Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-214-923/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
1-214-923/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26164-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Nukentėjusysis
G. Š.
Kaltinamasis
D. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-214-923/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26164-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė,sekretoriaujant Akvilei Kveškevičienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui,nukentėjusiajam G. Š.,kaltinamajam D. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2019-10-13 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei neatlygintinai išdirbti 80 val. nemokamų darbų per keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per mėnesį išdirbant ne mažiau 20 valandų, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2020-07-02 apie 21.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. Š. į veidą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.40 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno r., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio tvenkinio vėl tyčia vieną kartą kumščiu sudavė G. Š. į veidą ir po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 22.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r., dar kartą kumščiu sudavė G. Š. į veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam G. Š. poodinę kraujosruvą dešinėje veido pusėje ir abipusį apatinio žandikaulio sąnarinių ataugų lūžimą, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata.

Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020-07-02 vakare, bare, (duomenys neskelbtini) kartu su D. Č. ir G. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Išėjus į lauką iš baro su minėtais asmenimis įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis rankos kumščiu, vieną kartą trenkė G. Š. į žandikaulio sritį. Dėl ko kilo konfliktas pasakyti negali. Vėliau kartu su minėtais asmenimis ėjo namo pro (duomenys neskelbtini) tvenkinį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, G. Š. prie tvenkinio ir toliau gėrė, įvyko žodinis konfliktas, kadangi G. Š. buvo neblaivus, todėl jis šnekėjo nesąmones kas ir įtakojo konflikto kilimą. Konflikto metu G. Š. vieną kartą kažkurios rankos kumščiu sudavė į veido sritį. Trečią kartą G. Š. sudavė į veidą tą pačią dieną, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso D. Č., jie buvo trise – jis, D. Č. ir G. Š.. Įvyko žodinis konfliktas, G. Š. pradėjo pulti ant D. Č., todėl jis pajutęs, kad kažkas gresia, puolė G. Š. ir sudavė jam vieną kartą kumščiu į veido sritį. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

D. R. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).

Nukentėjusysis G. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-07-02 vakare, apie 17.00 val., su draugu D. Č. nuėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r., kur vartojo alkoholinius gėrimus. D. Č. kartu su jais pakvietė leisti laiką D. R., kuris prie jų prisijungė apie 18.00 valandą. Apie 19.00 val. jie visi trys išėjo iš baro į lauką parūkyti. Visi jau buvo neblaivūs. Kaip jis suprato, D. R. nepatiko, kad jis į jį kreipiasi „Seniuk“ ir kai jie visi trys stovėdami prie baro rūkė ir kalbėjosi, D. R. su kažkurios rankos kumščiu vieną kartą jam sudavė į veidą, į dešinį žandikaulį. Smūgis buvo nestiprus, jis nejautė jokio skausmo. Tai buvo daugiau kepštelėjimas. Jis tada nuėjo atgal į barą, o D. R. su D. Č. liko lauke toliau rūkyti. Apie 21.00 val. jie visi trys išėjo iš baro. Jam stovint ir rūkant lauke, D. R. kažkurios rankos kumščiu vėl sudavė vieną kartą į veidą, į dešinės pusės žandikaulį. Smūgis buvo stiprus, jam skaudėjo. Po smūgio jis atsisėdo ant šaligatvio bortelio. Jam apsvaigo galva. Paskui jie visi trys ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link kito baro „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini) centre. Einant (duomenys neskelbtini) gatve prie ten esančio prūdo D. R. kažkurios rankos kumščiu dar kartą jam sudavė į veidą, į dešinį žandikaulį. Nuo D. R. suduoto smūgio jis nugriuvo ant žemės. Vėliau pamena, kad jie visi trys kalbėjosi lauke prie baro „(duomenys neskelbtini)“, o paskui visi trys nuėjo pas D. Č. į namus, esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini), kur, būdamas virtuvėje, sėdėdamas priekaištavo D. R. dėl to, kad jis jį sumušė. Pokalbio metu D. R. stovėdamas kažkurios rankos kumščiu jam vėl vieną kartą sudavė į veidą. Nuo smūgio jam iš nosies ir burnos pradėjo bėgti kraujas. Kodėl D. R. jį mušė, nežino. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį nuvežė į Kauno klinikas, kur buvo daroma žandikaulio operacija. Ligoninėje gydėsi nuo 2020-07-03 iki 2020-07-14. D. R. visus tris smūgius jam sudavė laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22 val. 44 min. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, labai tiksliai visų įvykio aplinkybių nurodyti negali (b. l. 88–90, 93–94).

2020-11-03 G. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad G. Š., patvirtindamas savo ankstesnius parodymus, parodė vietą prie pastato su iškaba „Baras“, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., kur D. R. kumščiu sudavė jam į veidą. G. Š. parodė vietą ant šaligatvio bortelio, kur jis atsisėdo nuo jam suduoto smūgio. Paskui G. Š. paaiškino, kad nuo baro paėjus apie 110 metrų (duomenys neskelbtini) gatve, gatvės kairėje pusėje yra prūdas. Priėjęs prie baltų plytų pastato, G. Š. parodė vietą krūmuose priešais prūdą, kur D. R. kumščiu jam vieną kartą sudavė į veidą, sumušdamas žandikaulio dešinę pusę. G. Š. parodė vietą, kur jis po jam suduoto smūgio nugriuvo ant pievos. Paskui G. Š. parodė dviejų aukštų daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. bei butą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio virtuvėje D. R. kumščiu sudavė jam į veidą, po ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas (b. l. 106–114).

2020-07-03 00.09 val. alkotesteriu ,,Draeger Alcotest 7510“ G. Š. užfiksuotas 2,17 promilių girtumas (b. l. 18).

Liudytojas D. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-07-02 apie 19.00 val. su D. R. ir G. Š. gėrė alų (duomenys neskelbtini) bare, esančiame, (duomenys neskelbtini). Gal po 21.00 val. visi trys išėjo iš baro ir ėjo gatve nuo baro. Toje gatvėje, netoli prūdo, G. Š. susiginčijo su D. R., nes G. Š., būdamas neblaivus, yra įkyrus. D. R. supyko ir vieną kartą sudavė jam į veidą kažkurios rankos kumščiu. Kadangi buvo neblaivus, todėl labai tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Kaip D. R. sudavė smūgį G. Š. nematė, matė tik, kad G. Š. griūna ant nugaros. Tada jiedu susitaikė ir tada visi trys nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, kur toliau gėrė alkoholį. Pats šito neatsimena, bet jam apie tai sakė G. Š.. Jis atsimena, kad jie ėjo į jo namus, visi trys užėjo į laiptinę, visi trys virtuvėje susėdo prie stalo. Netrukus D. R. vėl susipyko su G. Š.. Nepamena, ar sėdinčiam, ar stovinčiam D. R. vieną ar du kartus kažkurios rankos kumščiu sudavė G. Š. į veidą. Jis jiems sakė, kad jie skirstytųsi, nes G. Š. sakė, kad kvies policiją. Tada atėjo jo močiutė G. L., pas kurią jis gyvena ir liepė visiems skirstytis. Močiutė nieko nematė, nes buvo savo kambaryje. G. Š. skundėsi, kad jam lūžo nosis, žandikaulis (b. l. 118–119).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. Š. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje veido pusėje, abipusis apatinio žandikaulio sąnarinių ataugų lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, paveikus dešinę veido pusę (b. l. 47–48).

2020-11-03 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtos vietos, kuriose buvo smurtaujama prieš G. Š., t. y. vieta, esanti prie namo, (duomenys neskelbtini), Kauno r., vieta esanti (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio tvenkinio, ir butas, (duomenys neskelbtini), Kauno r. (b. l. 24–35).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas D. R. dėl nesunkaus G. Š. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kaltinamasis D. R. pripažino naudojęs fizinį smurtą G. Š. atžvilgiu, paaiškino, kad nukentėjusįjį mušė tris kartus kumščiu per veidą, t. y. vieną kartą kumščiu sudavė G. Š. į veido sritį prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), antrą kartą prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini) bei trečią kartą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajam G. Š. konstatuoti kūno sužalojimai – poodinė kraujosruva dešinėje veido pusėje, abipusis apatinio žandikaulio sąnarinių ataugų lūžis – visiškai atitinka kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Be to, fizinio smurto faktą patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusysis G. Š. bei liudytojas D. Č..

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog D. R. įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką, kuri truko tam tikrą laiko tarpą, kaltininko veiksmai pasireiškė vieninga tiesiogine tyčia, jis suvokė, jog kumščiu suduodamas smūgius nukentėjusiajam, gali sutrikdyti jo sveikatą ir to norėjo. Tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. nesunkų G. Š. sveikatos sutrikdymą. Įvertinus kilusius nusikalstamus padarinius – G. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – D. R. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

D. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę D. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:1), į nukentėjusiajam padarytos žalos dydį. Vertinant D. R. asmenybę pažymėtina, kad jis teisiamas antrą kartą. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikoje nesigydė, nesilankė (b. l. 143), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 142). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, paskirtos nuobaudos nebegalioja, kaltinamasis nevedęs, nedirba.

Teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2019-10-13 baudžiamuoju įsakymu D. R. skirta laisvės apribojimo bausmė, kurią kaltinamasis atliko 2020-04-24, nepaveikė nuteistojo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Praėjus dviem mėnesiams po laisvės apribojimo bausmės atlikimo jis padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl siekiant bausmės tikslų ir visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina griežtesnės rūšies bausmė – BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, nustatomas vidurkiui artimas bausmės dydis.

Kadangi kaltinamasis D. R. savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 144–145), kuri paliktina galioti iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis G. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 195). Įvertinus tai, kad G. Š. žalą patyrė dėl nusikalstamų D. R. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala (BPK 109 str.).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismui nekyla abejonių, jog dėl R. R. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą, G. Š. jautė fizinį skausmą. Kaltinamajam tris kartus ranka sudavus nukentėjusiajam smūgius į veido sritį, jam atsirado poodinė kraujosruva dešinėje veido pusėje ir abipusis apatinio žandikaulio sąnarinių ataugų lūžis. Dėl sužaloto žandikaulio nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumų, kadangi dėl patirtų sužalojimų G. Š. sveikata sutriko daugiau nei 10 dienų laikotarpiui, dėl ko jis negalėjo dirbti. G. Š. patirtą neturtinę žalą įvertino 2000 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs abipusio apatinio žandikaulio sąnarių ataugų lūžiu), į tai, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis nuo 2020-07-03 iki 2020-07-31 buvo nedarbingas, negalėjo eiti į darbą. Kartu įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad D. R. nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia. Nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau jis yra darbingo amžiaus asmuo. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teismų praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose – priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016), nukentėjusiojo G. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nustatomas 1200 eurų neturtinės žalos dydis, kurią privalo atlyginti šią neturtinę žalą padaręs kaltinamasis D. R..

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1551,01 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 77–79). Savo ieškinį civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nukentėjusiajam G. Š. buvo suteiktos medicininės paslaugos (bendroji anestezija; vienpusė apatinio žandikaulio ostektomija), kurios apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, bendra paslaugų kaina – 1551,01 eurai. Akivaizdu, kad šiuo atveju žala padaryta ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, konkrečiai – PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, tai yra, asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o kaltinamajam D. R. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiojo G. Š. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais apyrašais apie suteiktas medicinines paslaugas ir jų įkainius (b. l. 79), laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 55). Savo ieškinį civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nukentėjusiajam G. Š. paskyrė ir išmokėjo 589,57 eurų ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020-07-03 iki 2020-07-31. G. Š. 589,57 eurų ligos išmoka buvo išmokėta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų. Nukentėjusiajam išmokėta ligos išmoka yra tiesiogiai susijusi su tyčiniais kaltinamojo D. R. veiksmais, nes būtent dėl jų G. Š. nuo 2020-07-03 iki 2020-07-31 buvo nedarbingas (sirgo). Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o kaltinamajam D. R. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiojo G. Š. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiajam išmokėta ligos išmoka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktu G. Š. nedarbingumo pažymėjimu, sprendimu skirti ligos išmoką ir pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (b. l. 56–65), laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs D. R. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio D. R. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti D. R., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Panaikinti D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą.

G. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. R. 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. R. 1551,01 eurų turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. R. 589,57 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Lina Lesinskienė