Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir A. J. (A. J.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, užsienio įmonė Luminor bank AS, E. G., M. G. (M. G.), B. G. ir S. J..

Pareiškėjai prašė panaikinti antstolės 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymą bei įpareigoti antstolę iš naujo įkainoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjų, neįvykus antrosioms varžytynėms ir išieškotojui nesutikus perimti turto, antstolė skundžiamu patvarkymu, nenurodydama motyvų, įkainojo turtą ta pačia 951 000 Eur kaina, kurią prieš metus nustatė teismo ekspertas, neįvertinęs dalies jam pateiktų dokumentų, netinkamai parinkęs lyginamuosius objektus ir padaręs kitų pažeidimų. Pareiškėjų teigimu, turtas vykdymo procese buvo vertintas tris kartus, UAB „O. H.“ Nekilnojamasis turtas nustatė 34 000 Eur vertę, V. S. 149 000 Eur vertę, ekspertas A. S. – 951 000 Eur vertę, tačiau nei už vieną iš šių verčių turtas neparduotas. Pareiškėjų nuomone, neaišku, kokiu pagrindu antstolė pasirinko eksperto A. S. nustatytą turto vertę; antstolei turėjo kilti abejonių dėl turto vertės ir turto vertė turėjo būti nustatyta papildomai ją įvertinus. Pareiškėjų teigimu, antstolės patvarkymas nemotyvuotas, o turto kaina teisingai nustatytina skiriant papildomą ekspertizę.

Suinteresuotas asmuo antstolė V. Meškauskienė 2019 m. gruodžio 6 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalis). Antstolė nurodė, kad ginčo turtą vykdymo procese bandoma realizuoti nuo 2018 m. gegužės mėn., turto varžytynės buvo skelbtos keturis kartus, varžytynės neįvyko, kai pradinė pardavimo kaina buvo 1 192 000 Eur, 760 800 Eur, 894 000 Eur, 570 600 Eur. Antstolė pažymėjo, kad jos sąskaita vykdymo procese jau atliktos dvi turto vertės nustatymo ekspertizės, skolininkai šių išlaidų neapmokėjo. Antstolės teigimu, vykdymo procese skolininkai nesugebėjo nei atsiskaityti su kreditoriumi, nei surasti ir siūlyti pirkėją už didžiausią galimą bei skolininko ir išieškotojo interesus atitinkančią kainą.

Antstolė V. Meškauskienė vykdo vykdomuosius įrašus dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. J., R. J., M. G., E. G., kurių prievolių užtikrinimui įkeistas B. G. ir S. J. priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).. Antstolė 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymu šį turtą įkainojo 951 000 Eur.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2018 m. pirmosios areštuoto turto varžytynės neįvyko už 1 192 000 Eur pradinę turto kainą, antrosios neįvyko už 894 000 Eur pradinę kainą. 2018 m. spalio 15 d. patvarkymu skirta turto vertės nustatymo ekspertizė; 2018 m. spalio 31 d. patvarkymu turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui A. S., kuris nustatė 951 000 Eur turto vertę. Skolininkai teikė prieštaravimus ir skundą dėl nustatytos turto vertės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16675-432/2019 skundas dėl antstolės veiksmų atmestas. 2019 m. skelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės neįvyko už 760 800 Eur, antrosios neįvyko už 570 600 Eur pradinę kainą. 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-l9-15-14191 turtas įkainotas, nustatant 951 000 Eur vertę. Patvarkyme skolininkams išaiškinta, kad prieštaravimus dėl turto įkainavimo galima pareikšti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, tačiau skolininkai prieštaravimų neteikė, nepasiūlė savo pirkėjo už didžiausią galimą bei skolininkų ir išieškotojo interesus atitinkančią kainą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos A. T. 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo artimesnė rinkos kainai. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas (šiuo atveju – pakartotinis areštuoto turto vertės nustatymas) vien formaliais pagrindais sudarytų prielaidas nepagrįstai-neadekvačiai vilkinti išieškojimo procesą.

Spręsdamas, ar pareiškėjų skundas teikia pagrindą iš naujo nustatyti areštuoto turto vertę, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai nepateikė jokių argumentų (išskyrus asmeninio-subjektyvaus pobūdžio teiginius), patvirtinančių, kad patvarkyme nurodyta neteisinga-netinkama turto rinkos vertė, t. y. pareiškėjai nenurodė konkrečių argumentų-aplinkybių, leidžiančių manyti, kad turto rinkos vertė šuo metu turėtų būti kitokia. Taigi pateikti pareiškėjų argumentai, kuriais tik keliamos subjektyvios abejonės dėl nustatytos vertės aktualumo, teismo vertinimu, nepaneigia galimybės, kad atlikus pakartotinį vertės nustatymą (ar paskiriant dar vieną ekspertizę) bus nurodyta iš esmės ta pati vertė. Šia prasme byloje nepateikta jokių duomenų apie nekilnojamojo turto ar bet kokio kito turto kainų (esminius) pokyčius-svyravimus; taip pat nėra pagrindo tokius pokyčius-svyravimus vertinti kaip visiems žinomas aplinkybes (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės ir pareiškėjams nepagrindus kitokios (negu jau nustatyta) turto vertės, antstolė iš esmės tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise ir nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių turto vertės nustatymo ir turto pardavimo iš varžytynių paskelbimo procedūras. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.