Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3194-865/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-01
Bylos Nr.
1-3194-865/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37071-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Elena Žilėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3194-865/2024Proceso Nr. 1-01-1-37071-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Vitai Jurienei,

dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei, kaltinamajam R. M., jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis Vedęs, pensininkas, teistumas neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. M. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2024-09-21 apie 18:19 val., ties (duomenys neskelbtini), esančiu pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Lexus", v/n (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. M. savo kaltę prisipažino visškai ir parodė, jog labai gailisi, jam labai gėda. Tai buvo šeštadienis. Jis namuose pjovė žolę. Išgėrė vyno bepjaudamas žolę. Paskui žmona paprašė patraukti savo seną laužą, nes kitos dienos rytą turėjo atvykti žentas į stoginę su vyrukais, sandėliukus metalinius turėjo rinkti. Ką tai reiškia pavažiuoti 5 metrus. Atsisėdo jis, R. M., į mašiną, užsivedė, mašina automatas, įjungė atbulinį bėgį, patraukė koją nuo stabdžių pedalo, ir jam visai nesuvokiamu būdu mašina staigiai važiavo. Iki kaimynų namo 10 metrų. Bet jeigu jis būtų sumaišęs stabdį su akceleratorium, nežino. Mašina įgavo tokį greitį, kad peršoko kaimynų bordiūrą, atsitrenkė, policija ją traukė su tralu. Kaip mašina sugebėjo 10-7 metrų atstumu išvystyti tokį greitį - nesuvokia. Faktas tas, kad jis buvo už vairo, įkaušęs ir prisidirbo. Kaimynui žala padaryta: šiek tiek aptrupinta namo siena, sudraskytas vienas ar du vielinės tvoros segmentai, nuverstos tujos, kurios atstatytos. Klausė kaimyno, kaip darys, kaimynas sakė, kad per draudimo bendrovę išsiieškos žalą. Jis, R. M., turėtų sutvarkyti draudimo dokumentus, o draudimo bendrovė regreso tvarka nusiskaičiuos. Turi jis (duomenys neskelbtini) metų vairuotojo stažą. Nėra turėjęs grubių eismo taisyklių pažeidimo atvejų. Labai gailisi dėl įvykio. Graužiasi. Labiausiai kankina gėdos jausmas. Aną mėnesį jis norėjo automobilį parduoti, nes mašina rugsėjo 1 d. buvo nuvežta į techninę apžiūrą, pirkėjai jam siūlė 2 000 – 2 500 eurų. Po šio įvykio nežino, ar tiek duos. Tokia kaina buvo praeitą mėnesį. Kaip įsivaizduoja, paima pigiausią ir brangiausią, o kiek prašo pardavėjai skelbimuose, ne faktas, kad tą kainą jie gauna. O atvažiavę žmonės pasakė, kad automobilis tiek vertas. Automobilis surūdijęs, aptrupintas, nuvažiavęs 400 000 kilometrų. Jis priklauso jo įmonei. Prašo iš viso atleisti nuo konfiskavimo, jeigu yra galimybė. O jeigu nėra galimybės, simbolinę sumą nustatyti. Jis supranta, kad yra bausmė ir bausmę turi gauti už savo įvykį. Jeigu bus nuspręsta, kad šitiek konfiskuoti, kokia nustatyta mašinos vertė, jis sutinka automobilį atiduoti. Automobilis 2007 metų, automobiliui 18 metų. Pirko 2015 metais, mokėjo apie 5 300 eurų. Pravažinėjo 10 metų ir automobilis supuvo.

Apklaustas įtariamuoju R. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024-09-21 jis buvo namuose, pjovė žolę prie namų. Pjaudamas žolę atsigėrė maždaug butelį sauso raudono vyno. Butelio talpa buvo 0,7 l. Čia buvo maždaug laiko tarpas nuo 15:00 val. Per tą laiką kaip ir minėjo išgėrė butelį vyno. Jokių planų niekur važiuoti neturėjo, kadangi darbavosi prie savo namo ir buvo išgėręs vyno. Apie 18:00 val., žmona paprašė patraukti jo įmonei t.y R. M. individuali įmonė "(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį LEXUS v/n (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo stoginėje, prie namo. Jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sėdo už savo įmonei priklausančio automobilio vairo, jį užvedė, įjungė užpakalinį bėgį ir nuėmė koją nuo stabdžio pedalo, tada staiga automobilis šoko nesuprantamu greičiu atbuline eiga apie 10 metrų. Jis net nespėjo sureaguoti ir sustabdyti transporto priemonės. Automobilis sugadino kaimyno gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini) tvorą ir namo sieną, kadangi automobilis atsitrenkė į namą. Tiksliai kas buvo sugadinta nežino, jam buvo didelis šokas. Turi maždaug (duomenys neskelbtini) metus stažo, tačiau tokia situacija jam atsitiko pirmą kartą. Pedalų tikrai sumaišyti negalėjo. Tiesiog gavosi, kad nuo jo namų automobilis pavažiavo taip šoktelėjęs maždaug 10 metrų ir atsitrenkė į kaimyno namus. Labai gailisi dėl to, kad sėdo išgėręs už vairo. Pateisinimų tam neturi. Tačiau prašo labai atsižvelgti į jo padėtį ir skirti minimalų laiką dėl teisės atėmimo, kadangi yra pensininkas, nedirba, tačiau kartais teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas ir jam yra reikalingi pinigai pragyvenimui, o be vairuotojo teisių atlikti savo darbo negali. Taip pat labai jam yra gėda prieš artimuosius ir kaimynus dėl savo tokio poelgio. Prašo jam skirti minimalias baudas, atsižvelgiant į tai, kad jis nėra teistas ir yra pensinio amžiaus. Labai prašo atsižvelgti į tai. Kaimynas po tokio įvykio iškvietė pareigūnus, kurie suformino draudiminį įvykį. Jam joks administracinis protokolas išrašytas nebuvo. Labai gailisi dėl savo tokio elgesio.

Gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2024-09-21 apie 18:19 val. (duomenys neskelbtini) g. 20, R. M., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Lexus, valst. nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš savo namo kiemo atbuline eiga kliudė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), tvorą bei namo sieną, juos apgadindamas, tokiais savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kadangi vairavo būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2024-09-21 G. S. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2024-09-21 apie 18:19 val. jis su savo šeima buvo namuose, vakarieniavo. Jų svetainės langai išeina į gatvės pusę. Išgirdęs lauke triukšmą, pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kad į jų namą galu atsitrenkęs kaimyno automobilis. Išėjęs į lauką, pamatė, kad kaimynas, vardu R., gyvenantis priešais, sėdi automobilio Lexus vairuotojo vietoje, ir bando važiuoti į priekį. Jis priėjo prie jo automobilio ir pasakė, kad jis to nebedarytų. Pamatė, kad jo automobilis nuvertė tvoros segmentą, palei ją augusias tujas ir pilnai stovi gyvenamojo namo teritorijoje. Apžiūrėjęs namą, suprato, kad automobilio galu taip pat buvo atsitrenkta ir į namo sieną, kadangi siena ties automobiliu yra suskilinėjusi. Kai R. išlipo iš automobilio, jis pamatė, kad jo veiksmai ir eisena buvo nekoordinuota, todėl jam kilo įtarimas, kad jis vairavo, būdamas neblaivus. Jis paklausė jo, kaip jis jaučiasi, ar nenukentėjo. R. atsakė, kad jam viskas gerai, kad jis nenukentėjo ir kažką sakė apie automobilio stabdžius. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį, o R. išėjo namo. Jis jo nepertraukiamai po įvykio nematė, tačiau vyro kalbėjimo maniera ir koordinacija, išlipus iš automobilio, jam sukėlė įtarimų.

Apžiūros objektas yra įvykio vieta, esanti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme ir jame esantis lengvasis automobilis Lexux, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis ant pastato adresu (duomenys neskelbtini). Matoma, kad automobilis stovi galu į gyvenamojo namo pusę. Matoma, kad gyvenamojo namo siena tiesiai už automobilio yra suskilinėjusi. Apžiūros metu matoma, kad gyvenamojo namo teritoriją aptverianti metalinė žalios spalvos segmentinė tvora yra apgadinta. Dalis tvoros apgadinto segmento matoma po automobiliu Lexus, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu matoma, kad automobilis yra apgadintas. Yra apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis, bagažinės dangtis. Taip pat matoma, kad yra nuleista dešinės pusės galinė padanga ir apgadintas dešinės pusės priekinio rato ratlankis. Apžiūrint automobilio saloną, tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Automobilio priekyje yra įrengtas vaizdo registratorius. Iš vaizdo registratoriaus paimama atminties kortelė „(duomenys neskelbtini)“, ir supakuojama į Voką Nr. 1. Po apžiūros automobilis priverstinai išvežamas į saugojimo aikštelę.

Tarnybiniame pranešime, nurodoma, kad?2024-09-21 dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su vyriaus. patruliu N. P., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas įvažiavo į pranešėjo namo tvorą ir sieną, pagal vairuotojo elgesį sprendžia, kad neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjas G. S., gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad matė, kaip iš automobilio Lexus, vast. nr. (duomenys neskelbtini) išlipo jo kaimynas vardu R. ir svirduliuodamas nuėjo namo. Priėjo pats vairuotojas, kaip nustatyta - R. M., prisipažino, kad pjovė žolę, eigoje išgėrė pusę butelio vyno, po ko nusprendė pervaryti automobilį ir netyčia sukėlė eismo įvykį, kadangi užsikirto automobilio stabdžiai. Vyras prisipažino, kad vairavo, būdamas neblaivus, tą pažymėjo ir savo paaiškinime, kurį pateikė eismo įvykio medžiagoje. Patikrinus asmens blaivumą, pirmu pūtimu 18:42 val. jam buvo nustatytas 1,69 prom. neblaivumas, o antru - 18:59 val. 1,78 prom.

Įvykio vietoje surinkta eismo įvykio medžiaga EĮIS ROIK (duomenys neskelbtini) dėl techninio eismo įvykio ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281(1) str. 1 d.

Iš prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungtos Regitra pažymos matyti, kad automobilio Lexus, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. M. individuali įmonė "(duomenys neskelbtini)".

Iš prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungtos EMPREKIS pažymos matyti, kad automobilio Lexus, vast. nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 7160 eur.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 17 punkte numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pats kaltinamasis R. M. savo kaltę prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Automobilį norėjo patraukti savo namų kieme iš vienos vietos į kitą. Nevairavo gatvėje ar judriame eisme. Kaltinamojo R. M. kaltę ir nusikalstamos veikso padarymą patvirtina liudytojo G. S. pasrodymai, Įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinio pranešimo duomenys.

Taigi, visa įrodymų grandinė, jų visuma patvirtina kaltinamojo R. M. kaltę, visų pirma tai aiškūs ir išsamūs liudytojo G. S. parodymai, paties kaltinamojo R. M. parodymai, kita įrodymų grandinė. Kaltinamojo R. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Lietuvos Respublikos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį R. L. atsakomybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. M. praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi dėl savo veiksmų. Byloje nėra pareikšta jam tiesiogiai civilinių ieškinių. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. M. yra pensijinio amžiaus, teigiamai charakterizuojamas, turi pastovią gyvenamąją vietą, susituokęs, vaikai suaugę, neturi baustumų už grubius eismo taisyklių pažeidimus. Nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų gydytas Lietuvos psichiatrinėse įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centrą. Pažymėtina, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos R. M. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nenustatyta aplinkybių, itin neigiamai apibūdinančių jo asmenybę, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo ilgametį bičiulį R. L. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu R. L. patvirtino, kad jis kaltinamąjį pažįsta daug metų, daro jam teigiamą įtaką, gali paveikti, kad kaltinamasis nedarytų nusikalstamų veikų, jie bendrauja šeimomis, dažnai susitinka. Juos sieja draugiški, vienas kitam pagarbūs santykiai. Jo veiksmus vertina kritiškai, jų nepateisina. Stengsis, kad toks atvejis daugiau nebepasikartotų. R. L. asmenybė taip pat charakterizuojama teigiamai – jis niekada neteistas. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, yra baustas administracine tvarka, tačiau ne už Kelių eismo taisyklių pažeeidimus. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad R. L. yra vertas teismo pasitikėjimo, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu, teismo vertinimu, gali daryti teigiamą įtaką R. M., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. M., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė R. M. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą 2) konfiskuoti automobilį, kuriuo asmuo važiavo neblaivus.

Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad R. M. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir jų turtui.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. M. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustatė 11,69 promilių neblaivumą. Anksčiau R. M. buvo padaręs KET pažeidimų, viršijęs greitį, palikęs kartą jį stovėti netinkamoje vietoje, tačiau šioje byloje vairavo kieme, ne intensyviame eisme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. M. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių šios priemonės taikymo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 23 d.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilio Lexus, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. M. individuali įmonė "(duomenys neskelbtini)". Iš prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungtos EMPREKIS pažymos matyti, kad automobilio Lexus, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 7160 eur. Pats kaltinamasis nurodė, jog sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas.

Nagrinėjamu atveju nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, todėl R. M. įmonei priklausantis automobilis Lexus, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. R. M. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, jis objektyviai neturėjo jokio poreikio vairuoti transporto priemonę, tačiau pasielgė priešingai.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Todėl šis turtas konfiskuotinas.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

R. M. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ „Regitra“.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo R. M. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 154,17 Eur, t. y. advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Pastebėtina, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės naudai iš kaltinamojo šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. M. šias baudžiamojo poveikio priemones:

1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024-09-23. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Paskirti R. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį Lexus, vast. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Panaikinus kardomąją priemonę – diokumentų paėmimą, dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo iš kaltinamojo R. M. atmesti.

Išaiškinti R. M. ir R. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė