia nuo 2011-03-01. Pagal naujos redakcijos Įstatymo nuostatas, C kategorijos ginklams, dujiniams pistoletams (revolveriams), senoviniams ginklams ir šaunamiesiems ginklams, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J, įsigyti ir laikyti (nešiotis) asmenys turi gauti leidimus. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 str. 2 d. (2010-11-18 redakcija Nr. XI-1146) buvo nustatyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo Įstatymo 5 str. 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Nuo 2013-12-30 Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 str. 2 d. nustatytas terminas, iki kurio asmenys turi gauti leidimus laikyti ar nešiotis C kategorijos ginklus, buvo pratęstas iki 2014-07-01. Pagal ginčui aktualiu metu galiojusią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 str. 3 d., asmenys, kurie Įstatymo 5 str. 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus įsigijo iki 2011-03-01, iki nustatyto termino pabaigos turėjo teisę juos nešiotis ar laikyti be leidimo.
Nustatyta, kad prašymą išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011-03-01, G. A. padavė 2013-01-25 (bylos Nr. I-2800-789/2013 l. 86). Pareiškėjo pateiktas mažos galios revolveris ME Compact G 380ME GUM Nr. 019506 2013-01-25 buvo paimtas laikinam saugojimui (bylos Nr. I-2800-789/2013 l. 5). Sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, buvo priimtas 2013-02-25. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė teismui. Teismas 2013-09-23 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013-10-11, panaikino Vilniaus AVPK 2013-02-25 sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2013-01-25 prašymą išnagrinėti iš naujo. Išnagrinėjęs pareiškėjo 2013-01-25 prašymą, Vilniaus AVPK 2013-11-04 sprendimu nusprendė neišduoti pareiškėjui neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pasirinko savo teisių realizavimo būdą ir terminą, t. y. pats nusprendė dėl leidimo gavimo kreiptis 2013-01-25, t. y. likus beveik metams iki termino pabaigos. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2013-09-23 sprendimą iš esmės nustatė tik formalų Vilniaus AVPK 2013-02-25 sprendimo neteisėtumą, todėl įpareigojo pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklą atsakovas G. A. neišdavė pagrįstai, nes jis neatitinka Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 11 p. reikalavimų. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 str. 3 d. (2012-06-29 redakcija Nr. XI-2156), pareiškėjas turėjo teisę iki nustatyto termino nešiotis ginklą be leidimo, tačiau, kaip minėta anksčiau, pats pasirinko savo teisių realizavimo būdą ir į atsakovą kreipėsi 2013-01-25. Be to, teismas pažymi, kad terminas kreiptis dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, įsigytus iki 2011-03-01, iki 2014-07-01 buvo pratęstas ne atsakovo, o įstatymų leidėjo. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2014-07-01 pareiškėjas neturėjo teisės disponuoti ginklu, nes buvo nagrinėjamas jo prašymas dėl leidimo išdavimo ir nustatyta, kad jis neatitinka Įstatymo reikalavimų, todėl leidimas neišduotas.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-02-24 įsakymu Nr. 5-V-154 patvirtinto Prašymų dėl leidimų laikyti ar nešiotis dujinius pistoletus (revolverius), senovinius ginklus, šaunamuosius ginklus, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra 2,5–7,5 J, įsigytų iki 2011-03-01, pateikimo, ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, registravimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 5 p. nustatyta, kad, pateikdamas prašymą asmuo, be privalomų pateikti dokumentų, turi pateikti ir patį ginklą, kurį siekia įregistruoti. Pagal Tvarkos aprašo 15 p., nustačius, kad ginklas yra tinkamas naudoti, ginklų tinkamumo naudoti nustatymo komisija gali priimti vieną iš sprendimų: jį registruoti ir grąžinti pareiškėjui, jeigu jis nustatyta tvarka gavo leidimą arba jį realizuoti per subjektą, kuris turi teisę prekiauti atitinkamais ginklais, jeigu pareiškėjas nustatyta tvarka negavo leidimo. Nurodytos nuostatos vienareikšmiškai tvirtina, kad asmuo, pateikęs prašymą įregistruoti ginklą, privalo jį pateikti teritorinei policijos įstaigai, o ginklas prašymą padavusiam asmeniui gali būti grąžinamas tik jei jis yra tinkamas naudoti ir asmeniui išduodamas leidimas jį laikyti (nešiotis). Kol nebuvo priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) jo pateiktą mažos galios revolverį ME 38 Compact G Nr. 019506, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo grąžinti jį pareiškėjui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad atsakovas, negrąžindamas pareiškėjui ginklo, veikė vadovaudamasis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl jo veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Vadinasi, Lietuvos valstybei civilinė atsakomybė negali kilti.
Nurodytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą kaip nepagrįstus atmesti ir pareiškėjo reikalavimus panaikinti Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2014-07-12 sprendimą Nr. 10-8-S-1082 bei įpareigoti Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių vykdyti G. A. ir J. G. 2014-07-11 pareiškime nurodytus prašymus, t. y. G. A. 2013-01-25 Licencijavimo skyriui pateiktą ginklą – dujinį revolverį ME38 Compact G, kal. 380, Nr. 019506, registruoti J. G. vardu. Pareiškėjui negavus leidimo laikyti (nešiotis) ginklo, jis turėjo būti realizuotas per subjektą, turintį teisę prekiauti atitinkamais ginklais. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo registruoti G. A. pateikto ginklo kito asmens vardu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prašymas registruoti ginklą kito asmens vardu, Vilniaus AVPK buvo pateiktas pasibaigus ginklų įregistravimo ir leidimų gavimo terminui, t. y. po 2014-07-01. Ginklų realizavimo tvarka, nustatyta Įstatymo 41 str. ir pareiškėjui išaiškinti ginčijamame 2014-07-12 sprendime Nr. 10-8-S-1082.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo G. A. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pareiškėjas prašė jo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. nuostatas, teisę į išlaidų atlyginimą turi ta šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo G. A. skundas nėra tenkinamas, teismas neturi pagrindo priteisti jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.