Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Ž. atstovės advokatės Linos Meškauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nutarimo, kuriuo A. Ž. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį, ir nubausta 2 500 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. atstovė advokatė taip pat nesutinka su Pareiškėjai paskirta bauda. Nurodo, kad teismas, skirdamas 2 500 Eur dydžio baudą, nesilaikė ATPK 30² straipsnio nuostatų, numatančių, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju, teismas Pareiškėjai skyrė didesnę nei vidutinio dydžio baudą, tačiau savo sprendimo nepagrindė jokiais motyvais ir nenurodė jokių sunkinančių aplinkybių, pagrindžiančių sprendimą skirti didesnę negu sankcijoje nurodytas baudos vidurkis baudą, beveik siekiančią maksimalų dydį. Taip pat pažymėjo, kad teismo skirta bauda yra didesnė nei VMI pareiškime prašomos skirti baudos dydis. Teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo, turėjo atsižvelgti į tokias aplinkybes, kaip: visų pirma, 2 500 Eur dydžio baudos skyrimas asmeniui už tai, kad 4 200 Eur sumokėjo ne VMI, o AB SEB bankui, pažeidžia teisingumo ir protingumo principus, kadangi baudos dydis sudaro daugiau nei pusę padaryto administracinio pažeidimo dydžio, t.y. toks baudos dydis yra neadekvatus teisės pažeidimui. Antra, teismas neatsižvelgė į tai, kad A. Ž. už pažeidimą yra baudžiama pirmą kartą ir anksčiau už panašius teisės pažeidimus nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Be to, teismas neteisingai įvertino Pareiškėjos turtinę padėtį ir baudą skyrė remdamasis praeityje egzistavusiomis (2015 m.) ir esamos padėties neatitinkančiomis aplinkybėmis, nesivadovavo aplinkybe, kad bylos nagrinėjimo metu Pareiškėja nedirba nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, negauna pajamų pagal verslo liudijimą bei neturi turto, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą ir skyrė baudą, kurios dydis apskaičiuotas prieštaraujant teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotoms taisyklėms ir nuostatoms. Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino, kad šeimoje augantys nepilnamečiai vaikai nelaikytini atsakomybę švelninančia aplinkybe. Advokatės teigimu, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išlaikomi nepilnamečiai vaikai yra administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės A. Ž. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovė A. Ž., žinodama apie jau nuo 2009 m. dėl deklaruotų mokesčių nesumokėjimo susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, mokėjimus atliekant ne per Įmonės, o asmenines banko sąskaitas, taip užkertant kelią VMI pasinaudoti teise įstatymų nustatyta tvarka išieškoti skolą biudžetui, kadangi Įmonės banko sąskaitoje lėšų nėra. Tokius A. Ž. veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip pažeidžiančius atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (CK 6.6930¹ str.).

Advokatė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, prašė daliai Įmonės padarytų užskaitų taikyti senaties terminą.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmones vesti buhalterinę apskaitą, sudaryti buhalterinę atskaitomybę. Pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymuose nustatyta, kad įmonės mokesčius valstybei moka nustatytais periodais. Yra mėnesiniai, metiniai mokesčių periodai. Taigi mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą. Dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Pažeidimą galima nustatyti tik padarius mokestinį įmonės patikrinimą, kuris daromas pasibaigus mokestiniam periodui (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016). Nagrinėjamu atveju, mokestinis patikrinimas Bendrovėje buvo atliktas 2015-10-13. Jo metu VMI pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad šiuo tikrinamu laikotarpiu 14 kartų vykdytos tarpusavio užskaitos, pagal tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktus (2015-01-05, 2015-04-23, 2015-02-27, 2015-04-28, 2015-04-30, 2015-05-04, 2015-05-05, 2015-05-08, 2015-06-11, 2015-08-24, 2015-09-14, 2015-09-20, 2015-09-22, 2015-09-24), t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymais, sumokėjo AB SEB bankui 17 695 Eur, užskaitant kaip gautą apmokėjimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir mažinant įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu buvo mokamos įvairaus dydžio pinigų sumos atskaitingiems asmenims (4 355,06 Eur), mokėta Sodrai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, paskolos palūkanos, bauda. Valstybei Bendrovė sumokėjo tik 1 350 Eur sumą, kai nepriemokos dydis tikrinamą laikotarpį buvo per 140 000 Eur. Būtent atlikus operatyvinį patikrinimą, paaiškėjo mokesčių įstatymų reikalavimų nesilaikymas, taigi ir ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pagrįstai A. Ž. padarytą administracinį teisės pažeidimą pripažino trunkamu, todėl ir administracinės nuobaudos paskyrimo už jo padarymą senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, šiuo atveju, nuo operatyvaus patikrinimo dienos, o ne nuo konkrečių užskaitų atlikimo.

Skunde taip pat buvo prašoma panaikinti A. Ž. skirtą baudą arba ją sumažinti.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą įmonių ar įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 1 448 iki 2 896 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu skirdamas A. Ž. 2 500 Eur dydžio baudą, atsižvelgė į tai, kad pažeidimas tyčinis, tęstinio pobūdžio, mokėjimų tvarkos pažeidimai buvo atliekami sąmoningai ir sistemingai, nepriemokų mastas yra labai didelis, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas taip pat įvertino pažeidėjos asmenybę, finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinę nuobaudą, priešingai skundo teiginiams, paskyrė motyvuotai, neperžengdamas norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, ribų, tiksliai laikydamasis ATPK reikalavimų.

Advokatė skunde teigia, kad, pritaikius senatį daliai Įmonės atliktų tarpusavio užskaitų, ne VMI, o SEB bankui įmokėta suma yra 4 200 Eur, todėl paskirtos baudos dydis sudaro daugiau nei pusę padaryto administracinio teisės pažeidimo. Su tokiais skundo teiginiais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, kaip minėta, A. Ž. padarė trunkamą pažeidimą, nustatytą atlikus operatyvų patikrinimą, nuo kurio ir skaičiuojamas senaties terminas. Be to, šio straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Taigi šiuo atveju, apylinkės teismas, nagrinėdamas A. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais, t.y. nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI, taip pažeisdama VMI, kaip kreditorės, teises, ir tokiais savo veiksmais padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Taigi skunde visiškai nepagrįstai 4 200 Eur suma, sumokėta bankui, o ne VMI, įvardijama kaip administracinio teisės pažeidimo dydis, kadangi pažeidėja nubausta ne už konkrečių įmokų sumokėjimą bankui, o už tai, kad esant nepriemokai VMI, ji vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip pažeisdama pastarosios teises.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, skirdamas baudą, neteisingai įvertino Pareiškėjos turtinę padėtį, vertindamas jos gautas pajamas tik už praėjusį laikotarpį, t.y. 2015 m. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pažeidėjos finansinė padėtis nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama skiriant nuobaudą. Kaip minėta, teismas įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai skirdamas baudą, jos dydį nustatant didesnę už nuobaudos vidurkį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai atsižvelgta į tai, kad nepriemokos mastas VMI yra labai didelis (2016-01-05 nepriemoka buvo 144 392,69 Eur, kuri susidarė jau nuo 2009 m.), mokėjimų tvarkos pažeidimai buvo atliekami sąmoningai ir sistemingai, pažeidimas tęstinio pobūdžio. Skunde minimos tokios aplinkybės, kaip pažeidėjos finansinė, šeiminė padėtis (augina du nepilnamečius vaikus), nagrinėjamos bylos kontekste, nėra tiek reikšmingos, kad sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas arba sumažinti paskirtą baudą. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

2016-02-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir A. Ž. atstovės advokatės Linos Meškauskienės skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.