Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui L. J. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino, nutraukė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2001-03-20 nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Fabeta“ ir atsakovo, iškeldino atsakovą su jam priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisė iš atsakovo 5612,62 Lt skolos už šilumos energiją bei 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-01-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui. Be to, priteisė iš atsakovo 432 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. 1987-07-07 orderiu Nr.071648 atsakovui suteiktas 50,87 kv.m. bendro gyvenamojo ploto dvejų kambarių butas. Orderio pagrindu butas 2001-03-20 nuomos sutartimi Nr.04-01-12 GP buvo neterminuotai išnuomotas atsakovui. Pagal tarp šalių sudarytos buto nuomos sutarties 2.2 p. nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog mokesčiai už šiluminės energijos suvartojimą nebuvo mokami, įrodyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-04-20 d. sprendimas civ. byloje Nr.2-1874-803/2009), kuriuo teismas nusprendė išieškoti iš Vilniaus miesto savivaldybės UAB „Vilniaus energija“ naudai 3576,02 Lt skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2006-10-01 iki 2008-09-30, už centralizuotai teiktą šildymą butui, 697 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. metines procesines palūkanas. Ieškovas priteistą 5612,62 Lt sumą apmokėjo 2009-12-17 pavedimu. Teismas konstatavo, kad atsakovas, nemokėdamas nustatytų mokesčių, pažeidė ieškovo teises. Teismas nurodė, kad atsakovas ir toliau nevykdo savo pareigos mokėti mokesčius už šilumos energiją. Nustatė, kad ieškovas dėl susidariusios skolos už UAB Vilniaus energija“ teikiamas paslaugas atsakovą įspėjo 2008-12-04 raštu. 2008-10-15 tretysis asmuo prašė atsakovo geranoriškai išsikelti iš gyvenamųjų patalpų ir įspėjo, kad jis gali būti iškeldintas įstatymų nustatyta tvarka. 2009-06-02 nuomininkas buvo raginamas apmokėti skolas bei pasirašyti skolos apmokėjimo išdėstymo grafiką, tačiau į jokius raginimus nereagavo. LR CK 6.611 str., nustatyta, kad, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nuomininkas turi būti iškeldintas, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas, ar teismas pagrįstai nusprendė patenkinti ieškovo reikalavimą ir nutraukė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kai nuomininkas ją yra pažeidęs, sutartyje nustatytais terminais bei tvarka nemokėdami nuomos mokesčio bei mokesčių už būstui teikiamas komunalines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nuomos bei kitų mokesčių nesumokėjo, nusprendė nutraukti nuomos sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas nedirbantis, negauna jokių pajamų, tačiau stengiasi padengti nuomos mokesčio bei komunalinių mokesčių įsiskolinimus, sumokėjo SI „Vilniaus miesto būstas“ 1800 Lt, tokiu padengdamas iš dalies skolą. Įrodymų byloje apie tai, kad atsakovas yra asocialus ar veda asocialų gyvenimo būdą nėra, taigi socialiai jis yra remtinas asmuo. Todėl šiuo atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas bei atsakovo iškeldinimas prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

Pagal CK 6.611 str., gyvenamosios patalpos nuomininkui nuolat nemokant buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas ar kitais minėtoje normoje numatytais atvejais, nuomos sutartis gali būti nutraukta, tačiau tai nereiškia pareigos nutraukti nuomos sutartį tokiu atveju. Tokiu atveju būtina atsižvelgti į konkrečios bylos konkrečias aplinkybes, į nuomininko padėtį ir priežastis, dėl kurių netinkamai vykdo nuomos sutartį, į suteikto s gyvenamosios patalpos statusą ir kt.. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija, todėl būtent jam yra suteikta teisė aiškinti bei taikyti įstatymus ir tai teismas turi daryti ne tiesmukai, o atsižvelgdamas į jų tikslą, prasmę, o taip pat, visais atvejais, aiškindamas bei taikydamas įstatymus, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovas nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas pilnai neapmokėdavo dėl susiklosčiusios itin sudėtingos jo finansinės padėties, o ne dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo ar nesąžiningumo, yra pagrindas daryti išvadą, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas bei atsakovo iškeldinimas pažeistų aukščiau teisėjų kolegijos minėtus principus. Aplinkybė, kad atsakovas neturi šeimos, nėra kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų bei neįgalių (nedarbingų) asmenų savaime nereiškia, jog jo atžvilgiu teismas neturi teisės netaikyti sankcijos, nors pripažino, kad sutartis buvo pažeista.

Ieškovas pats pripažįsta, kad atsakovui nuomojamas socialinis būstas. Taigi, ieškovas pripažįsta, jog teikdama būstą savivaldybė vykdo vieną iš jai priskirtų socialinės paramos funkciją. Atsakovo sunki turinė padėtis, bedarbystė ir sunkumai susirasti darbą yra sąlygojantis socialinės paramos poreikį. Todėl ieškovas, įgyvendinantis įstatymu jam priskirtą socialinės paramos funkciją, neturėtų savo teisės nutraukti nuomos sutartį įgyvendinti tokiu būdu, kad socialinės paramos reikalingų asmenų padėtis būtų dar pabloginama. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas 2011-05-27 sudarė autorinę kūrinio užsakymo sutartį, pagal kurią gaus pajamų ir galės tinkamai vykdyti prisiimtas prievoles pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Be to, tai rodo atsakovo siekį taisyti padėti ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir dalyje, kuria buvo patenkintas ieškinys nutraukti ginčo buto, esančio Fabijoniškių g. 75-102, Vilniuje, 2001-03-20 nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Fabeta“ ir atsakovo, ir iškeldinti atsakovą, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, naikintinas, šioje dalyje ieškinį atmetant (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.), nes pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai netaikė LR CK 1.5 str. 4 d.. Ieškovo atsiliepimo argumentas, kad jis negali tinkamai vykdyti socialinio būsto nuomos funkcijos: suteikti minėtų patalpų teisėtai naudotis asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatytus kriterijus, kuriems esant asmenys turi teisę į socialinio būsto nuomą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovas taip pat yra socialinės paramos reikalingas asmuo.

Atsakovas taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria į priteistą ieškovui iš atsakovo sumą buvo įtrauktos ieškovo patirtos 1849 Lt bylinėjimosi išlaidos ankstesnėje civilinėje byloje, kurioje iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės UAB „Vilniaus energija“ buvo priteista skola už atsakovo naudojamam butui teikiamą šilumos energiją (b.l.32-36, 37-40). Atsakovo apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Būtent dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė prisiimtas prievoles pagal buto nuomos sutartį ir nemokėjo už patiektą butui šilumos energiją, UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą ir prašė skolą priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kaip iš buto savininko, savivaldybė teismo sprendimu įpareigota atlyginti UAB „Vilniaus energija“ patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, o teisė paduoti apeliacinį skundą negali būti ribojama ir vien dėl to, kad savivaldybė skundė teismo sprendimą minėtoje byloje, negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovo patirtas aukščiau minėtoje byloje bylinėjimosi išlaidas (LR CK 6.112 str., 6.246-6.249 str.). Todėl šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Atsakovas už apeliacinį skundą, atsižvelgiant į jo pareikštus reikalavimus, turėjo mokėti 197 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d., 4 d., 85 str.), tačiau atsakovas sumokėjo 432 Lt, todėl jam grąžintina permokėta žyminio mokesčio 235 Lt dalis (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Be to, atsižvelgiant į patenkintą atsakovo apeliacinio skundo dalį, jam iš ieškovo priteistina 132 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str.), taip pat atitinkamai sumažintina pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista iš atsakovo valstybei žyminio mokesčio suma iki 300 Lt (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti ir dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinys dėl Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2001-03-20 nuomos sutarties su atsakovu L. J. nutraukimo ir atsakovo L. J. iškeldinimo, panaikinti ir šioje dalyje ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atmesti.

Sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimu priteistas iš atsakovo L. J. bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą iki 300 (trijų šimtų) litų.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui L. J. 132 (vieną šimtą trisdešimt du) litus bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui L. J., a.k(duomenys neskelbtini) permokėtą 235 (dviejų šimtų trisdešimt penkių) litų žyminio mokesčio dalį. Išaiškinti atsakovui L. J., kad permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.