Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1845-567/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-21
Bylos Nr.
2S-1845-567/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Atsakovas
L. J.
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija: 116.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-15937-728/2014 pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui L. J. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas SĮ „Vilniaus mieto būstas“ pateikė ieškinį, prašydamas:

1) Nutraukti 2001-03-20 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 04-01-12 GP, sudarytą tarp UAB „Fabeta“ ir atsakovo L. J.;

2) Iškeldinti atsakovą L. J. su jam priklausiančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, ieškovo valdomos patikėjimo teisė ir esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos;

3) Priteisti iš atsakovo L. J. ieškovo naudai 3754,34 Lt skolos už būsto nuomą, 2994,44 Lt už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas, 5 % dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad būstas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 Vilniaus miesto savivaldybės taryba perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2001-03-20 atsakovas L. J. ir UAB „Fabeta“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 04-01-12 GP, kurios pagrindu nuomininkui L. J. buvo suteiktos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). L. J. įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, tačiau šios sutartinės prievolės nevykdė, t.y. nemokėjo už jam išnuomotą gyvenamąją patalpą jokių mokesčių. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolų už buto nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo iš atsakovo, tačiau L. J. geranoriškai sprendimų nevykdė ir toliau nemokėjo nei už buto nuomą, nei už šilumos energiją (LR CK 6.584, 6.584 str.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-05 priėmė sprendimą už akių ieškinį tenkinti:

- priteisti iš atsakovo L. J.: 6748,78 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 3 Lt bylinėjimosi išlaidų - ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai; 202 Lt bylinėjimosi išlaidų - valstybės naudai;

- nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą L. J. su jam priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas nurodė, kad byloje nenustatė, jog nuomininkas pagal sudarytą buto nuomos sutarties 2.2 p. būtų tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais iki kito mėnesio 20 d. mokėjęs nuomos, komunalinius ir kitus mokesčius. Pagal CK 6.611 str., reglamentuojantį savarankišką gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, nuomininkui nevykdant pareigos mokėti nuompinigius, kitus mokesčius, nuomotojui suteikiama teisė iškeldinti nuomininką, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas padarė išvadą, kad sutartis nutrauktina ir atsakovas iškeldintinas iš ginčo patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, su visu jam priklausančiu turtu. Teismas konstatavo, kad nėra duomenų, kad atsakovas ieškovui sumokėjo prašomą priteisti nuomos mokesčio sumą, įsiskolinimą už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti – priteisti iš atsakovo 3754,34 Lt įsiskolinimą už nuomą ir 2994,44 Lt skolą už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas (LR CK 6.38 str., 6.200 str., 6.611 str.).

Šalies argumentai

Atsakovas L. J. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti teismo sprendimą už akių, išnagrinėti ieškinio teisėtumą ir, jeigu esama aplinkybių, kurios netrukdė priimti ieškinį, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu už akių. Nurodė, kad nemoka nuompinigių ir kitų mokesčių, nes pagal teismo sprendimus jo pajamomis disponuoja antstoliai. Atsakovas pažymėjo, jog per artimiausias dvi savaitės padengs didelę dalį savo skolų. Pažymėjo, jog 2011-06-17 Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui L. J. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, trečiais asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Teismas, konstatavo, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas bei atsakovo iškeldinimas prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams, ir nutarė Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo atmesti (LR CK 6.611 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepagrindė aplinkybių, dėl ko teismas nebūtų galėjęs priimti sprendimo už akių. Aplinkybė, kad 2011 m. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama byla pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui dėl iškeldinimo, negalėjo turėti įtakos priimto sprendimo pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui teisėtumui ir pagrįstumui. 2011-06-17 nutartis iš principo negali turėti įtakos, vertinant atsakovo atliktus nuomos sutarties pažeidimus laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2014-01-31, neatsiskaitant su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (LR CK 6.611 str., LR CPK 285 str. 3 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-19 nutartimi nutarė atsakovo L. J. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Teismas, remdamasis LR CPK 288 str. 4 d., išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, gali pareiškimo netenkinti arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko (pagal analogiją ir remiantis CPK 142 str. 4 d. – nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį) dėl svarbių priežasčių ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-05 priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškinį, priteisė iš atsakovo: ieškovui - 6748,78 Lt skolos, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 3 Lt bylinėjimosi išlaidų; 202 Lt bylinėjimosi išlaidų - valstybės naudai. Teismas nusprendė nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą L. J. su jam priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Sprendimo už akių priėmimas - tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Pagal LR CPK 225 str. 2 ir 3 d. nuostatas teismas priėmęs ieškinį, privalėjo ieškinį ir jo priedų nuorašus įteikti atsakovui, nustatyti terminą atsiliepimams pareikšti, nurodant jų nepateikimo pasekmes. Įteikti procesinius dokumentus atsakovui ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos ir darbovietės adresu nebuvo galimybės, todėl procesiniai dokumentai įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu, apie bylos iškėlimą paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje LR CPK 130 str. numatyta tvarka. Atsakovas patvirtino, kad teismo procesiniai dokumentai jam buvo įteikti, tačiau nenurodė priežasčių, dėl ko jis praleido terminą atsiliepimams pateikti. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nustatytu laiku nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, teismas 2014-05-05 priėmė sprendimą už akių. Atsakovas nepagrįstai vertina Vilniaus apygardos teismo 2011-06-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-764-611/2011, kaip priimtą tarp tų pačių šalių, kadangi ieškinys buvo pareikštas Vilniaus miesto savivaldybės, o ne SĮ „Vilniaus miesto būstas“. LR CPK 137 str. 2 d. yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį. Vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų yra tas, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Aplinkybė, kad 2011 metais Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui dėl iškeldinimo, negalėjo turėti įtakos priimto sprendimo pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį teisėtumui ir pagrįstumui. 2011-06-17 nutartis negali turėti įtakos, vertinant atsakovo atliktus nuomos sutarties su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pažeidimus laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2014-01-31. Teismas konstatavo, kad atsakovo atsikirtimai ir prašymai peržiūrėti sprendimą tuo pagrindu, kad teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, yra nepagrįsti bei nesudaro LR CPK 28 str., 287 str., 288 str. numatytų sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindų. Atsakovo nurodomos aplinkybės, jog su juo neatsiskaito skolininkai, taip pat nėra pagrindas sprendimo panaikinimui. Sprendimas priimtas, teismui objektyviai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nuomos sutarties pažeidimo ilgalaikiškumą ir ieškovo reikalavimų pagrįstumą bei proporcingumą, todėl sprendimas yra teisingas ir teisėtas (CPK 287 str., 288 str. 3 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas L. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad darbovietėje jam sakė, jog gautas pranešimas dėl teismo dokumentų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bendrovėje būna retkarčiais, nes daugiausia dirba namuose, atsiimti dokumentus buvo vėlu. Gyvenamosios vietos adresu ieškovas nebuvo gavęs procesinių dokumentų, todėl nežinojo apie jam iškeltą bylą. Prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvavo tuo, jog tų pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo sprendžiamas ir buvo priimtas sprendimas. Nuo to laiko, kai buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis, neatsirado aplinkybių, kurios leistų iš naujo nagrinėti tą patį ginčą. Dėl problemų su mokėjimo kortele jam nepavyko gauti pinigų, kuriuos jam yra skolingi kiti asmenys ir sumokėti skolą, tačiau tai padarys kuo greičiau (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

Atsiliepimas

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nenurodė ir nepagrindė nei vienos CPK 285 str. 3 d. nustatytos aplinkybės, dėl ko teismas nebūtų galėjęs priimti sprendimą už akių. Atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl ko jis praleido terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. 2011-06-17 nutartis negali turėti įtakos, vertinant atsakovo atliktus nuomos sutarties su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pažeidimus laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2014-01-31. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Net ir nustačius, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo dėl svarbių priežasčių, sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, ir nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu (LR CPK 288 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, nustatė, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nereiškia besąlygiško visų ieškinio reikalavimų patenkinimo pilna apimtimi, nes teismo sprendimas už akių turi būti ne tik teisėtas ir pagrįstas, bet ir teisingas.

Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 str., kurio 1 d. numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

Asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).

Bylos duomenimis atsakovui apie teismo posėdį buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, todėl formaliai, vadovaujantis LR CPK 130 str. 2 d., procesiniai dokumentai L. J. įteikti, tačiau atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstyti argumentai sudaro pagrindą teigti, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, neteisingai įvertino įrodymų visumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog LR CPK 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu jis konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarimu pripažino, jog LR CPK 288 str. 4 d. ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Remiantis šia Konstitucinio Teismo išvada, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti tenkinamas ir tuo atveju, kai nustatoma, jog šalis į teismo posėdį neatvyko ar procesinio dokumento nepateikė ne dėl svarbių priežasčių, tačiau priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Remiantis LR CPK 288 str. 4 d., yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių, kai teismo sprendimo teisingumas kelia abejonių materialiosios teisės prasme, t. y. dėl ginčo esmės išsprendimo.

Teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentą, jog aplinkybė, kad 2011 metais Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui L. J. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, negalėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį teisėtumui ir pagrįstumui. Aplinkybė, kad nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2014-01-31, nereiškia, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-764-611/2014, neturi prejudicinės reikšmės (CPK 182 str. 2 p.), sprendžiant klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir ieškovo L. J. iškeldinimo iš ieškovo valdomos patikėjo teise gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, atsižvelgiant į tai, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai sudaro teisinį pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014-06-19 nutartį dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, dėl ko neteisingai buvo išspręstas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-05 sprendimą už akių ir atnaujinant bylos nagrinėjimą iš esmės, bei perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes ginčą sprendęs pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, svarbių nustatant, ar prašoma skirti teisinė priemonė (sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš nuomojamo buto, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų) yra proporcinga. Kadangi bylai reikšmingos faktinės aplinkybės visa reikiama apimtimi nebuvo tirtos ir svarstytos, nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti byloje dalyvaujančių asmenų teises į apeliaciją. Teismas nevertina kitų argumentų, nes byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nesvarsto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes bylinėjimosi išlaidų klausimas bus sprendžiamas, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme (LR CPK 2 str., 6 str., 8 str., 78 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 142 str. 4 d., 185 str., 263 str., 285 str., 288 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Neringa Švedienė