Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Dotnuvėlė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankroto bylą prašoma iškelti Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Ieškovas nurodo, jog atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. liepos 25 d. buvo 4 894,96 Eur. Siekdamas išieškoti skolą, ieškovas atsakovei taikė priverstinio poveikio priemones. Skolos išieškojimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu perduotas vykdyti antstoliui. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Paskutinis Juridinių asmenų registrui pateiktas UAB „Dotnuvėlė“ balansas yra už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad atsakovė yra nemoki.

Atsakovė, kuriai teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, nepateikė teismui Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, todėl apie įmonės mokumą spręstina pagal ieškovo pateiktus ir teismo surinktus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas pateikė kaip kreditorius, kuriam, kaip surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas įpareigotai valstybės institucijai, atsakovė nemoka šių įmokų (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Iš paskutiniojo Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui pateikto UAB „Dotnuvėlė“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovė turėjo ilgalaikio turto už 26 737 Lt (7 743,57 Eur), trumpalaikio turto už 27 403 Lt (7 936,46 Eur) (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 19 280 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 5 282 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 841 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 36 283 Lt (10 508,28 Eur), iš jų visi mokėtini per vienerius metus. 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė 2013 ir 2014 metais dirbo nuostolingai (nuostoliai sudarė atitinkamai 7 116 Lt (2 060,94 Eur) ir 231 Lt (66,9 Eur)). Vadovaujantis šia informacija, galima spręsti, kad nurodytu laikotarpiu įmonė jau buvo nemoki. Kadangi atsakovė nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, nėra pagrindo manyti, jog jos finansinė padėtis yra pagerėjusi. Atsižvelgiant į praėjusį laikotarpį nuo finansinės ataskaitos sudarymo, negalima spręsti, kad atsakovė tebeturi 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas pinigines lėšas, atsargas. Taip pat nesant duomenų apie atsakovės galimybes atgauti skolas iš debitorių, šis atsakovės balanse nurodytas turtas nevertintinas kaip realus. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso parduotuvė, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, viso šio nekilnojamojo turto vertė yra 1 345 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės vadovui nepateikus duomenų apie įmonės turimą turtą ir jo vertę, spręstina, kad atsakovės turto vertė sudaro 1 345 Eur.

Ieškovas pareiškime nurodė, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. liepos 25 d. buvo skolinga 4 894,96 Eur. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo teismą, kad pagal iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateiktas mokesčių deklaracijas ir mokesčių apskaitos duomenis 2017 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Dotnuvėlė“ mokestinė nepriemoka valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams yra 5 116,92 Eur. Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad teismui žinomi atsakovės įsipareigojimai kreditoriams yra nemažesni nei 10 011,88 Eur.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant bankroto bylas, tai, kad atsakovė neteikia kitokių duomenų apie savo įmonės kreditorius ir turimą turtą, vengia vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, vadovaujantis CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad nustatytas UAB „Dotnuvėlė“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą ir iškelti UAB „Dotnuvėlė“ bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė UAB „Gribžiniai“, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Dotnuvėlė“, įmonės kodas 301601551, esančiai Kauno m., R. Kalantos g. 98-56.

Įmonės bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Gribžiniai“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA241).

Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui, atsakovei ir bankroto administratorei.

Pavesti bankroto administratorei atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorė turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.