Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei ir A. Č., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamos A. Ž. atstovei advokatei L. M., nukentėjusiosios Valstybinės apskrities mokesčių inspekcijos atstovams G. S. ir O. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę, kurioje

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ str. numatyto pažeidimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bendrovėje yra 2 atskaitingi asmenys. Pagal pateiktas avansines apyskaitas, atskaitingiems asmenims išmokėta 4 355,06 Eur, išleista 5 098,71 Eur, iš jų: 1 387,32 Eur SODRAI, 1 350 E. M. inspekcijai, 200 E. N. žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos; 1 635,00 Eur palūkanos už paskolą, 382,10 Eur E. I. SE Lietuvos filialui, 144,00 Eur bauda. Likutis pas atskaitingus asmenis 2015-01-01 buvo 720,77 Eur, likutis 2015-09-30 pas atskaitingą asmenį A. Ž. – 56,00 Eur, Ž. S. – (-78,88 Eur). Atskaitingam asmeniui A. Ž. Bendrovė pinigus išmokėjo pagal kasos išlaidų orderius 2015-06-08 Nr. 08-6055 – 600 Eur, 2015-06-26 Nr. 08-6125 – 150 Eur, 2015-07-23 Nr. 08-6218 – 400 Eur, 2015-07-27 Nr. 08-6245 – 400 Eur, 2015-08-05 Nr. 08-6283 – 400 Eur, 2015-08-14 Nr. 08-6316 – 250 Eur; Ž. S.: pagal kasos išlaidų orderius 2015-01-09 Nr. 08-5572 – 120 Eur, 2015-03-06 Nr. 08-5742 – 150 Eur, 2015-05-22 Nr. 08-5998 – 100 Eur, 2015-06-10 Nr. 08-6067 – 600 Eur, 2015-07-03 Nr. 08-6170 – 300 Eur, 2015-07-17 Nr. 08-6210 – 120 Eur, 2015-08-28 Nr. 08-6382 – 200 Eur, 2015-09-11 Nr. 08-6428 – 200 Eur, 2015-09-25 Nr. 08-6468 – 400 Eur ir 2015-06-11 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) Swedbank AB – 100 Eur. Atskaitingi asmenys atsiskaitymus su kreditoriais vykdė iš asmeninių sąskaitų.

Nurodo, kad pagal atskirus susitarimus, atliekant tarpusavio skolų užskaitas, Bendrovei priklausantys pinigai nepateko į jos sąskaitą ir Mokesčių inspekcija negalėjo pasinaudoti savo teise įstatymų numatyta tvarka išieškoti Bendrovės skolų biudžetui, todėl buvo pažeistos Civilinio kodekso 6.9301 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis teismine praktika, daro išvadą, kad A. Ž., būdama Bendrovės atsakingu asmeniu, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Civilinio kodekso 6.930¹ str. nustatytos atsikaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos ir šiais veiksmais padarė ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pažymi, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai skaičiuotini nuo paskutinio pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2015-09-24.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-20 nutartimi, įvertinus mokesčių administratoriaus pareiškime nurodytas aplinkybes, A. Ž. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla už ABTĮ 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. Ž. buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Kadangi A. Ž. teisminio nagrinėjimo metu buvo tinkamai atstovaujama, administracinė byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Mokesčių administratoriaus atstovas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. Ž. padarė ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, atsiskaitymo metu turėjo nepriemoką mokesčių administratoriui, todėl pažeidė Civiliniame kodekse numatytą atsiskaitymo tvarką. Pažymėjo, kad pagal atskirus susitarimus, atliekant tarpusavio užskaitymus Bendrovei priklausantys pinigai nepateko į jos sąskaitą ir administratorius negalėjo pasinaudoti savo teise išieškoti iš jos skolą. Tai svari aplinkybė vertinat kaltę, motyvus, nes šie veiksmai buvo padaryti ne dėl nežinojimo, o siekiant išvengti atsiskaitymų su mokesčių administratoriumi, o atsiskaitant su kitais kreditoriais, kurie yra žemesnėje eilėje. Mano, kad tai pažeidimas ir prašo skirti įstatyme numatytą baudą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos A. Ž. atstovė advokatė L. M. sutiko, kad Bendrovei yra susidariusi mokestinė nepriemoka. Pažymėjo, kad Mokesčių inspekcija prašo A. Ž. taikyti administracinę atsakomybę vien tik dėl tarpusavio užskaitos aktų, kurie yra atlikti 2015 m. sausio – 2015 rugsėjo mėn. atkreipė dėmesį, kad Civilinio kodekso nuostatos, kuriomis remiasi mokesčių administratorius, yra neseniai pakeistos ir šių teismų praktika tik formuojasi. Nurodo, kad ne kiekvienas formalus pažeidimas dali būti traktuojamas, kaip administracinis teisės pažeidimas. Nagrinėjamu atveju užskaitos buvo padarytos turint tikslą atsiskaityti su SEB banku. Nėra įrodymų, kad įmonė yra nemoki ir negalima patenkinti kreditorinių reikalavimų. Atstovės teigimu, nėra aiškūs skolos Mokesčių inspekcijai likučiai, o skolos likutis yra nurodytas tik 2016-01-05. Nesutinka su senaties termino skaičiavimais. Užskaitos, kurios yra nagrinėjimo objektas padarytos 2015-08-24, 2015-09-14, 2015-09-20, 2015-09-22, 2015-09-24 , bendra šių užskaitų sumą – 4200 Eur. Tikina, kad su mokesčių administratoriumi tikrai bus atsiskaityta. Buvo laikinas apyvartinių lėšų trūkumas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditorių teisės buvo pažeistos. Kadangi įmonė nėra nemoki, tai minėtos užskaitos negali būti traktuojamos, kaip niekinės. Nemano, kad reikėtų bausti asmenį, kuris 4200 Eur sumokėjo ne Mokesčių inspekcijai, o kitai įmonei, nes tokiu atveju būtų pažeisti teisingumo, protingumo principai.

Atkreipę dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.930¹ str. kalbama apie neturėjimą pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, o 3 p. kalba apie atsiskaitymą pagal mokėjimo dokumentus nustatančius mokėjimus į biudžetą. Nors mokesčių administratoriaus atstovas teigia, kad buvo vengiama atsiskaitymo per sąskaitas, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Mokesčių administratorius pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad vykdomųjų dokumentų įskaitų laikotarpyje buvo 1450 Eur, tačiau dokumentai nėra tinkami, nes nepasirašyti. Nurodo, kad pagal apskaitos žiniaraščius Mokesčių inspekcijai buvo sumokėta 3 182 Eur, t. y. gerokai daugiau nei pagal vykdomuosius dokumentus nurodyta suma. Pažymi, kad teismų praktikoje yra akcentuojama, kad turi būti vertinama įmonės turtinė padėtis, kokie buvo pareikšti reikalavimai ir kodėl atsiskaitymai buvo įvykdyti. ATPK 50⁶ str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo sudėtis sako, kad pažeidimas turi būti padaryta tyčia. Atstovės teigimu, įvertinat esamą situaciją, vertinant vykdomuosius dokumentus apie tyčią kalbėti negalima, todėl negalima ir administracinė atsakomybė.

Nurodo, kad A. Ž. uždirba 600 Eur, turi du mažamečius vaikus, todėl, jeigu teismas vertintų, kad ji turi būti patraukta administracinėn atsakomybėn, sankcijoje numatytas baudos dydis nėra logiškas, juolab, kad atlikta užskaitų tik 4 200 Eur sumai. Mano, kad yra pagrindas taikyti protingumo kriterijus, neskirti baudos arba ją sumažinti iki minimumo.

ATPK 50⁶ str. 1 d. nustatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno 1 448 iki 2 896 Eur.

ATPK nenustato, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant bei nustatant ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, vadovautinasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Nagrinėjamu atveju taikytinos, Civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. nuostatos, nustatančios, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo.

Nustatyta, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka 2016-01-05 buvo lygi 144 392 Eur, o ją sudarė gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės, žemės mokesčių nepriemokos bei su jomis susiję delspinigiai ir baudos, kitos pagal vykdomuosius dokumentus išieškotinos sumos. Pažymėtina, kad nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad minėtos mokestinės nepriemokos susidarė nuo 2009 m. Mokesčių administratoriaus pateikti įrodymai patvirtina, kad bendra nepriemokų suma 2015 m. keitėsi nežymiai ir visą laiką buvo didesnė negu 143 000 Eur (b. l. 108–135). Bendrovės sąskaitoje nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 piniginių lėšų, taip pat jokių įplaukų į sąskaita, nebuvo; pinigų likutis lygus 0 (b. l. 9–11).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Bendrovė ilgą laiką, taip pat ir visus 2015 metus, nebuvo pilnai padengusi mokestinių įsiskolinimų dėl lėšų trūkumo, todėl, privalėjo atsiskaitymus vykdyti laikydamasi Civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. nustatytos eiliškumo tvarkos, t. y. pagal atsiskaitymus pagal vykdomuosius bei kitus mokėjimo dokumentus vykdyti tik po to, kai bus padengti mokestiniai įsiskolinimai valstybės biudžetui.

Mokesčių administratoriaus pateikti įrodymai, patvirtina, kad Civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. nustatytą atsiskaitymų tvarką A. Ž., būdama Bendrovės vadovė (nuo 2009 m.) pažeidė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama Bendrovės prašymus, 2015-01-05, 2015-04-23, 2015-04-27, 2015-04-28, 2015-04-30, 2015-05-04, 2015-05-05, 2015-05-08, 2015-06-11, 2015-08-24, 2015-09-14, 2015-09-20, 2015-09-22, 2015-09-24 tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktais, Bendrovės gautinas sumas mokėjo tiesiogiai AB SEB bankui, taip mažindama (dengdama) savo įsiskolinimus.

Pažymėtina, kad A. Ž. padarytas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, užskaitymai buvo atliekami sistemingai – 2015 m. Bendrovės su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytomis sutartimis dėl tarpusavio užskaitymų SEB bankui buvo atlikta net 14 mokėjimų bendrai 17 695 Eur sumai (b. l. 12–25). Be to, pažymėtina ir tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautomis piniginėmis lėšomis A. Ž. bei Bendrovės darbuotoja Ž. S. iš savo asmeninių sąskaitų vykdė einamuosius Bendrovės mokėjimus į socialinio draudimo fondą, Mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 57), dengė palūkanas už paskolą, mokėjo draudimo bendrovei ERGO insurance (b. l. 26–79).

Tokiu būdu, dėl aptartų ir A. Ž. tyčinių veiksmų Bendrovei priklausantys pinigai nepatekdavo į jos sąskaitą, o iš trečiojo asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – gautomis lėšomis buvo dengiami įsiskolinimai SEB bankui, dengiamos palūkanos, mokama draudimo bendrovei ERGO insurance (b. l. 26), taip pat paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą (b. l. 42). Taigi, buvo ne dengiami mokestiniai įsiskolinimai, o vykdomos prievolės bei daromi mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams.

ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto administracinio teisė pažeidimo sudėtis yra formali, o aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Kaip minėta, Bendrovės mokestinės nepriemokos susidarė seniai, dėl jų dydžio nėra teisminių ginčų, jos ilgą laiką nėra padengiamos, todėl, akivaizdu, kad Bendrovė yra skolininkė valstybės biudžetui, taip pat atitinka Civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. nurodytą skolininko sąvoką.

Taigi, A. Ž. atstovės teismo posėdžio metu išsakyti motyvai, jog Bendrovė yra moki, mokestinės nepriemokos kada nors bus padengtos, o Bendrovė nelaikytina skolininku pagal Civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d., vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus ATPK 50⁶ str. 1 d. taikymo prasme, nėra teisiškai reikšmingi. Toks, analogiškos aptartai, teisinės bei faktinės situacijos vertinimas ne kartą buvo pateiktas ir teisminėje praktikoje (Lietuvos A. T. 2015-06-09 nutartis adm. b. Nr. 2AT-56-696/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad A. Ž., būdama Bendrovės vadove, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais pažeidė Civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. nustatytą mokėjimų eiliškumą bei tvarką ir šiais veiksmais padarė ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pažymėtina, kad, A. Ž. padarytas pažeidimas tyčinis, tęstinio pobūdžio, mokėjimų tvarkos pažeidimai buvo atliekami sąmoningai ir sistemingai, nepriemokų mastas yra labai didelis.

Byloje esančiais įrodymais, A. Ž. administracinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš pareiškėjos pateiktų pažymų matyti, kad jos gaunamos pajamos, susijusios su darbine veika, nėra mažos. Be to, teismui buvo pateikti duomenys tik apie pareiškėjos Bendrovėje gautą darbo užmokestį 2015, o ne einamaisiais, metais. Byloje esantis išrašas iš valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazės liudija, kad pareiškėja 2015 m. taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdė individualią veiklą pagal įsigytą verslo liudijimą. Teismas padarė teismo posėdžio pertrauką, suteikė galimybę pateikti visus įrodymus apie A. Ž. gaunamas (2015 m. gautas) pajamas, tačiau išsamūs duomenys teismui nebuvo pateikti. Šeimoje augantys nepilnamečiai vaikai taip pat nelaikytini išskirtine aplinkybe, švelninančią administracinę atsakomybę.

Taigi, byloje jokių įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, kad, atsižvelgus į paties pažeidimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijos ribose numatytos nuobaudos paskyrimas savo griežtumu pažeistų proporcingumo bei protingumo principus, nėra. Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir už padarytą pažeidimą skirti mažesnę administracinę nuobaudą negu įstatyme numatyta minimali.

Įvertinęs visas administracinės atsakomybės, taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. Ž. skirtina ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta administracinė nuobauda, kuri yra didesnė negu sankcijoje nurodytas baudos vidurkiui, t. y. 2 500 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 50⁶ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutaria:

Pripažinti A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jai už tai administracinę nuobaudą – 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400. Įmokos kodas 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.