- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-1996-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02064-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- S. B., J. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rąstiniai nameliai Jums“
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė
- Kategorijos
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. B. ir J. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-36-550/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rąstiniai nameliai Jums“ patikslintą ieškinį atsakovams S. B. ir J. B. dėl įsiskolinimo už parduotas statybines medžiagas ir atliktus darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Rąstiniai nameliai Jums“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų S. B. ir J. B. 39 000 Lt įsiskolinimą už parduotas statybines medžiagas ir atliktus namo statybos-montavimo darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 85–88).
Nurodė, kad atsakovas J. B. 2012 m. birželio 27 d. paprašė UAB „Rąstiniai nameliai Jums“, kurioje jis dirbo, pastatyti rąstinį namą. Ieškovė pagal suderintą su atsakovu projektą sudarė atsakovo pageidaujamo statytis rąstinio namo statybos sąmatą, pagal kurią paskaičiavo, kad tokio namo statyba kainuotų 118 609,66 Lt. Atsakovas, susipažinęs su šia sąmata, prašė atlikti statybas pigiau. Ieškovė sutiko mažinti savo įkainius ir paskaičiavo naują sąmatą, pagal kurią atsakovo namo statyba kainuotų 88 211,58 Lt. Atsakovui tokia namo statybos kaina vis dar atrodė per didelė, todėl po ilgų derybų ir atsakovo prašymų, motyvuojant šalių draugyste, ieškovė sutiko atsakovams pastatyti namą faktiškai už savikainą, t. y. 62 396,19 Lt. Vykdant namo statybos darbus, atsakovas paprašė ieškovės atlikti jo name papildomus darbus, dėl ko bendra statomo namo kaina padidėjo iki 74 000 Lt. Ieškovė stybos darbus baigė 2013 m. kovo mėnesį. Prieš pradedant vykdyti atsakovų namo statybos darbus, ieškovė parengė ir pateikė atsakovui pasirašyti tipinę gyvenamojo namo statybos sutartį, tačiau atsakovas delsė pasirašyti šią sutartį įvairiais motyvais. Dėl to ieškovė nematė pagrindo nerimauti ir, tikėdama atsakovo žodžiais, jog ši sutartis būtinai bus pasirašyta, pradėjo atsakovo namo statybos darbus. Atsakovas už pastatytą namą atsiskaitė tik dalinai: 2013 m. kovo 26 d. pagal kasos pajamų orderį, serija RN Nr. 238, į ieškovės kasą įnešė 25 000 Lt, 2013 m. gegužės 9 d. pagal kasos pajamų orderį, serija RN Nr. 244, į ieškovės kasą įnešė 10 000 Lt. Tačiau atsakovai liko skolingi ieškovei 39 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 4–9).
Nurodė, kad 2012 m. pavasarį su ieškove susitarė, jog ieškovė jiems pastatys rąstinį namą už 74 000 Lt. Norėdami būti tikri dėl statybos, prašė pasirašyti sutartį. Ieškovės atstovė direktorė V. M. sakė, kad turi tipinę sutartį, kurią pasirašo su visais klientas, ir žadėjo ją pateikti, tačiau atsakovams sutarties nepateikė. Pasitikėdami ieškove, 2012 m. gegužės 4 d. pavedimu atsakovai sumokėjo avansu 4 000 Lt. V. M. pareikalavo, kad kitus pinigus mokėtų tik grynaisiais, ji nesutiko, kad pavedime būtų nurodyta, jog pinigus moka už namo statybą, todėl pavedime buvo įrašyta sąskaitos papildymas. 2012 m. gegužės 8 d. atsakovė S. B. iš savo sąskaitos pasiėmė 16 000 Lt, kuriuos V. M. perdavė atsakovas J. B. ieškovės dirbtuvėse (duomenys neskelbtini). Pinigų perdavime dalyvavo V. R.. 2012 m. birželio 27 d. pas juos į namus atvyko V. M., atsakovai jam sumokėjo 5 000 Lt. 2012 m. rugsėjo 19 d. 20 000 Lt sumokėta pavedimu, 2012 m. spalio 29 d. iš kortelės pervesta 4 000 Lt ir 1 000 Lt sumos. 2012 m. lapkričio 27 d. atsakovai sumokėjo 10 000 Lt. Tą dieną iš ryto atsakovui paskambino V. M. ir pasakė, kad reikia 10 000 Lt. S. B. iš savo sąskaitos nusiėmė 10 000 Lt ir juos atidavė atvykusiai V. M.. 2012 m. gruodžio 7 d. ryte paskambinęs V. M. vėl pasakė, kad reikia pinigų. Buvo sutarta, kad jis atvažiuos prie statomo namo ir jam bus perduoti pinigai. 9 000 Lt V. M. perdavė J. B. statybos vietoje. Namo statyba buvo baigta 2012 m. pabaigoje, prieš Kalėdas. 2012 m. gruodžio 22 d. buvo sumokėtas galutinis atsiskaitymas – 5 000 Lt grynaisiais perduoti V. M. jo automobilyje prie pastatyto namo. Mokėdami pinigus grynaisiais, atsakovai kiekvieną kartą prašė, kad V. M. pasirašytų gautai pinigų sumai vekselį. Baigus namo statybą ir sumokėjus sutartą 74 000 Lt sumą, V. M. pradėjo prašyti, kad jai sugrąžintų tuos vekselius. Negalvodami nieko blogo ir nesitikėdami, kad V. M. gali pasinaudoti jų patiklumu savo nedoriems tikslams įgyvendinti, 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pradžioje visus vekselius atsakovai jai ir atidavė. Nurodė, kad ieškovė darbus baigė 2012 m. gruodžio mėnesį, 2013 m. sausio mėnesį name jau buvo sudėti langai, atliekami vidaus įrengimo darbai, todėl visiškai nesuprantama, kokius papildomus darbus ieškovė neva atliko 2013 metais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu (2 t., b. l. 76–82) patikslintą ieškinį tenkino; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 39 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 826,50 Lt bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo; priteisė iš atsakovų valstybei po 318,91 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas 2012 m. pavasarį šalių sudarytą susitarimą dėl rąstinio namo statybos kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį, kadangi ieškovė pagal atsakovų užsakymą įsipareigojo atlikti darbus, skirtus tenkinti atsakovų šeimos poreikius, t. y. atlikti rąstinio gyvenamojo namo statybos darbus. Teismas nustatė, kad ieškovė įvykdė susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, atliko visus sutartus darbus, ką patvirtino ir patys atsakovai. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad atsakovai sumokėjo ieškovei visą sutartą namo statybos kainą, tenka patiems atsakovams. Teismo vertinimu, tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, pirmiausia, yra skolininko interesas, nes, turėdamas patikimų įrodymų, jog prievolė įvykdyta tinkamai, jis gali lengvai įrodyti šį faktą ir apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai. Teismas nustatė, kad atsakovai neturi ieškovės išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog jie tinkamai įvykdė prievoles pagal šalių susitarimą dėl gyvenamojo namo statybos, t. y. kad pilnai atsiskaitė už ieškovės atliktus darbus. Teismo vertinimu, pinigų išgryninimas 2012 m. gegužės 8 d., 2012 m. birželio 27 d., 2012 m. lapkričio 27 d., 2012 m. gruodžio 9 d. ir 2012 m. gruodžio 22 d. nepatvirtina pinigų panaudojimo tuo tikslu, kurį nurodo atsakovai – atsiskaityti už rangos darbus. Be to, pažymėjo, kad nors pinigų išgryninimo datos iš esmės sutampa su šalių susitarimo dėl namo statybos sudarymo ir šio susitarimo vykdymo laikotarpiu, tačiau iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovė atliko tik dalį namo statybos darbų, t. y. ant jau pastatytų pamatų surinko rąstinį konstruktyvą, pastatė konstrukciją laikančias sijas, stogo siją ir gegnes, uždengė stogą, atliko rastų šveitimo ir lietaus nuvedimo sistemos įrengimo darbus, o kitus statybos darbus – pamatų ir langų pastatymą, inžinerinių sistemų įrengimą ir kt. atliko kiti rangovai ar patys atsakovai ūkio būdu. 2012 m. atsakovų užsakymu UAB „Žaliasis trikampis“ parengė gyvenamojo namo statybos techninį projektą. Teismo vertinimu, visiems šiems darbams atlikti atsakovams buvo reikalingos nemažos išlaidos, kas sudarė teismui pakankamą pagrindą abejoti atsakovų paaiškinimais apie tai, jog visos išgrynintos pinigų sumos buvo panaudotos atsiskaityti su ieškove. Teismo vertinimu, atsakovai neturėjo pagrindo tiek pasitikėti ieškove, jog būtų atidavę turėtus vekselius, negavę prievolės įvykdymo patvirtinimo. Teismas nurodė, kad toks elgesys akivaizdžiai neatitinka atidaus ir rūpestingo elgesio standartų, ypač atsižvelgiant į atsakovų išsilavinimą ir darbinės veiklos pobūdį. Taigi atsakovai prisiėmė tinkamo prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką, o dėl tokio galimo atsakovų nerūpestingo elgesio ir/ar neveikimo kilusios pasekmės tenka patiems atsakovams. Duomenų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą abejoti ieškovės sąžiningumu ar įtarti piktnaudžiavimu teise, teismas neturėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 84–91) atsakovai prašo teismo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, panaikinti atsakovų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, netinkamai įvertino bylos įrodymus, nepakankamai motyvavo sprendimą ir ieškinį tenkino nesant teisinio pagrindo.
2. Nagrinėjamoje byloje ieškinys privalėjo būti apmokėtas 1 170 Lt žyminiu mokesčiu. Ieškovė per du kartus sumokėjo tik 553 Lt, nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies atleisti ar ją atidėti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Tačiau teismas to nepadarė ir be juridinio pagrindo trūkstamą nesumokėtą žyminio mokesčio sumą priteisė iš atsakovų. Šis procesinis pažeidimas įgalina atsakovus prašyti priimtą sprendimą panaikinti.
3. Patikslintas ieškinys yra grindžiamas nesančios, nesudarytos statybos rangos sutartimi taip pat tuo, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas šalių teisinius santykius įvardijo jau kaip vartojimo rangos pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius. Tačiau nesvarbu, kokios rūšies rangos sutartis būtų sudaryta, ieškovė nuo juridiniam asmeniui tenkančių pareigų atleista nebuvo –jokio ryšio tarp įmonės veiklos ir kilusio ginčo nėra. Nesant sutarties ir buhalterinės apskaitos dokumentų, nebuvo pagrindo tvirtinti, kad apeliantai buvo įsipareigoję už atliktas paslaugas sumokėti būtent UAB „Rąstiniai nameliai Jums“. Apeliantų nuomone, UAB „Rąstiniai nameliai Jums“ nėra tinkama ieškovė šioje byloje, nes jai nepadaryta jokia žala ir ji neturi reikalavimo teisės į atsakovus. Apeliantai dėl namo statybos už 74 000 Lt sumą žodžiu tarėsi su V. M., tačiau su UAB „Rąstiniai nameliai Jums“ jokios sutarties nesudarė, V. M. jokios sutarties pasirašyti neprašė ir nepateikė, todėl apeliantai jokių įsipareigojimų šiai bendrovei neturi. Po to, kai V. M. davė asmeninės sąskaitos numerį ir kategoriškai pareikalavo mokėjimus pervesti į jos sąskaitą, o kitas sumas mokėti grynaisiais pinigais, apeliantai padarė išvadą, kad statybą ji vykdo asmeniškai, kaip fizinis asmuo, tik naudojasi savo bendrovės medžiagomis ir darbo jėgos resursais. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neturėjo juridinio pagrindo prašomą sumą priteisti uždarajai akcinei bendrovei.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai ir šališkai. Teismas nepagrįstai pripažino buvus tarp šalių sudarytą vartojimo rangos sutartį vien tuo pagrindu, kad atsakovai neginčijo susitarimo su V. M. dėl rąstinio namo statybos. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės yra prieštaringos ir nepagrindžiamos bylos dokumentais, kas reiškia, kad ieškovė yra nesąžininga. Apeliantų nuomone, ieškovė į bylą pateiktus dokumentus sukūrė atgaline data. Mano, kad teismas, vadovaudamasis CPK 300 straipsniu, privalėjo bylą sustabdyti ir išaiškinti tikrąsias ginčo aplinkybes. Teismas, vertindamas įrodymus, turėjo atsižvelgti į visą kompleksą aplinkybių ir faktų, ieškovės, kaip juridinio asmens veiklos rūšį, patirtį, galimą mokesčių slėpimą bei piktnaudžiavimą, t. y. ar yra juridinis pagrindas tikėti ieškovės paaiškinimais, kad pinigai jai arba jos sutuoktiniui asmeniškai nesumokėti. Teismas taip pat nesiaiškino, už kokias lėšas nuo 2012 m. gegužės mėnesio, V. M. pirko medžiagas, darbo priemones, mokėjo darbininkams atlyginimą. Vertindamas atsakovų teikiamus įrodymus, teismas buvo akivaizdžiai šališkas – dar iki galo neišklausęs liudytojo V. R. parodymų, išsakė savo nuomonę dėl jo parodymų patikimumo, o sprendime minėto liudytojo parodymus atmetė tuo motyvu, kad jis esą suinteresuotas bylos baigtimi. Dalis teismo argumentų yra dviprasmiški ir nelogiški. Teismas, kvalifikuodamas šalių santykius vartojimo rangos sutartimi bei priteisdamas ieškovei piniginę sumą už papildomus darbus, netaikė CK 6.673 straipsnio nuostatų, kad rangovas neturi teisės reikalauti, jog į vartojimo rangos sutartį būtų įtrauktas papildomas darbas ar paslaugos. Teismas ieškovės parodymais, jog namą pastatė (statybą tęsė) gavusi iš atsakovų tik 35 000 Lt avanso, kai 2012–2013 metais bendrovė jokių įplaukų negavo, negalėjo patikėti, nes tai nerealu. Ieškovės parodymai yra ne tik abejotini, tačiau ir paneigti, todėl teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, turėjo ieškinio netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 98–101) ieškovė, atstovaujama advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės, prašo apeliacinį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad paduodant ieškinį ieškovė suklydo sumokėdama žyminį mokestį, todėl teismui kartu su atsiliepimu pateikė trūkstamos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo patvirtinimą. Mano, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos sprendimo pobūdžiui. Aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovai buvo sudarę žodinę statybos rangos sutartį, pripažino abi šalys. Apeliaciniame skunde apeliantai iš esmės keičia savo poziciją šioje byloje ir aiškina, kad jie statybos rangos sutartį galimai sudarė ne su ieškove UAB „Rąstiniai nameliai Jums“, o su jos direktore V. M., kaip fiziniu asmeniu. Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, o keisti poziciją, pateikinėti naujus įrodymus apeliacijoje įstatymas draudžia. Atsakovai niekaip negalėjo tartis dėl jų rąstinio namo statybos su ieškovės direktore, kaip fiziniu asmeniu, nes V. M., kaip fizinis asmuo, rąstinių namų statyti nemoka ir neturi tam jokių galimybių. Atsakovai dėl rąstinio namo statybos tarėsi būtent su specializuotos paskirties juridiniu asmeniu – ieškove. Apeliantai teigia, kad klientų žodiniai susitarimai su juridiniu asmeniu negali būti sudaromi, tačiau tokios savo nuomonės nepagrindžia norminiais aktais, taip pat nepaaiškina, kodėl jie tokį susitarimą su ieškove sudarė. Taip pat neaiški apeliantų pozicija, ką jie galvoja apie žodinio susitarimo pagrindu ieškovės jiems pastatytą namą, kieno nuosavybė jis yra. Akivaizdu, kad naujoji atsakovų versija dėl namo statybos sutarties negaliojimo yra netgi nesąžininga, jie siekia praturtėti be pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai apie netinkamai tvarkomą ieškovės apskaitą nepagrįsti, be to, neturi jokio ryšio su ieškinio dalyku – atsiskaitymo už ieškovės statybines medžiagas ir statybos darbus fakto įrodymo. Atsakovai neteisūs, teigdami, kad jų sumokėti ieškovei pinigai nebuvo apskaityti ieškovės buhalterinėje apskaitoje ir kad ieškovė nepagrindė įvykusių operacijų. Visi atsakovų sumokėti (pavedimais ar grynaisiais) pinigai (35 000 Lt) buvo įnešti į ieškovės kasą dar iki šios bylos atsiradimo, visi reikiami mokesčiai valstybei sumokėti, visos statybinės medžiagos nurašytos iš ieškovo sandėlio likučių, visi statybos darbai užaktuoti. Ieškovės pateikti dokumentai buvo patikrinti VMI ir pripažinti tinkamais. Techninio projekto originalo ieškovė niekada neturėjo, tačiau dėl rąstinio namo, statomo pagal šį projektą, atsakovai pretenzijų nepareiškė. Ieškovė pastatė atsakovams namą, todėl apeliantai privalo įrodyti apie jų prievolės atsiskaityti su ieškove už šio namo statybą tinkamą įvykdymą, tačiau jie to neįrodo. Apeliacinio skundo teiginiai apie būtinybę patikrinti atsakovų pinigų nuėmimo nuo jų sąskaitų datas ir ieškovės medžiagų pirkimo datas dar kartą parodo, kad atsakovai neišmano ieškovės veiklos principų. Medieną ir kitas statybines medžiagas ieškovė perka ne gavusi iš klientų pinigus, o didmenine kaina iš tiekėjų ir saugo savo sandėliuose bei pažymi apskaitoje. Pagal klientų užsakymus namų statybai ieškovas naudoja medžiagas iš savo sandėlių ir atitinkamai nurašo iš sandėlio likučių buhalterinėje apskaitoje. Būtent tokie duomenys apie savalaikį medžiagų nurašymą ieškovo apskaitos dokumentuose ir buvo pateikti teismui. 2013 m. kovo 25 d. šalys pasirašė raštą dėl visų darbų užbaigimo, todėl negalima teigti, kad apeliantų namas buvo baigtas statyti 2012 m. pabaigoje. Apeliacinio skundo argumentai apie neva sutampančias ieškovo atliktų statybinių darbų ir jų apmokėjimo datas yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama liudytojo V. R. parodymams, tačiau šis liudytojas yra atsakovo J. B. jaunystės draugas. Ieškovė iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. nebuvo išrašiusi atsakovams sąskaitų faktūrų, nes atsakovai nepasirašinėjo statybos darbų priėmimo akto (kaip anksčiau nepasirašinėjo sutarties), teigė, kad darbai atlikti nekokybiškai, dėl ko ieškovė organizavo statybos ekspertizės atlikimą, ir po to išrašė sąskaitas faktūras. Apeliantai klaidina teismą teigdami, kad jų pinigų įnešimas į ieškovės direktorės banko sąskaitą buvo įvertintas kaip tinkamas įrodymas dėl jų dalinio atsiskaitymo. Teismas kaip dalinį atsiskaitymą įvertino ne pinigų pervedimą į direktorės sąskaitą, o šių pinigų išgryninimo ir įnešimo į ieškovės kasą faktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal žodinį susitarimą ieškovė pastatė atsakovams rąstinį namą. Byloje ginčo nėra, kad už namo pastatymą sutarta kaina 74 000 Lt. Ginčas kilo dėl to, at atsakovai atsiskaitė su ieškove. Ieškovės teigimu, atsiskaityta iš dalies, t. y. sumokėta 35 000 Lt, kurie buvo sumokėti V. M., o ši po kurio laiko pinigus pervedė į bendrovės kasą. Anot ieškovės, atsakovai nesumokėjo likusių 39 000 Lt, todėl kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, su kuo nesutinka atsakovai.
Teisėjų kolegija su apeliantų argumentais nesutinka, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl jų nekartoja. Kaip nustatyta byloje jokia rašytinė rangos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau, kaip neginčijamai nustatyta byloje, pagal apeliantų užsakymą ieškovė pastatė jiems rąstinį namą, už kurį atsakovai įsipareigojo sumokėti 74 000 Lt. Aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovai buvo sudarę žodinę statybos rangos sutartį, pripažino abi šalys. Tuo tarpu apeliantai apeliaciniame skunde iš esmės keičia savo poziciją, aiškindami, kad jie statybos rangos sutartį galimai sudarė ne su ieškove UAB „Rąstiniai nameliai Jums“, o su jos direktore V. M., kaip fiziniu asmeniu. Tačiau, kaip teisingai nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės atstovė, tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, o keisti poziciją, pateikinėti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje įstatymas draudžia (CPK 312, 314 straipsniai). Įvertindama tai, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė neatsirado, juos buvo galima teikti pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti įrodymus, pateiktus su apeliaciniu skundu ir jų nevertina (2 t., b. l. 95–96). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas J. B., 2014 m. sausio 7 d. pranešimu teismą informavo, kad „sutarus su ieškovu „Rąstiniai nameliai Jums“ statyti rąstinį namą buvo susitarta dėl bendros 74 000 Lt kainos už medžiagas ir atliktus darbus. Už šią kainą ieškovas turėjo pastatyti namą, uždengti stogą, uždėti lietvamzdžius, atlikti pakalimus, įrengti priekinę terasą, išgręžti šakas, nušveisti namo sienas iš vidaus“ (2 t., b. l. 29). Duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, J. B. kalbėjo būtent apie įmonę, jos padėtį, žmonių nuomonę apie įmonę, kurioje ir pats buvo įsidarbinęs. Todėl atmestini apeliantų argumentai dėl netinkamo ieškovo byloje. Kolegija nesutinka ir su apeliantų argumentu, kad žodinis susitarimas su juridiniu asmeniu nesukuria juridinių pasekmių. Kaip minėta, ginčo nėra, kad namas buvo pastatytas ieškovės darbo jėga ir medžiagomis, įregistruotas atsakovų vardu. Šių aplinkybių apeliantai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijo, tik savo nesutikimą su ieškovės reikalavimu priteisti už atliktus darbus grindė tuo, kad už darbą visiškai atsiskaitė, šią aplinkybę ir įrodinėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog visiškai atsiskaitė su ieškove už pastatytą namą.
Nors apeliantai teigia, kad jų sumokėti ieškovei pinigai nebuvo apskaityti ieškovės buhalterinėje apskaitoje, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 35 000 Lt įnešti kasos pajamų orderiais į įmonės kasą (1 t., b. l. 70–71). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų 29 000 Lt buvo pervesti į V. M. sąskaitą (1 t., b. l. 26–27, 29–30), o 6 000 Lt, kaip pripažino ieškovės atstovė V. M., jai buvo sumokėti grynais. Sutiktina, kad į bendrovės kasą šie pinigai nebuvo pervesti iš karto juos gavus, tačiau jie į ieškovės kasą įnešti dar iki šios bylos iškėlimo, reikiami mokesčiai valstybei sumokėti, statybinės medžiagos nurašytos, statybos darbai užaktuoti (2 t., b. l. 22–26).
Apeliantai nurodo, kad už darbus, kaip numato CK6.676 straipsnis, turi būti atsiskaitoma po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Apeliantų teigimu, 2013 m. kovo 25 d. raštelis nelaikytinas darbų perdavimo–priėmimo aktu (1 t., b. l. 92), tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad jį pasirašydami J. B. bei V. M. nurodė, jog „viskas baigta“. Taigi, spręstina apie tai, kad abi šalys galutinai pripažino, jog namo statybos darbai atlikti.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad liudytojų parodymai turėjo būti vertinami palankiai jiems. Tai, kad teismas vertino įrodymus ne taip, kaip nori viena ar kita šalis, šiuo atveju atsakovai, nereiškia, jog teismas įrodymus vertino netinkamai ir šališkai. Kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytoja J. U. patvirtino tik tai, jog jos bendradarbė S. B. nusiimdavo pinigus iš sąskaitos, žino iš atsakovės, kad pinigų reikia namo statybai, tačiau asmeniškai pinigų perdavimo nematė. Liudytoja J. R. žino, kad S. B. lapkričio mėnesį buvo nusiėmusi pinigų, davė rudą vokelį V. M., mano, kad ten buvo pinigai. Liudytojas V. R. patvirtino tik tai, kad jis dalyvavo perduodant grynus pinigus, iš atsakovo žino, kad buvo 16 000 Lt. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad šis liudytojas yra atsakovo J. B. draugas, jie turėjo bendrą verslą, pagrįstai nelaikė šio liudytojo parodymų patikimais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog vien tik pinigų nuėmimas, įvertinant tai, kad statant namą reikėjo atlikti ir kitus darbus, nepatvirtina fakto, kad pinigai buvo perduoti ieškovei namo statybai. Jokiais kitais rašytiniais įrodymais, pinigų perdavimo faktas nebuvo patvirtintas. Nors apeliantai teigė, kad buvo surašyti vekseliai, kuriuos grąžino V. M., tačiau šie aiškinimai niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats J. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad elgėsi neatsakingai, sakydamas, kad „už klaidas reikia mokėti“.
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams vertinant įrodymus, jų nekartoja ir sprendžia, kad apylinkės teismas iš visų įrodymų visumos, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, įvertindamas pačių atsakovų išsilavinimą, darbo patirtį, jų elgesį pagrįstai pripažino kaip neatitinkantį atidaus ir rūpestingo elgesio standartų ir pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė pinigų už namo statybą sumokėjimo fakto.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų vertinant priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija nepasisako.
Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikėsi ir nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Dėl to atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis) (2 t., b. l. 102–104). Pažymėtina, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rąstiniai nameliai Jums“, į. k. 300905583, po 750 Lt bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.