Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Agnės Stankevičienės,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovėms Julijai Staševskajai, Ingai Petrauskienei

vertėjams Ruslanui Skrobacui, Juliajai Lewendowskai, Ingridai Kisieliūtei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu (naudojant programą „Zoom“), išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suintesuotam asmeniui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas:

1.1. panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT, Tarnyba) Vilniaus pasienio rinktinės 2023 m. sausio 6 d. sprendimą atsisakyti leisti atvykti kertant sieną Nr. 23S2109 (toliau – Sprendimas Nr. 23S2109);

1.2. įpareigoti išbraukti pareiškėjo duomenis iš atvykimo ir išvykimo sistemos pagal Reglamento (ES) 2017/2226 18 straispnį;

2.1. Tarnyba ginčijamu sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė 2023 m. sausio 6 d. leisti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką per VSAT Vilniaus pasienio rinktinės, Padvarionių užkardos veikimo teritorijos Medininkų pasienio punktą ir vykti tranzitu į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį iš Baltarusijos Respublikos, po atliktų gydymo procedūrų Minsko onkologijos centre, turint galiojančią Šengeno „C“ tipo vizą.

2.2. Pareiškėjas Lietuvos valstybės sieną kirto 2021 m. gegužės mėn. 05-07 dienomis, 2023 m. sausio 3 d. atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją per Kybartų pasienio postą ir išvažiavo iš Lietuvos Respublikos teritorijos per Medininkų pasienio postą. Pareiškėjui nebuvo reikšta pretenzijų dėl vizų režimo ar tranzito per Lietuvos teritoriją padarytų pažeidimų, vizos galiojimo laikotarpį nepranešta apie aplinkybes, galinčias būti pagrindu atsisakyti leisti vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją.

2.3. Pareiškėjo turima „C“ tipo Šengeno viza išduota 2021 m. gegužės 5 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarpininkaujant Rusijos Federacijos ambasados konsulinio skyriaus prašymu vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją atlikti tikslu būtinas gydymo procedūras Minsko onkologijos centre. Tarpininkavimo rašte buvo nurodyti asmenys: K. M. ir K. M. (pareiškėjo sutuoktinė), transporto priemonė – lengvasis automobilis „LEXUS RX 350“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2.4. Sprendimu Nr. 23S2109 atsisakyti leisti atvykti kertant siena tuo pagrindu, kad asmuo laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, formaliai užpildant patvirtintos formos blanką su klaidomis dėl vizos galiojimo laiko, su nuoroda į nacionalinį teisės aktą, papildomai neindividualizuojant pareiškėjo keliamos grėsmės.

2.5. VSTA pareigūnai patikros metu nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl vykimo tikslo, susijusio su (duomenys neskelbtini) ligos gydymu. Draudimas tranzitu kirsti Lietuvos teritoriją užkerta kelią patekti į gydymo įstaigą, todėl kelia realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei.

3. Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo skundu, prašo teismo atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:

3.1. Pareiškėjas, kaip transporto priemonės LEXUS RX300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (RUS) vairuotojas, kartu su keleivėmis (Rusijos Federacijos pilietėmis) M. K. ir M. K. atvyko į Medininkų PKP turėdamas Šengeno valstybių ,,C“ tipo vizą Nr. (duomenys neskelbtini) (LTU), galiojančią nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2026 m. balandžio 8 d. Kelionės tikslas – tranzitas į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį.

3.2. Pareiškėjo atžvilgiu Medininkų PKP pirminė pasienio patikros procedūra atlikta pirmojoje linijoje, atitinkamai antrojoje linijoje individuali papildoma išsami patikra. Nustatyta, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, surašytas Sprendimas Nr. 23S2109, atitinkantis Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą tvarka standartinį blanką, nurodant tikslias atsisakymo leisti atvykti kertant sieną priežastis, pastabų skiltyje pateikiant nuorodą į nacionalinį teisės aktą, susijusį su atsisakymu leisti atvykti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 937 „Dėl Rusijos Federacijos piliečių įleidimo per Europos Sąjungos išorės sieną“ (toliau – Nutarimas Nr. 937). Sprendimas įteiktas asmeniui pasirašytinai, pirminė informacija apie tai VSAT pareigūnės tarnybiniu pranešimu pateikta tiesioginiam vadovui. Sprendime padaryta techninė klaida dėl vizos galiojimo pradžios datos (vietoje 2021 m. gegužės 5 d. nurodyta 2024 m. gegužės 5 d.) neturėjo įtakos Sprendimo priėmimui. atsisakymas leisti atvykti kertant sieną yra vienkartinis, todėl pagrindus vizito tikslą Lietuvos Respublikoje, neužkertamas asmeniui kelias atvykti pakartotinai.

3.3. VSAT pareigūnai yra atsakingi už Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą bei visos Šengeno erdvės išorės sienų apsaugą ir pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką (UTPĮ 9 straipsnio 2 dalis).

3.4. Pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) nuostatas, trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų yra turėti galiojantį kelionės ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – ir Reglamentas Nr. 539/2001).

3.5. Pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas) 30 straipsnį „Išduotos vizos suteikiamos teisės“ įtvirtina, kad vien galiojančios vizos turėjimas, automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes, o tai reiškia, kad į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas, numatytas Šengeno sienų kodekse, tarp kurių, be kita ko, per išorinę Šengeno valstybių sieną vykstančiam asmeniui būtina pagrįsti - numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir ar turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų (6 straipsnio 1 dalies c) punktas), bei - jie neturi būti laikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia - dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių (6 straipsnio 1 dalies e) punktas).

3.6. 2019 m. spalio 11 d. Europos Bendrijos Komisijos rekomendacija nustatytas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirtas valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje, ir pakeičiama 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos rekomendacija C(2006) 5186 (toliau – Šengeno vadovas). Valstybės narės šį Šengeno vadovą turi naudoti kaip pagrindinę priemonę atliekant savo sienų kontrolės užduotis. Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnio „Patikrinimų kertant sieną procedūros“, 1.1 papunktyje numatyta, kad pagrindinis patikrinimų kertant sieną sienos perėjimo punktuose tikslas - patikrinti, kad visi sieną kertantys asmenys tenkintų atvykimo į Šengeno valstybių teritoriją sąlygas. Šengeno vadovo 3 dalies „Atvykstančių trečiųjų šalių piliečių patikrinimai“ 3.6 papunktyje nustatyta, kad į Šengeno valstybės teritoriją atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai turi tenkinti visas atvykimo sąlygas.

3.7. Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų rėžimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos piliečiams yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

3.8. Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestos nepaprastosios padėties metu galioja sugriežtintas užsieniečių buvimo ir tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją apribojimas, jų priežiūros bei vizų režimas, be kita ko, ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 937 ,,Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“. VSAT užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai. Be to, buvo sugriežtintas užsieniečių vizų režimas, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“ (Nutarimo Nr. 937 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3.9. sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Vykstantys per valstybės sieną asmenys turi pareigą pateikti tarnybos pareigūnams informaciją apie numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslus ir aplinkybes. Tokia pati pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio („Valstybės sienos kirtimo tvarka“) 3 dalyje, kad asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimų įstaigų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, transporto priemonės, gabenamų daiktų, krovinių dokumentus.

3.10. Trečiosios šalies piliečiui, siekiančiam atvykti į Šengeno erdvę (Lietuvos Respublikos teritoriją), vien galiojančios vizos nepakanka, tenka pareiga pagrįsti buvimo tikslą bei tokio tikslo tikrumą, be kita ko, dokumentus, galinčius išsklaidyti bet kokias abejones dėl pateiktos informacijos patikimumo (2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodeksas (toliau - Vizų kodeksas) 6 straipsnis 30 straipsnis).

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime pažymėjo, kad sprendimas leisti arba neleisti užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją kertant sieną yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos kompetencijai. Vien galiojančios vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes, o tai reiškia, kad į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas Šengeno sienų kodekse numatytas atvykimo sąlygas.

5. Pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas vyko, turėdamas galiojančius kelionės dokumentus, t. y. „C“ tipo tranzitinę vizą, leidžiančią keliauti ES teritorijoje ne daugiau nei 90 dienių per 180 dienų, išduotą konsulinio skyriaus tarpininkaujant URM pagal pateiktus dokumentus vykti gydytis į Baltarusijos Respubliką (duomenys neskelbtini) ligą. VSAT pareigūnės priimtas Sprendimas nėra pagrįstas, aiškus ir motyvuotas, kaip viešo administravimo subjekto priimtas individualius aktas, todėl privalo būti panaikintas kaip neteisėtas. Sprendime, kuriuo neleista vykti, nurodyta, kad M. K. pagal LRV nutarimą Nr. 937 kelia grėsmę. Tuo tarpu, atsiliepime neįleidimo priežastimis įvardijama tai, kad pareiškėjo kelionės dokumentų tikrinimą atlikęs pareigūnas bei Sprendimą priėmusi pareigūnę nustatė, kad Nutarime Nr. 937 išvardytų kriterijų, kuriuos atitiktų pareiškėjas ir dėl kurių pastarasis galėjo būti įleidžiamas per ES išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu. Asmens grėsmę valstybės saugumui pagal kompetenciją gali VSD, išduodamas konkretų dokumentą. Duomenų, apie pareiškėjo įtraukimą į SIS ar kitas duomenų bazes dėl galimos grėsmės valstybės saugumui, nėra. Pagal Šengeno vizų kodekso 34 straipsnį pareiškėjo viza nebuvo panaikinta ar atšaukta. Aplinkybės, kurios buvo pagrindas atsisakyti leisti vykti nustatytos ir įvertintos išimtinai VSAT pareigūno nuožiūra, kas iš esmės neatitiko nei ES aktų, nei nacionalinių teisės aktų reikalavimų.

6. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad turima „C“ tipo viza gauta tarpininkaujant Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoms, pridėta Rusijos Federacijos ambasados Nota. 2023 m. sausio 6 d. patikros metu pirmojoje linijoje pateikė asmens dokumentą (pasą), keliavusių kartu asmenų – sutuoktinės ir dukros asmens dokumentus. Pasienietis, po pokalbio su vadovybe telefonu, nukreipė į antrą patikros liniją, po kurio laiko pakvietė į administracinį pastatą, kartu savimi pasiėmė dokumentus, kurių pagrindu gauta „C“ tipo viza, ambasados Nota, pažymą apie apsilankymą gydymo įstaigoje (Minsko onkologijos centre). Pateikė dokumentus ten buvusiam pareigūnui, kuris informavo apie tai, kad negali leisti vykti, tačiau priežasčių ir pagrindo neįvardijo, papildomai pasitikslinus, atsisakė paaiškinti, akcentavo, kad sistemoje bus atliktos atžymos apie asmens grėsmę valstybės saugumui Iki 2023 m. sausio 6 d. nepadarė jokių nusižengimų. Domėjosi ar gali susisiekti su Užsienio reikalų ministerijos arba Migracijos įstaigos atstovais išsiaiškinti dėl dokumentų tikrumo ir teisėtumo, paaiškino, kad VSAT pareigūnai nėra pavaldūs šioms įstaigoms, juolab, darbo dienai pasibaigus tikėtina nieko neras. Pažymėjo, kad vykstant 2023 m. sausio 3 d. iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teikė analogiškus dokumentus Kybartų pasienio poste. Žymos apie grėsmę įvedimas sistemose be jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo, nėra proporcingas, pažeidžia teises ir teisėtus interesus, gali sukelti neigiamas pasekmes, kadangi dėl sveikatos susirgimo ((duomenys neskelbtini) ligos) vyksta gydytis į Vokietiją, Austriją.

7. Atsakovo atstovės prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vien vizos turėjimas nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką, asmuo turi atitikti ir kitas sąlygas, pagrįsti vykimo tikslą. VSAT pareigūnų pareiga atlikti asmens dokumentų patikrinimą, įvertinti atitikimą ir priimti sprendimą dėl galėjimo vykti kertas valstybės sieną arba atsisakyti leisti vykti, vadovaudamiesi Šengeno sienų kodeksu dėl užsieniečių atvykimo į Šengeno erdvę, būtent, 6 straipsnio 1 dalies e punktu, bei Nutarimu Nr. 937, kur nurodytos išimtinės aplinkybės, kurioms esant netaikomas papildomas detalus individualus patikrinimas. Esant pasikeitusiai situacijai (galiojant nepaprastajai padėčiai) nuo 2022 m. kovo 10 d. „C“ tipo vizos nėra išduodamos, išskyrus atvejus, kai tarpininkaujama Užsienio reikalų ministerijai. „C“ tipo viza išduodama asmenims, kurie keliaujant nuolat ir dažnai. Pagal sienos kirtimo naršyklės duomenis, pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 5 d. sieną kirto du kartus. Pareiškėjas vyko su „C“ tipo viza išduota 2021 m. gegužės 5 d., duomenų, apie supaprastintus kelionės dokumentus (tranzito vizą) nėra, todėl pareiškėjui negalėjo būti taikyti Nutarimo Nr. 937 numatyti kriterijai bei išimtys ir leista vykti kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Aplinkybės, apie 2023 m. sausio 3 d. leidimą vykti nėra žinomos, sistemoje nėra jokių atžymų (pastabų), galėjo būti klaidingai įvertinta vizos galiojimo data – 2023-05-05 vietoj 2021-05-05. Pareiškėjui atsisakyta leisti vykti nurodant standartinėje Sprendimo formoje atžymą „I“ kaip pagrindą, kad asmuo kelia grėsmę bei pastabose nuorodą į Nutarimą Nr. 937. „I” atžyma atitiko faktinę situaciją, korekcijos ir pildymai nėra galimi. Klaida dėl pareiškėjo vizos galiojimo datos, nebuvo esminė ir pagrindas atsisakyti leisti vykti. Sprendimą priėmė kontrolės linijoje dirbantis pareigūnas, t. y. pamainos jaunesnysis. Sprendimas negali būti atšaukiamas, gali būti skundžiamas nurodyta tvarka. Atsisakymas leisti vykti buvo vienkartinis. Pareiškėjui su turima „C“ tipo viza ateityje pagrindus kelionės tikslą nėra užkertamas kelias atvykti, jokių atžymų bei įspėjimų dėl draudimo vykti į Šengeno erdvę pareiškėjo atžvilgiu nėra sistemose.

8. Teismo posėdyje 2023 m. kovo 15 d. liudytoja apklausta I. N., VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardos jaunesnioji specialistė, ženklelio Nr. 4462, atliko M. K. patikrą antroje linijoje detalesniam vykimo aplinkybių išaiškinimui per Medininkų PKP 2023 m. sausio 6 d., bendra patikra truko apie 30 min., situacija nebuvo standartinė. Užsienietis pateikė kelionės dokumentus (pasą su įklijuota galiojančia “C” tipo viza) ir transporto priemonės registracijos pažymėjimą, nurodė, kad kelionės tikslas – grįžimas namo. Suvestus asmens duomenis sistemos patikrina automatiškai. Matė atžymas, apie įleidimą ir vykimą 2023-01-03 per Lietuvos Respubliką vykimo į Baltarusijos Respubliką, aplinkybių nesiaiškino. Apie situaciją diskutavo su pamainos vyresniuoju J. Š. Papunkčiui tikrino galimą atitikimą Nutarimo Nr. 937 nustatytiems kriterijams, ar nėra išimčių. Asmens turėta „C“ tipo viza neatitinka įleidimo sąlygų, informavo apie tai suprantama (rusų) kalba. Neleista vykti per sieną ir užpildė sprendimo blanką, kuris yra standartinės formos ir pataisymų nėra galima atlikti. Pagal situaciją neįleidimo priežastis atitiko žymą „I“ - asmuo yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Žymėjimai susiejami su MIGRIS. Užsienietis patvirtino, kad suprato ir pasirašė, išvyko į Baltarusijos Respubliką. Sprendime dėl atsisakymo leisti vykti padaryta techninė klaida dėl vizos galiojimo datos. Apie įvykį tarnybiniu pranešimu informavo užkardos vadą, kurio atžyma „Filtas C“ – neparastoji padėtis.

9. Teismo posėdyje 2023 m. kovo 22 d. liudytoju apklaustas J. Š., VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardos specialistas, ženklelio Nr. 3641, kontroliuoja jaunesnių specialistų priimamus sprendimus įleisti/neįleisti Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančius asmenis. Pažymėjo, kad preziumuojama pagal Nutarimą Nr. 937 nustatytų kriterijų neatitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai, siekiantys atvyki į Lietuvos Respublikos teritoriją iš trečiųjų šalių, kelia grėsmę. Nurodė, kad pareigūnė budėtoja, jaunesnioji specialistė, I. N. pagal kompetenciją atliko į Medininkų PKP atvykusio Rusijos Federacijos piliečio M. K. kelionės dokumentų patikrą antroje patikros linijoje. Nustatė, kad pagal pateiktus asmens kelionės dokumentus užsienietis neatitiko LRV Nutarime Nr. 937 nustatytų Rusijos Federacijos piliečių vykimo sąlygų per Europos sąjungos išorinę sieną, informavo žodžiu bei patikslino asmens situaciją dėl neatitikimo Nutarimą Nr. 937 kriterijams. Asmeniškai bendravo su M. K., galėjo būti apie 10-15 min, patikra ne ilgiau nei 30 min., suprantama (rusų) kalba paaiškino užsieniečiui, kad neatitinka nė vieno iš nustatytų įleidimo kriterijų, pateiktas susipažinti Nutarimo Nr. 937 vertimas į rusų kalbą. Domėjosi, ar asmuo turi papildomų dokumentų, kurie galėtų patvirtinti atitikimą Nutarime Nr. 937 numatytiems kriterijams ir būtų pagrindas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką. Užsienietis, perskaitęs Nutarimo Nr. 937 vertimą į rusų, patvirtino suprantantis, kad neatitinka nė vieno iš kriterijų, teiravosi, kodėl 2023 m. sausio 3 d. buvo leista atvykti į Lietuvos Respubliką per Kybartų PKP ir vykti į Baltarusijos Respubliką per Medininkų PKP. Situacija pasirodė nestandartinė. Vykimo per Kybartų PKP į Lietuvos Respubliką aplinkybių negalėjo paaiškinti, sistemoje pastabų dėl įleidimo 2023 m. sausio 3 d. pagrindo pagal Nutarimą 937 nebuvo, skambino Kybartų PKP, tačiau nepavyko išsiaiškinti įleidimo aplinkybių. Kelionės tikslą (gydymą) galimai minėjo. Vizos išdavimo pagrindas netikrintas. Apie tai, ar galėjo būti teikiami papildomi dokumentai, turintys reikšmės sprendimo priėmimui Nutarimo Nr. 937 pagrindu dėl humanitarinių priežasčių, nepamena, priešingu atveju, apie tai būtų atžyma sprendime. Paaiškino, kad tik išimtiniais atvejais Užsienio reikalų ministerijos įgaliotų pareigūnų sprendimu asmenims, kurie neatitinka Nutarimo Nr. 937 kriterijų, gali būti leidžiama vykti per valstybės sieną. Tuo metu galimybės susisiekti su Užsienio reikalų ministerijos atstovais po darbo valandų nebuvo. Informavo, kad grįžti į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį galėtų tik turėdamas supaprastinto tranzito dokumentą. Pareigūnei I. N. žodžiu patvirtino, kad nėra pagrindo leisti vykti. Sprendimas atsisakyti leisti vykti kertant sieną pagal kompetenciją priimtas pareigūnės I. N. užpildant Sprendimo standartizuotą formą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

10. Ginčas byloje keliamas dėl VSAT 2023 m. sausio 6 d. Sprendimo Nr. 23S2109, kuriuo atsisakyta leisti pareiškėjui atvykti kertant sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal ginčijamą sprendimą atsisakymo leisti atvykti kertant sieną pagrindas, kad asmuo yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, be kita ko, draudžiamas atvykimas į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 937 „Dėl Rusijos Federacijos piliečių įleidimo per Europos Sąjungos išorės sieną“ .

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 6 d., 18:52 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, prevencinių priemonių plano „Filtras C“ metu, sprendimu dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną Nr. 23S2109 į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleistas Rusijos Federacijos pilietis M. K., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini) (RUS), Šengeno valstybių C tipo viza Nr. (duomenys neskelbtini) (LTU). Užsienietis į Lietuvos Respubliką neįleistas, nes neatitinka atvykimo sąlygų į Lietuvos Respubliką pagal 2022 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 937 ir yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams (priežastis „I“). Užsieniečio kelionės tikslas – tranzitas į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, vyko lengvuoju automobiliu LEXUS RX300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (RUS), kartu su keleivėmis Rusijos Federacijos pilietėmis: M. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), turėjusiomis supaprastinto tranzito dokumentus (STD). 19.15 val. Rusijos Federacijos piliečiai grįžo į Baltarusijos Respubliką.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSAT 2023 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 23S2109, kreipėsi į teismą.

13. Pagal UTPĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalį, įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

14. UTPĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

15. UTPĮ 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

16. Pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalį, numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios: a) jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną; b) jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą; c) jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; e) jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.

17. Pagal Reglamento Nr. 539/2001 1 straipsnio 1 dalį ir I priedą Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų rėžimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos piliečiams yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

18. Be vizos turėjimo reikalavimo, į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas numatytas Šengeno sienų kodekse.

19. Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.

20. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. vasario 24 d. pradėta atvira Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą, 2022 m. kovo 10 d. Nutarimu Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ visoje Lietuvos Respublikoje įvedė nepaprastąją padėtį (Nutarimo 1 straipsnio 1 dalis) bei sugriežtino vizų išdavimo užsieniečiams režimą, t. y. sustabdė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (Nutarimo 3 straipsnio 5 punktas). 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413 nepaprastoji padėtis nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. įvesta visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje (Nutarimo 1 straipsnis). Šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“, kuris nustato sąrašą atvejų, kuomet Rusijos Federacijos piliečiams kertantiems Europos Sąjungos sieną, nėra taikomas individualus išsamus papildomas patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Minėtas Nutarimas įsigaliojo 2022 m. rugsėjo 19 d..

22. Pareiškėjas vyko, turėdamas Šengeno valstybių ,,C“ tipo vizą viza Nr. (duomenys neskelbtini) (LTU.), išduotą 2021 m. gegužės 5 d., t. y. iki Nutarimo Nr. 937 įsigaliojimo.

23. Pagal Nutarimo Nr. 937 1 punkte įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, jei jie: 1.1. tenkina 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas, ir atitinka bent vieną šių sąlygų: 1.1.1. turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 1.1.2. turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 1.1.3. naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal ir turi išduotą Supaprastinto tranzito dokumentą arba Supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 1.1.4. turi pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir: 1.1.4.1. yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (sutuoktiniai, asmenys, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tėvai (įtėviai), seneliai, vaikai (įvaikiai), anūkai, taip pat išlaikytiniai), globėjai; 1.1.4.2. yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB); 1.1.4.3. yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų ar tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; 1.1.4.4. atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.5. naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ir yra Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, akredituoti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba paskirti į Europos Sąjungos valstybę narę, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.6. yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; 1.1.4.7. yra kiti, negu nurodyti šio nutarimo 1.1.4.5. papunktyje, Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją oficialioms pareigoms vykdyti, taip pat tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantys asmenys trumpalaikiam buvimui dėl techninės pagalbos teikimo Europos Sąjungos valstybėje narėje akredituotoje Rusijos Federacijos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.8. vyksta vienkartinei kelionei Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal.

24. Rusijos Federacijos piliečiai, neatitinkantys Nutarimo Nr. 937 1 punkto kriterijų įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu taikant individualią papildomą išsamią patikrą dėl atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

25. Pareiškėjo teigimu, draudimas atvykti negalėjo būti taikytas, kadangi turėjo galiojančią vizą bei kelionės tikslą patvirtinančius dokumentus, be kita ko, atsisakyta įleisti į Lietuvos Respubliką neatlikus individualios papildomos išsamios patikros dėl atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

26. Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 6 d. 18:52 val. į Vilniaus pasienio rinktinės, Padvarionių pasienio užkardos, Medininkų pasienio kontrolės punktą atvyko turėdamas Šengeno valstybių C tipo vizą Nr. (duomenys neskelbtini) (LTU), galiojimas nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2026 m. balandžio 8 d., būvimo laikas: iki 90 dienų, atvykimų skaičius: MULT (daugiau nei vieną kartą), konsulinis mokestis -70.00 Eur (Rusijos federacijos piliečio kelionės dokumento (asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini) (RUS) 17 puslapis). Pažymėtina, kad sprendime atsisakyti leisti vykti kertant sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisingai atlikta atžyma, susijusiu su 2021 m. gegužės 5 d. išduotos vizos galiojimo data (nurodyta 2024 m. gegužės 5 d.), t. y. padaryta techninė klaida, neturėjusi esminės reikšmės ginčijamo sprendimo dėl priėmimo pagrindui bei motyvams.

27. Pareiškėjas su skundu pateikė dokumentus: 2021 m. balandžio 26 d. raštą, kad Rusijos Federacijos pilietis M. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kviečiamas apžiūrai, konsultacijai ir planiniam gydymo kursui SAĮ „Minsko miesto onkologiniame centre“, būtent: 2021 m. gegužės 4 d. 9.00 val. gydytojo onkologo-endokrinologo konsultaciją; 2021-05-06 13.00 val. bendrosios praktikos gydytojo onkologo konsultacija; tyrimo trukmė 7-10 dienų; Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje 2021 m. balandžio 29 d. raštą Nr. 1200 N dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministeriją vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.2.13.2. punktu leisti vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, tikslas - tranzitinė kelionė transporto priemone Lexus RX 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Minsko miesto klinikinio onkologinio centro (Baltarusijos Respublika, Minskas) poliklinikos skyrių apžiūrai, konsultacijai ir planiniam gydymo kursui; 2023 m. sausio 5 d. konsultacinę išvadą dėl K. M. J. apžiūros dėl rekomenduoto gydymo.

28. Sprendime dėl atisakymo leisti vykti kertant sieną nėra atžymų, kad pareiškėjas, siekdamas patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, VSAT pareigūnams teikė dokumentus, detalizuojančius ir/ar patvirtinančius vykimo per Lietuvos Respubliką tikslą, galimai susijusį su humanitarinėmis priežastimis. Teisme liudytojais apklausi VSAT pareigūnai I. N. ir J. Š., betarpiškai 2023 m. sausio 6 d. patirtos metu berdavę su pareiškėju, patvirtino, kad patikrai buvo pateikti asmens tapatybę bei transporto priemonės registraciją patvirtinantys dokumentai, t. y. asmens pasas bei transporto priemonės registracijos pažymėjimas.

29. Nagrinėjamos situacijos aplinkybių kontekste vertinant humanitarinių priežasčių aspektą būtina vadovaujantis įtvirtinta humanitarinių priežasčių sąvoka, kad tokiomis priežastimis gali būti pripažįstamos liga, kitoks ūmus sveikatos sutrikimas ar organizmo būklė, asmeninė priežastis, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos (UTPĮ 2 straipsnio 7¹ punktas). Įstatymo nuostatų formuluotės turinys patvirtina, kad vien ligos (sveikatos sutrikimo) faktas nėra pakankamas preziumuoti esant humanitarinį aspektą. Akivaizdu, kad atitinkama asmens būklė, be kita ko, turi lemti asmens galėjimą ir gebėjimą vykti (tiek atvykti, tiek išvykti) iš/į ir per Lietuvos Respubliką.

30. Pareiškėjo teismui pateiktuose dokumentuose fiksuoti įrašai, susiję su (duomenys neskelbtini) ligomis, atitinkamai nuo 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2013 m., 2018 m., konsultacijos teiktos – 2021 m. gegužės mėn.). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) ligoms būdingas organizmo ląstelių pakitimo procesas nėra staigus (ūmus), tik diagnozavus taikoma skubus gydymas. Pagal dokumentus pareiškėjui susirgimas diagnozuotas atitinkamai 2008 metais, gydymas ir konsultacijos teiktos iki 2021 m. gegužės mėn. Pareiškėjas 2023 m. sausio 6 d. iš Baltarusijos Respublikos iki Lietuvos Respublikos sienos atvyko vairuodamas transporto priemonę, t. y. didesnio pavojaus šaltiniu, be kita ko, patikros metu bendraudamas su valstybės sienos pareigūnais, apie sveikatos būklės pablogėjimą nesiskundė. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo būklė (sveikatos susirgimas) neturėjo įtakos gebėjimui ir galėjimui vykti.

31. Pažymėtina, kad VSAT pareigūnai nenustatė, be kita ko, pareiškėjas nenurodė (nepagrindė atitikties) kitų Nutarime išvardytų kriterijų (tame tarpe dėl supaprastinto vykimo kelionės dokumento), kuriuos atitikęs galėtų būti įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją.

32. Įvertinusi galiojantį teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad galiojant nepaprastajai padėčiai Lietuvos Respublikoje bei pasienyje su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, be kita ko, pasikeitusiam reglamentavimui dėl Rusijos Federacijos piliečių vykimo per Europos Sąjungos išorės sieną ribojimo, pareiškėjo Šengeno valstybės C tipo viza ir deklaruotas vykimo per Lietuvos Respubliką tikslas (konsultuotis ir gydytis trečiojoje šalyje) negalėjo būti laikomas atitinkinančiu Nutarimo 1.1.4.4 papunktį, t. y. atitinkančiu Nutarimo Nr. 937 nustatytus kriterijus, ko pasėkoje galėjo būti leista atvykti į/per Lietuvos Respubliką ir baigti pasienio patikros procedūras. Pagal nustatytas faktines aplinkybes pagrįstai pareiškėjas nukreiptas patikrai į antrą kontrolės liniją Nutarimo 2 punkte nurodytam individualiam papildomam išsamiam patikrinimui dėl atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

33. Byloje ginčo nėra, kad VSAT pareigūnė, atlikusi pareiškėjo asmens duomenų patikrą, duomenų bazėse nerado jokių atžymų, išdavą, kad pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams padarė iš esmės tuo pagrindu, kad jo atžvilgiu negali būti taikomi Nutarimo Nr. 937 1 punkte numatyti kriterijai.

34. Sprendimas Nr. Nr. 22S128062, kuriuo atsisakyta leisti vykti kertant sieną yra viešo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, kuriam keliami teik bendrieji Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, būtent, administraciniame sprendime turi būti nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, apskundimo tvarka ir kt., tiek specialieji Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1, 2 dalys bei V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ formą.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama būtinybė atsižvelgti į specialius aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsniui (šiuo metu galiojančio VAĮ 10 straipsnis), kadangi jais (individualiais administraciniais aktais) yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1744/2012, 2014 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-856/2014, 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2440-822/2017).

36. Teismo vertinimu, iš skundžiamo VSAT Sprendimo turinio iš esmės nėra neaišku, kuo remdamasi VSAT padarė išvadą, kad pareiškėjas laikomas keliantis grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, be kita ko, teismo posėdžio metu nei atsakovo atstovai, nei liudytojais apklausti asmenys negalėjo nurodyti, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis buvo padaryta išvada dėl asmens grėsmės. Nors VSAT pareigūnai laikėsi Šengeno sienų kodekse nustatytos tvarkos, t. y. Sprendimą priėmė užpildydami standartinį blanką, atitinkantį Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, nurodė atsisakymo įleisti į Lietuvos Respubliką priežastis atitinkamai nukreipiant papildomai į nacionalinės teisės normas, be kita ko, pareiškėjui suprantama (rusų) kalba pateikė paaiškinimą bei Nutarimo Nr. 937 susipažinimui, tačiau nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, bei konstatuoti, kad pareiškėjas neatitiko ir/ar patvirtinti, kad atitiko atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygas.

37. Lietuvos vyriausias administracinis teismas aiškindamas klausimą dėl Rusijos Federacijos piliečių vykimo į Lietuvos Respubliką kertant sieną aktualaus Nutarimo Nr. 937 taikymo aspektu akcentuoja, kad išvados dėl asmens keliamos grėsmės vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams negali būti pagrįstos prielaidomis (spėjimais ir/ar įtarimais), turi būti paremtos objektyviai nustatytais faktais (žr. LVAT 2023 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-822/2023), kurie būtų pagrindas daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018).

38. Pareiškėjas, pareiškėjo atstovas kėlė abejones dėl Sprendimą priėmusių VSAT pareigūnų kompetencijos ir įgaliojimų, juolab, galimo piktnaudžiavimo tarnyba.

39. Bendrosios VSAT pareigūno, atliekančio asmenų vykimo per valstybės sieną tikrinimą, pareigos yra nustatytos UTPĮ 9 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka šiame Įstatyme nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų šiame Įstatyme, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

40. Pagrindinės VSAT funkcijos, be kita ko, yra laikantis Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų, atlikti asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Atlikdama asmenų ir transporto priemonių pasienio kontrolę, VSAT, be kita ko, tikrina asmenų bei transporto priemonių dokumentus, daro juose reikiamas žymas, tikrina nustatytose įskaitose, duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis bei transporto priemones, išsiaiškina atvykstančių užsieniečių vykimo tikslą, kelionės pobūdį, tikrina, ar atvykstantys užsieniečiai turi pakankamai lėšų pragyventi buvimo Lietuvos Respublikoje metu, ar atitinka kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus įleidimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 7 str. 1 d. 1, 2, 3 p.). Pareigūnas, patikrinęs dokumentus, priimti sprendimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo, apie sprendimą neįleisti asmenį į Lietuvos Respubliką ar neišleisti iš Lietuvos Respublikos, apie aptiktą pagal kompiuterinės duomenų bazės registrus paieškomą asmenį, transporto priemonę, daiktą ar negaliojantį kelionės dokumentą nedelsdamas pranešti posto pamainos vyresniajam“. Sprendimas dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo priimamas tik patikrintų dokumentų pagrindu.

41. VSAT pareigūnė Sprendimą atsisakyti pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną priėmė įgaliojimų ribose. Aplinkybių, patvirtinančių galimą netinkamą ir/ar aplaidų tarnybinių pareigūnų nenustatyta. Pareiškėjo teiginiai dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo pagrįsti subjektyvia nuomone.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), kadangi VSAT tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė kokiais įrodymais remiantis pareiškėjas kelia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Esamojoje situacijoje pripažintina, kad VSAT neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu būdu, reikalavimas dėl Spendimo panaikinimo tenkinamas ( ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis).

43. Įvertinus tai, kad Sprendimo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta atžymų atvykimo ir išvykimo sistemoje pagal Reglamento (ES) 2017/2226 18 straipsnį, skundo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).

44. Panaikinus skundžiamą viešo administravimo subjekto sprendimą, pripažintina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudais, todėl yra pagrindas spręsti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

45. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

46. Pareiškėjas prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nereiškė, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nėra sprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2023 m. sausio 6 d. sprendimą atsisakyti leisti atvykti kertant sieną Nr. 23S2109 Rusijos Federacijos piliečiui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini) (RUS).

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.