Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei S. L. dėl tėvystės nuginčijimo, teikianti išvadą institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti, kad M. L. nėra R. L., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o R. L., gim. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovo M. L. biologinis sūnūs.

Ieškinyje nurodė, o teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su S. L., tačiau Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu šalių santuoką nutraukė dėl abiejų kaltės. Su atsakove negyvena santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio neveda jau daugiau kaip treji metai. Kadangi R. L. gimė (duomenys neskelbtini) šalims dar nenutraukus santuokos, todėl vaiko tėvu gimimo liudijime nurodytas ieškovas. Ieškovas nėra R. L. tėvas, su juo nei biologinis, nei socialinis ryšiai ieškovo nesieja.

Ieškovo atstovė advokato padėjėja D. T. pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti. Teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas dvejus metus iki vaiko gimimo su atsakove nebendravo, tai yra nustatyta šalių santuokos nutraukimo byloje 2017 m. balandžio 14 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris turi prejudicinę galią.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad vaiko tėvas yra kitas asmuo, su ieškovu jau daugiau kaip dvejus metus šeiminio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė D. P. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė, kuri geriausiai žino kas yra vaiko tėvas, su ieškovo pareikštais reikalavimais sutinka, vaikas turi teisę žinoti kas yra jo biologinis tėvas, todėl ieškovo pareikštam ieškiniui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Santuoka nutraukta 2017 m. balandžio 14 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-50-588/2017 (e. b. l. 11-21). Kaip patvirtino ieškovas ir atsakovė, jie kartu negyvena daugiau kaip treji metai, santuokinių ryšių nepalaiko. Atsakovei sūnus R. L. gimė (duomenys neskelbtini) nenutraukus santuokos. S. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog R. L. tėvas yra ne ieškovas, o kitas asmuo. Kadangi R. L. gimė (duomenys neskelbtini) nenutraukus santuokos, (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) jo tėvu įrašytas ieškovas M. L. (e. b. l. 10, 57). Tikrasis vaiko tėvas atsakovei yra žinomas, šalys genominės ekspertizės skirti vaiko tėvystei nuginčyti ir/ar nustatyti nepageidavo.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalimi, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės, atsakovės paaiškinimai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas nėra atsakovės sūnaus R. L. biologinis tėvas, kadangi ieškovas su atsakove faktinėje santuokoje negyvena jau daugiau kaip trejus metus, jokių ryšių nepalaiko. Tarp ieškovo ir sūnaus nėra susiformavusių jokių santykių, socialinio vaiko ir tėvo ryšio nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, jog ieškovas M. L. nėra R. L., gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pažymima, kad teismo sprendimo pagrindu išregistruojant ir įregistruojant tėvystę atitinkamai gimimo įraše pakeičiami duomenys apie tėvą (CK 3.292 str., 3.295 str.). Tuo pagrindu panaikintini duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, R. L., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad M. L. yra vaiko tėvas (CPK 178, 185 straipsniai).

Nuginčijus tėvystę, atsakovei išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo arba pripažinimo. Atsakovei išaiškintina, jog nuginčijus vaiko motinos buvusio sutuoktinio tėvystę, tėvystė gali būti pripažinta asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu (CK 3.141 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 13 d. sprendimu byloje dėl tėvystės nuginčijimo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (e. b. l. 5-6). Nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos ieškovui išlaidos sudaro 402,22 Eur (e. b. l. 71). Ieškinį patenkinus visiškai šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,77 Eur, todėl ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybės naudai taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Susumavus iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumas, iš atsakovės priteistina bendra 81,77 Eur suma (75+6,77).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra R. L., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, ir panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje registruoto R. L., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje – „duomenys apie tėvą“ nurodytus duomenis apie tai, kad M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ,yra vaiko tėvas.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 402,22 Eur (keturių šimtų dviejų eurų 22 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,77 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 77 ct) žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, paskirtis – „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.