Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovams S. B. ir J. B. dėl įsiskolinimo už parduotas statybines medžiagas ir atliktus darbus priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės V. M. ir advokatė D. I. V. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovų 1100 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. V. M. papildomai paaiškino, kad atsakovai už perduotas ir prekes ir atliktus darbus iš viso sumokėjo 35 000 Lt, iš kurių 29 000 Lt buvo sumokėti keliais pavedimais į jos asmeninę sąskaitą ir 6000 Lt per du kartus buvo sumokėti grynaisiais: 3000 Lt pas atsakovus B. namuose ir 3000 Lt lapkričio mėn. Ūkio banke, kuriame tuo metu dirbo atsakovė S. B.. Tikslaus pinigų laiko perdavimo laiko nepamena. Iš atsakovų gautus pinigus ji pati įnešė į įmonės kasą. Daugiau jokių grynų pinigų iš atsakovų nei ji, nei jos sutuoktinis V. M. iš atsakovų negavo. Darbus atsakovams atliko remiantis žodiniu susitarimu, kadangi rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta. Nurodė, kad ji 2012-06-27 parengė sutarties projektą, tą pačią dieną vakare ją nuvežė atsakovams į namus susipažinti ir pasirašyti, tačiau atsakovai, pasinaudodami draugiškais J. B. ir jos sutuoktinio V. M. santykiais bei pasitikėjimu, vengė ją pasirašyti. Su atsakovais buvo sutarta pastatyti rąstinį konstruktyvą, sudėti balkius, sijas, gegnes ir uždengti stogą. Kodėl S. B. pinigus mokėjo į jos asmeninę sąskaitą, jai nėra žinoma.

Liudytoja J. U. parodė, kad kartu su S. B. dirbo tame pačiame banke. Kadangi pats darbuotojas negali iš savo sąskaitos nuimti grynųjų pinigų, tą turėdavo daryti kiti banko darbuotojai, todėl jai yra žinoma, kad S. B. imdavo nemažas pinigų sumas. Iš pačios S. B. jai buvo žinoma, kad pinigai skirti namo statyboms, kiek jai žinoma, namą statė įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja J. R. parodė, kad dirba kartu atsakove S. B., anksčiau dirbo AB Ūkio banke, šiuo metu – AB Šiaulių banke. Jai yra žinoma, kad lapkričio mėnesį S. B. kita banko darbuotoja iš sąskaitos išgrynino pinigus ir matė, kaip S. B. tą pačią dieną banko patalpose perdavė rudą vokelį V. M.. Mano, kad jame buvo pinigai, nes S. B. jai prieš tai buvo sakiusi, kad turi perduoti pinigus V. M.. Kokia pinigų suma jame buvo, jai nežinoma. Žinojo, kad namą S. B. stato įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas V. R. parodė, kad yra J. B. draugas, per kurį pažįstą S. B. ir V. M.. 2012 m. gegužės mėn. pradžioje V. M. paskambino J. B. ir pasakė, kad reikalingi pinigai. Tuomet pastarasis paskambino savo sutuoktinei ir paprašė nuimti pinigus. Per pietus jis su J. B. nuvyko pas S. B. į banką, kuri šalia banko J. B. perdavė pinigus, kuriuos J. B. kartu su juo nuvežė į Vilainius ir atidavė V. M.. Matė pinigų perdavimą. Perduodant pinigus juos skaičiavo tiek J. B., tiek V. M.. Iš J. B. žodžių žino, kad perduota 16 000 Lt. Už ką buvo perduoti pinigai, jam nėra tiksliai žinoma. Namą B. statė M.. firma. Kai buvo perduodami pinigai, namas dar nebuvo pastatytas. Perduodant pinigus joks dokumentas nebuvo pasirašomas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių ir jų atstovų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad 2012 m. pavasarį šalys sudarė susitarimą, jog ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatys atsakovams rąstinį namą. Šalys susitarė, kad darbus ieškovas atliks už 74 000 Lt. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra, atsakovai pripažįsta, jog su ieškovu buvo sudarytas susitarimas dėl namo statybos už 74 000 Lt kainą, todėl teismas jas laiko nustatytomis (CPK 182 str. 5 p.). Nustatyta, kad rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Nors šalys skirtingai aiškino sutarties nepasirašymo priežastis, tačiau atsakovams pripažinus susitarimo dėl namo statybos egzistavimą, nesant ginčo dėl darbų apimties ir sutarties kainos, byloje kilus ginčui tik dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, rašytinės sutarties nesudarymo priežastys šioje byloje neturi teisinės reikšmės.

Šalių sudarytas susitarimas kvalifikuotinas kaip vartojimo rangos sutartis, kadangi ieškovas (juridinis asmuo) pagal atsakovų (fizinių asmenų) užsakymą įsipareigojo atlikti darbus, skirtus tenkintis atsakovų šeimos poreikius, t.y. atlikti rąstinio gyvenamojo namo statybos darbus (CK 6.672 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas įvykdė susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, atliko visus sutartus darbus, ką atsakovai pripažino teismo posėdžio metu. Tai, jog namo statybos darbai buvo atlikti, patvirtina ir tas faktas, kad atsakovai naudojasi ieškovo atliktų darbų rezultatu, t.y. gyvena ieškovo statytame name, adresu (duomenys neskelbtini).

Sutarto darbo atlikimo faktas yra teisinis pagrindas rangovui (t. y. ieškovui) reikalauti iš atsakovų vykdyti jų priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus sutartą kainą (CK 6.676 str. 2 d.). Ieškovo teigimu, atsakovai prievolę atsiskaityti už atliktus darbus įvykdė tik iš dalies, sumokėjo 35 000 Lt ir liko skolingi 39 000 Lt. Šią sumą ieškovas reikalauja priteisti solidariai iš atsakovų. Atsakovai prašo ieškinį atmesti, kadangi su ieškovu yra visiškai atsiskaitę, t. y. sumokėję visą sutartą 74 000 Lt sumą.

Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už namo statybą fakto, todėl atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad jie sumokėjo ieškovui visą sutartą namo statybos kainą.

Tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą pirmiausia yra skolininko interesas, nes, turėdamas patikimų įrodymų, jog prievolė įvykdyta tinkamai, jis gali lengvai įrodyti šį faktą ir apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai. LR CK 6.65 straipsnyje reglamentuojama tvarka ir sąlygos, kurių laikantis yra patvirtinama, kad skolininkas tinkamai įvykdė prievolę. Pagal šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą, kad prievolė įvykdyta, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Sąvoka „pakvitavimas“ reiškia bet kurį rašytinį dokumentą, kuriame išreikšta kreditoriaus valia dėl to, kad jis priėmė prievolės įvykdymą, nurodyti kiti duomenys apie įvykdymą (įvykdymo data, vieta, įvykdymas visiškas ar dalinis ir pan.). Duoti rašytinį prievolės įvykdymą patvirtinantį dokumentą yra kreditoriaus pareiga, taigi skolininkas, įvykdęs prievolę, turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam tokį dokumentą. Jeigu kreditorius atsisakytų išduoti dokumentą, patvirtinantį prievolės įvykdymą, tai būtų pagrindas pripažinti, kad jis pažeidė prievolę, ir tokiu atveju skolininkas negalėtų būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant ir liudytojų parodymus. Draudimas remtis liudytojų parodymais nagrinėjamo ginčo atveju netaikomas, kadangi sutartis buvo sudaryta tarp juridinio ir fizinių asmenų, o ne tarp fiziniu asmenų (CK 1.73 str. 1d. 1 p., 1.93 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovai neturi ieškovo išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog jie tinkamai įvykdė prievoles pagal šalių susitarimą dėl gyvenamojo namo statybos, t.y. kad pilnai atsiskaitė už ieškovo atliktus darbus. Visiško atsiskaitymo faktą atsakovai įrodinėja pateiktais sąskaitos išrašais ir mokėjimo dokumentais (I t., b. l. 26-33), iš kurių matyti, kad 2012-05-04, 2012-09-19 ir 2012-10-29 mokėjimo nurodymais atsakovė S. B. į ieškovo direktorės V. M. asmeninę sąskaitą pervedė iš viso 29 000 Lt, 2012-05-08 atsakovė nuo savo sąskaitos nuėmė 16 000 Lt, 2012-06-27 – 5000 Lt, 2012-11-27 – 10 000 Lt, 2012-12-09 – 9000 Lt ir 2012-12-22 – 5280 Lt. Atsakovų teigimu, nuo sąskaitos nuimti grynieji pinigai buvo perduoti ieškovo atstovams M.. kaip atsiskaitymas už darbus: 2012-05-08 atsakovas J. B. perdavė V. M. 16 000 Lt, 2012-06-27 V. M. perdavė 5000 Lt savo namuose, 2012-11-27 atsakovė S. B. savo darbovietėje (banke) perdavė V. M. 10 000 Lt, 2012-12-07 J. B. V. M. perdavė 9000 Lt statybos vietoje ir galutinai su ieškovu atsiskaitė 2012-12-22, perduodant V. M. 5000 Lt. Ieškovo atstovė V. M. teismo posėdžio metu pripažino, kad į jos asmeninę sąskaitą pervesti pinigai buvo užskaityti kaip atsakovų mokėjimas pagal šalių sudarytą susitarimą dėl namo statybos, taip pat pripažino, kad dar 6000 Lt per du kartus buvo sumokėti grynaisiais: 3000 Lt pas atsakovus B. namuose ir 3000 Lt lapkričio mėn. Ūkio banke, kuriame tuo metu dirbo atsakovė S. B.. Šiuos pinigus, iš viso 35 000 Lt, ji pagal 2013-03-26 ir 2013-05-09 kasos pajamų orderius įnešė į įmonės kasą (I t., b. l. 70, 71). Kategoriškai tvirtina, kad daugiau pinigų nei ji, nei jos sutuoktinis V. M. iš atsakovų negavo. Teismo vertinimu, pinigų išgryninimas 2012-05-08, 2012-06-27, 2012-11-27, 2012-12-09 ir 2012-12-22 dienomis nepatvirtina šių pinigų panaudojimo tuo tikslu, kuriuo nurodoma - atsiskaitymui už rangos darbus. Be to, pažymėtina ir tai, kad, nors pinigų išgryninimo datos iš esmės sutampa su šalių susitarimo dėl namo statybos sudarymo ir šio susitarimo vykdymo laikotarpiu, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas atliko tik dalį namo statybos darbų, t. y. ant jau pastatytų pamatų surinko rąstinį konstruktyvą, pastatė konstrukciją laikančias sijas, stogo siją ir gegnes, uždengė stogą, atliko rastų šveitimo ir lietaus nevedimo sistemos įrengimo darbus. Gi kitus statybos darbus: pamatų ir langų pastatymą, inžinerinių sistemų įrengimą ir kt. atliko kiti rangovai ar patys atsakovai ūkio būdu. Be to, 2012 m. atsakovų užsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė gyvenamojo namo statybos techninį projektą (I t., b. l. 102-105), parengtą pagal 2012-06-27 išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus (I t., b. l. 124). Neabejotina, kad visiems šiems darbams atlikti atsakovams buvo reikalingos nemažos išlaidos, kas sudaro teismui pakankamą pagrindą abejoti atsakovų paaiškinimais apie tai, jog visos išgrynintos pinigų sumos buvo panaudotos atsiskaitymui su ieškovu. Teismo posėdžio metu apklausta atsakovės bendradarbė J. R. parodė, jog jai yra žinoma, kad lapkričio mėnesį S. B. kita banko darbuotoja iš sąskaitos išgrynino pinigus ir matė, kaip S. B. tą pačią dieną banko patalpose perdavė rudą vokelį V. M.. Ieškovės atstovė V. M. pripažįsta tą faktą, jog 2012 m. lapkričio mėn. atsakovė S. B. banko patalpose jai perdavė grynuosius pinigus, tačiau teigia, kad jai buvo perduoti 3000 Lt, o ne 10 000 Lt, kaip nurodo atsakovai. Kokia pinigų suma buvo perduota, liudytoja J. R. nurodė nežinanti. Taigi šios liudytojos parodymai neįrodo, kad 2012-11-27 V. M. atsakovė perdavė visą tą dieną išgrynintą pinigų sumą, t. y. 10 000 Lt. Liudytojos J. U. parodymai esminės įrodomosios reikšmės neturi, kadangi ji tik patvirtino rašytiniais įrodymais pagrįstą aplinkybę, jog atsakovė S. B. nuo savo sąskaitos grynino nemažas pinigų sumas, bei tai, jog namą atsakovams statė ieškovas. Liudytojas V. R. parodė, kad 2012 m. gegužės mėn. buvo kartu su atsakovu J. B., kai šis perdavė pinigus V. M., matė pinigų perdavimą, iš J. B. jam žinoma, kad buvo perduota 16 000 Lt. Tačiau šio liudytojo parodymų negalima laikyti patikimu įrodymu, patvirtinančiu pinigų perdavimo faktą, kadangi jis yra artimais ryšiais susijęs su atsakovu (yra atsakovo J. B. draugas, anksčiau kartu turėjęs bendrą verslą), todėl yra suinteresuotas atsakovams palankia bylos baigtimi. Tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų perdavimą ieškovo atstovams, atsakovai teismui nepateikė. Atsakovų paaiškinimus apie tai, kad jie turėjo ieškovo direktorės V. M. pasirašytus vekselius (raštelius) perduotų pinigų sumai, teismas vertina kritiškai, kadangi šių dokumentų (ar jų kopijų) atsakovai teismui nepateikė. Teismas neturi pagrindo tikėti atsakovų paaiškinimais apie tai, kad ieškovui atlikus visus sutartus darbus, šiuos dokumentus jie grąžino V. M., kadangi ji labai prašė tai padaryti, kadangi atsakovai pagal savo išsilavinimą ir darbinės veiklos pobūdį: atsakovė S. B. turi aukštąjį įmonių finansų valdymo-verslo administravimo išsilavinimą, dirba banke, atsakovas J. B. vertėsi individualia veikla statybų srityje, galėjo ir privalėjo suvokti tokių dokumentų svarbą. Todėl mažai tikėtina, kad atsakovai būtų atidavę ieškovo atstovei vienintelius jų atsiskaitymą patvirtinančius tiesioginius rašytinius įrodymus, nepasilikdami nei šių dokumentų kopijų, nei pareikalaudami ieškovą išduoti pakvitavimą (rašytinį dokumentą) patvirtinantį, kad jų prievolė pilnai įvykdyta (su ieškovu visiškai atsiskaityta), juolab įvertinus atsakovo J. B. paaiškinimus apie tai, jog statybų eigoje jie buvo praradę pasitikėjimą ieškovu, bijojo, kad namas taip ir nebus pastatytas, iš žmonių kalbų buvo girdėję patarimų pasisaugoti, kad juos gali apgauti. Taigi akivaizdu, kad atsakovai neturėjo pagrindo tiek pasitikėti ieškovu (ieškovo atstove), jog būtų taip lengvai atidavę turėtus vekselius, net negavę prievolės įvykdymo patvirtinimo. Toks elgesys akivaizdžiai neatitinka atidaus ir rūpestingo elgesio standartų, ypač atsižvelgiant atsakovų išsilavinimą ir darbinės veiklos pobūdį. Taigi atsakovai prisiėmė tinkamo prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką, o dėl tokio galimo atsakovų nerūpestingo elgesio ir/ar neveikimo kilusios pasekmės tenka patiems atsakovams.

Duomenų, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą abejoti ieškovo sąžiningumu ar įtarti jį piktnaudžiavimu teise, nėra. Priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas pripažįsta, kad atsakovai dalį pinigų (6000 Lt) sumokėjo grynaisiais, nors atsakovai ir neturi tai patvirtinančių įrodymų, šiuos pinigus dar iki kylant teisminiam ginčui ieškovo direktorė įnešė į įmonės kasą ir jų nereikalauja, kas tik patvirtina ieškovo sąžiningumą. Nors atsakovų atstovas nurodė, kad apie atsakovų atsiskaitymą grynaisiais (minėtų 6000 Lt) ieškovo atstovė nurodė tik pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, tačiau kaip jau minėta, grynieji pinigai (iš viso 35 000 Lt, iš kurių 29 000 Lt buvo sumokėta pavedimu į V. M. asmeninę sąskaitą) į įmonės kasą buvo įnešti dar gerokai iki civilinės bylos iškėlimo, jau pirminiame ieškinyje ieškovas pripažino, kad atsakovai sumokėjo 35 000 Lt (sutarties kaina nurodyta 62396,19 Lt, atsakovų skolos likutis - 27396,19 Lt). Todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovas mėgino nuslėpti grynųjų pinigų gavimo faktą, ar aplinkybę dėl grynųjų pinigų mokėjimo derino prie atsakovų atsiliepime nurodytų aplinkybių ir liudytojų parodymų.

Kiti šalių pateikti duomenys yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja kad byloje surinktų įrodymų visetas, vertinant juos pakankamumo aspektu ir atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį tikimybių pusiausvyros principą, nepatvirtina, kad atsakovai pilnai atsiskaitė su ieškovu už atliktus darbus (CPK 178 str., 185 str.). Nesant pagrindo spręsti, kad prievolė pasibaigė jos įvykdymu (CK 6.123 str.), ieškovo reikalavimas dėl 39 000 Lt skolos priteisimo laikytinas pagrįstu ir teisėtu (CK 6.213 str. 1 d.). Kadangi šalių sudarytu susitarimu dėl rąstinio gyvenamojo namo statybos buvo siekiama patenkinti atsakovų šeimos poreikį būstui, atsakovai neginčijo prievolių, kylančių iš šio susitarimo, solidarumo, 39 000 Lt skola iš atsakovų priteisina solidariai (CK 3.109 str. 2 d.).

Remiantis CK 6.37 str. 2 d., numatančia, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 553 Lt žyminis mokestis (b. l. 4, 89) ir 1100 Lt išlaidos už teisines paslaugas, kurias patvirtina į bylą pateiktos 2013-10-09 ir 2014-02-21 sąskaitos bei 2013-10-09 pinigų priėmimo kvitas, sąskaitos išrašas, t. y. po 826,50 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Pagal ieškinio sumą (39 000 Lt), patikslintas ieškinys privalėjo būti apmokėtas 1170 Lt žyminiu mokesčiu, tačiau ieškovas sumokėjo tik 553 Lt žyminį mokestį. Todėl trūkstama žyminio mokesčio dalis (617 Lt) valstybei lygiomis dalimis priteistina iš atsakovų, kaip bylą pralaimėjusios šalies – po 308,50 Lt iši kiekvieno. Iš atsakovų valstybei taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, po 10,41 Lt iš kiekvieno. Tokiu būdu valstybei iš atsakovų priteistina iš viso po 318,91 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai 39 000 Lt (trisdešimt devynis tūkstančius litų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 826,50 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt šešis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti iš atsakovų S. B. ir J. B. bylinėjimosi išlaidas valstybei - po 318,91 Lt (tris šimtus aštuoniolika litų 91 ct) iš kiekvieno atsakovo (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.