Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjęs pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties atmesti prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys – AB DNB bankas, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, A. J., antstolis I. G.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Respublik?s Konstitucijoje yra įtvirtintas vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principas. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis Nr. 2-945-117/2015).

Pagal CPK 335 str. atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama nutartis, priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduotas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Terminą praleidus, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 str. 1 d.) ir gali būti realizuojama tik tuo atveju, jeigu šis praleistas procesinis terminas yra atnaujinamas CPK 307, 338, 78 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. nustačius, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi teisės paduoti atskirąjį skundą realizavimas yra susijęs su tinkamos teisės jį paduoti įgyvendinimu.

Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartį atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą priėmė viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2015 m. balandžio 3 d. Taigi CPK 335 str. numatytas 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2015 m. balandžio 4 d., todėl atskirasis skundas turėjo būti paduotas iki 2015 m. balandžio 10 d. Pareiškėjos atskirasis skundas dėl 2015 m. balandžio 3 d. teismo nutarties teisme gautas 2015 m. balandžio 27 d., t. y. įstatyme nustatytą apskundimo terminą praleidus daugiau nei dvigubai. Toks atskirajam skundui paduoti nustatyto termino praleidimas negali būti laikomas praleistu nežymiai, tačiau sprendžiant dėl termino atnaujinimo, būtina įvertinti termino praleidimo priežastis.

Pareiškėja termino praleidimo priežastimis nurodo tai, jog tik po nutarties paskelbimo sužinojo, kad ją atstovavęs advokato padėjėjas negalės paruošti atskirojo skundo ir jai teko ieškoti naujo atstovo. 2015 m. balandžio 8 d. pareiškėja sudarė atstovavimo sutartį su nauju atstovu (advokatu), kuriam siekiant paruošti kokybišką atskirąjį skundą, reikėjo susipažinti su didelės apimties bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą su atskiruoju skundu, atsižvelgiant vien į tai, jog terminas atskirajam skundui paduoti praleistas daugiau nei du kartus. Pareiškėjos argumentas, jog jos interesus atstovavęs advokato padėjėjas negalėjo ją atstovauti apeliacinės instancijos teisme, šioje situacijoje yra nepagrįstas, kadangi ši aplinkybė netrukdė advokato padėjėjui parengti atskirojo skundo projektą bei pateikti jį pasirašyti pareiškėjai. Tuo tarpu kitas pareiškėjos argumentas, jog naujam pareiškėjo atstovui reikėjo laiko susipažinti su byla, nepateisina termino praleidimo taip pat dėl to, jog sutartis su nauju atstovu buvo sudaryta 2015 m. balandžio 8 d., t. y. dar nepasibaigus nutarties apskundimo terminui, tačiau atskirasis skundas paduotas tik 2015 m. balandžio 27 d. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja turėjo realią galimybę pateikti teismui atskirąjį skundą laiku, o dėl negalėjimo laiku pateikti visų reikiamų motyvų ir argumentų, galėjo prašyti teismo nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko tiek bylos nagrinėjimo metu advokato padėjėjo, tiek sudariusi naują atstovavimo sutartį su advokatu, todėl apie savo teisių gynimo būdus turėjo žinoti. CPK 7 str. 2 d. nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja negali būti laikoma tinkamai įgyvendinusia savo procesines teises.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, pareiškėja nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. AB DNB bankas pateikė įrodymus dėl advokato pagalbai patirtų išlaidų – 302,5 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Išlaidų advokato pagalbai atlyginimas turi būti paskaičiuotas remiantis Lietuvos advokatų tarybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, galiojusiomis išlaidų atsiradimo metu – 2015 m. birželio mėn. Pagal Rekomendacijas rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, be individualių įmonių (7 p.). 2014 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių sudarė 714,5 Eur. Advokatas parengė atsiliepimą į atskirąjį skundą, už kurio parengimą gali būti apmokama maksimaliai 285,8 eurų (rekomendacijų 8.16 p.). Kadangi prašoma priteisti 302,5 eurų suma viršija maksimalią rekomenduojamą, spręstinas klausimas nebuvo sudėtingas bei nereikalavo specialių žinių, todėl priteistina suma mažinama iki 50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens AB DNB banko (j. a. k. 124385737) naudai 50 eurų (penkiasdešimt eurų) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.