Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Renaldo Budrio (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant: 1) pradėti dirbti ir tęsti darbą; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, J. J. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, J. J. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, J. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant: 1) pradėti dirbti ir tęsti darbą, netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti 8 mėnesius trukmės smurtinį elgesį keičiančiose programose; 3) nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš J. J. 96,09 Eur turtinės žalos atlyginimas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš J. J. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. J. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą: 2020 m. liepos 13 d., apie 18 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmeninio konflikto metu, ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė V. Š. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. Š. dešinės periorbitalinės srities (akies vokų srities) sumušimą, kaktos sumušimą, apatinės lūpos sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendį pakeisti: pripažįstant J. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaudžiant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti J. J. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuosprendžiu paskirtą bausmę (4 mėnesius laisvės atėmimo) subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, paskirta bausme – 4 metais laisvės atėmimo, paskirti J. J. galutinę 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose (t. y., panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria J. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsnio taisyklėmis). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. J. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Prokuroras pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė teisingą išvadą apie J. J. veiksmų nusikalstamą pobūdį bei jų kvalifikavimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Prokuroro teigimu, teismas, skirdamas J. J. bausmę, netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio, 64 straipsnio, 75 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 307 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, todėl paskyrė neteisingą bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodo, kad J. J. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendis paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Akcentuoja, kad J. J. šios bausmės neatlikęs, todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas bausmę už naują nusikaltimą, turėjo bausmes subendrinti ir tik po to spręsti klausimą dėl pakartotinio bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo. Nagrinėjamu atveju, teismas bausmių nebendrino, o taikė BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 1 metų laikotarpiui, taip galimai pažeisdamas BK 64 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

2.3. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, taip pat netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Pasak prokuroro, BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos J. J. negali būti taikomos, kadangi nuteistasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, teistas už sunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 2 dalyje, BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Be to, subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, J. J. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė – 4 metai 3 mėnesiai, neatitinka formalių bausmės vykdymo atidėjimo pagrindų, numatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje.

2.4. Pažymi, jog J. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, teistas už dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų, numatytų BK XXI skyriuje padarymą. Nurodo, jog atsižvelgiant į šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, J. J. dalinis bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir J. J. pakartotinai atidėdamas bausmės vykdymą, nenurodė, kokiomis BK 75 straipsnio nuostatomis vadovaujasi (BK 75 straipsnio 2 dalimi ar BK 75 straipsnio 3 dalimi), todėl, prokuroro teigimu, teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

2.5. Akcentuoja, jog apylinkės teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, taip pat pateikė nepakankamus ir netinkamus argumentus, pagrindžiančius bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuriam dėl smurtinių veikų padarymo jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip nukrypdamas nuo teismų praktikos. Apeliaciniame skunde nurodo, jog J. J. praeityje teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, už vieno tyčinio nesunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą ir dviejų sunkių smurtinių tyčinių nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis vėl padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą.

2.6. Nesutinka su teismo išvada, kad J. J. veikė impulsyviai, jo veiksmai nebuvo suplanuoti iš anksto, veika buvo padaryta spontaniškai, kas rodo mažesnį veikos pavojingumą, o J. J. su nukentėjusiuoju V. Š. kitą dieną susitaikė, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Prokuroras pažymi, kad jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių J. J. pakartotinai gali būti atidėtas bausmės vykdymas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nenurodė.

2.7. Akcentuoja, kad smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos paprastai būna padaromos spontaniškai, tačiau šios aplinkybės niekaip nedaro įtakos nusikalstamos veikos pavojingumui. Prokuroro manymu, 2020 m. liepos 13 d. padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip atsitiktinė ir mažiau pavojinga, kadangi nukentėjusiajam V. Š. buvo suduoti ne mažiau kaip 3 smūgiai kumščiu į veido sritį, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, nuteistojo ir nukentėjusiojo konflikto priežastys mažareikšmės, todėl J. J. šio konflikto galėjo išvengti. Pasak prokuroro, J. J. padarytų nusikaltimų pobūdis (teistas už nesunkių ir sunkių tyčinių smurtinių nusikalstamų veikų padarymą), rodo padidintą asmenybės pavojingumą, nuteistojo polinkį smurtauti. Be to, J. J. baustas administracine tvarka, nedirbantis. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, J. J. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau šios aplinkybės nepakeitė nuteistojo elgesio, todėl prokuroro manymu, pakartotinai taikant J. J. bausmės vykdymo atidėjimą nebus pasiekti bausmės tikslai.

2.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. J. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje metu tyrėjos K. T. 2020 m. liepos 15 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog dėl kardomosios priemonės pasisakyta tik skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje galutinio sprendimo dėl kardomosios priemonės nėra, taip galimai pažeidžiant BPK 307 straipsnio taisykles. Prokuroro teigimu, nuosprendis keistinas ir šioje dalyje, tikslinant, kad J. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo J. J. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Ginčo dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio bei subendrintos galutinės bausmės dydžio taip pat nėra. Visų pirma, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas bausmę už naują nusikaltimą, turėjo šią bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir tik po to spręsti klausimą dėl pakartotinio bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo. Taip pat, prokuroras nesutinka su bausmės vykdymo atidėjimo taikymu, prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsnio taisyklėmis. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo išspręstas kardomosios priemonės klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nekeliamas paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės bei subendrintos galutinės bausmės dydžio klausimas. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę įvertino, jog J. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltos neigiamos pasekmės sveikatai. Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad J. J. anksčiau teistas (b. l. 66-68), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka (b. l. 88-89), nedirba (b. l. 90), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 91). Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį – šeši mėnesiai, priimdamas sprendimą šią bausmę mažinti vienu trečdaliu pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, taip pat pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalį šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrindamas su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

6. Nustatyta, kad J. J. naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, po ko, subendrinęs bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, pakartotinai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas. Akcentuotina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką dėl bausmės vykdymo atidėjimo sprendžiama po to, kai išsprendžiamas bausmių bendrinimo klausimas, šiuo konkrečiu atveju, pagal BK 64 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs bausmę, šią bausmę turėjo subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir tik po to spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo. Nagrinėjamu atveju, teismas, bausmių nesubendrinęs, nepagrįstai nuteistojo J. J. atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo du kartus, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

7. BK 75 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 red.) 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

8. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, J. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu (kuriuo buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendis) J. J. buvo nuteistas ir už dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų (BK 149 straipsnio 2 dalis, 150 straipsnio 2 dalis) padarymą. Šiuo atveju nėra formalių sąlygų taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų. Minėti tyčiniai sunkūs nusikaltimai (BK 149 straipsnio 2 dalis, 150 straipsnio 2 dalis) yra numatyti BK XXI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), todėl dalinis bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam taip pat nėra galimas (BK 75 straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, formaliai vertindamas ir baudžiamosios bylos aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

9. Atkreiptinas dėmesys, apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistasis nėra pavyzdingas laikydamasis įstatymų reikalavimų, vis tik, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti laisvės atėmimo bausmę atidedant. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad atidėdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, apylinkės teismas nurodė, jog nusikalstama veika buvo padaryta buitinių išgertuvių metu, kai J. J. iš vietos, kurioje buvo vartojamas alkoholis, bandė išsivesti savo sugyventinę. Pažymėjo, kad nukentėjusysis įvykio metu taip pat buvo neblaivus, liudytoja L. Č. dėl neblaivumo būsenos neprisiminė įvykio aplinkybių, be to, J. J. su nukentėjusiuoju kitą dieną susitaikė, duomenų apie jo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra. Apylinkės teismo vertinimu, nuteistasis veikė impulsyviai, jo veiksmai nebuvo suplanuoti iš anksto, veika buvo padaryta spontaniškai, o tai rodo mažesnį veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos, dėl kurių galėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Be to, pirmosios instancijos teismas anksčiau minėtų aplinkybių nelygino su kitomis baudžiamojoje byloje nustatytomis svarbiomis aplinkybėmis.

10. Kaip buvo minėta, nuteistasis J. J. naują tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. J. J. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Ankstesniu nuosprendžiu J. J. buvo nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su kitu asmeniu, lytiškai santykiavo ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją prieš jos valią, taip pat už tai, kad vartojo smurtą prieš savo sugyventinę, tuo būdu, nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu buvo teistas už pakartotinį smurtinį nusikaltimą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, priešingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, rodo asmens pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam skirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas) – naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam J. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam naikinamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, panaikinami ir jam paskirti įpareigojimai. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir J. J. pakartotinai atidėdamas subendrintos bausmės vykdymą, nenurodė, kokiomis BK 75 straipsnio nuostatomis vadovaujasi (BK 75 straipsnio 2 dalimi ar BK 75 straipsnio 3 dalimi), tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės, kadangi apylinkės teismas, netinkamai pritaikęs nuteistajam BK 75 straipsnį (du kartus), iš esmės pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

11. Panaikinus nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio taikymo, nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo paliekama nepakeista, nustatoma galutinės subendrintos bausmės vykdymo pradžia – nuo J. J. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį. Prokuroras prašo nustatyti bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau paminėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., panaikinta BK 50 straipsnio 3 dalis, pagal kurią bausmės atlikimo vietą buvo įpareigotas paskirti teismas, todėl bausmės atlikimo vieta nenustatoma.

12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tyrėjos 2020 m. liepos 15 d. nutarimu J. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106). Prokuroras teisus, nurodydamas, kad dėl kardomosios priemonės pasisakyta tik skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje sprendimo dėl kardomosios priemonės nėra. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis keistinas ir šioje dalyje, tikslinant, kad J. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

13. Pagal Vilniaus apygardos teisme 2021 m. kovo 10 d. gautą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, iš J. J. valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 126,00 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, anksčiau nurodytais motyvais dėl nuteistojo turtinės padėties (nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje), be to, atsižvelgdama, kad prokuroro skundas pateiktas bloginančiais nuteistojo teisinę padėtį pagrindais, prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. J. netenkina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. J. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant: 1) pradėti dirbti ir tęsti darbą; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. J. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant: 1) pradėti dirbti ir tęsti darbą, netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti 8 mėn. trukmės smurtinį elgesį keičiančiose programose; 3) nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu.

Galutinę subendrintą laisvės atėmimo ketveriems metams trims mėnesiams bausmę palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš nuteistojo J. J. 126,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.