Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas Panevėžio apskrities VPK prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Dalis skundo reikalavimų paliktini nenagrinėti, dalis bylos nutrauktina, kitoje dalyje skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Panevėžio apskrities VPK Areštinėje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K. M. Panevėžio AVPK areštinėje su pertraukomis buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2016 m. birželio 3 d. (b. l. 7).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (pvz., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-363/2012).

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, į pareiškėjo K. M. nurodytus galimai patirtus higienos priemonių trūkumo bei kitus sukeltus neigiamus išgyvenimus, daro išvadą, jog pareiškėjas, elgdamasis atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę suvokti, kad jo teisės buvo pažeidžiamos jo buvimo Panevėžio apskrities VPK areštinėje laikotarpiu, tačiau skundu į teismą kreipėsi tik 2018 m. birželio 12 d. (pagal pašto žymą) (b .l. 2). Dėl šios priežasties pareiškėjas reikalavimui priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 12 d. praleido CK nustatytą senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (pvz., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A-822-1037/2009).

Teismas sprendžia, kad K. M. skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas, dėl higienos priemonių trūkumo, teisės pasinaudoti dušu, pasivaikščiojimo trukmės jautęs jo nurodytus išgyvenimus ir diskomfortą, privalėjo ir turėjo galimybę suvokti savo subjektyvių teisių suvaržymus, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino. Nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje skunde nurodytu laikotarpiu gynė bei šiuo metu gina nacionalinės bei tarptautinės teisės aktai, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Dėl šios priežasties ir esant atsakovės atstovo prašymui, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. vasario 10 d. taikoma ieškinio senatis ir ši reikalavimo dalis atmetama kaip nepagrįsta. Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į žalos atlyginimą už laikotarpius nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. liepos 9 d.; nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d.; nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d.; nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. sausio 7 d.; nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. sausio 26 d. bei nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 3 d., kuriais pagal bylos duomenis pareiškėjas buvo laikomas Areštinėje (toliau – ir ginčo laikotarpis) (b.l.7, 12, 14-23).

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų Panevėžio apskrities VPK Areštinėje, atlyginimo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia aptariamoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Dėl muilo tualetinio, popieriaus neišdavimo, teisės pasinaudoti dušu etapavimo dieną

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu Panevėžio apskrities VPK areštinėje jis nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis – tualetiniu popieriumi, muilu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 105 straipsnyje yra įtvirtinti skundo (prašymo, pareiškimo) palikimo nenagrinėtu pagrindai, tarp jų – jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (4 punktas).

Panevėžio apygardos administracinis teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1116-279/2016 ir joje priimtas 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimas pagal pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities VPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l.59-71), kurioje, be kitų reikalavimų, prašomą priteisti žalą pareiškėjas kildino iš to, kad jo laikymo Areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2016 m. kovo 15 d., pareiškėjo teigimu, jam nebuvo išduodamas tualetinis popierius, muilas, nevedamas į dušą etapavimo dieną. Analogiškas ginčas tarp tų pačių šalių (dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) keliamas ir šioje nagrinėjamojoje byloje. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, minėtas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1116-279/2016 dar nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka), todėl pareiškėjo skundo dalis dėl žalos, kildinamos iš higienos priemonių (muilo bei tualetinio popieriaus) nesuteikimo, nevedimo į dušą etapavimo dieną laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2016 m. kovo 15 d., atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. birželio 3 d. galiojusiose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Nuteistųjų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose (akto redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) (toliau – ir Aprūpinimo normos) buvo nustatyta, kad nuteistiesiems (vyrams), atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vieną kartą per mėnesį išduodami šie higienos reikmenys: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo bei 1 rulonas tualetinio popieriaus. Areštinių veiklos taisyklių 83 punktas nustatė, kad policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Atsakovas patvirtino, kad pareiškėjui išduodavo būtiniausias higienos priemones, t. y. tualetinį popierių, muilą bei ūkišką muilą, skirtą drabužiams plauti. Atsakovo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros patvirtina, jog Panevėžio apskrities VPK pastoviai periodiškai įsigydavo minėtas higienos priemones (b. l. 29 – 34). Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas aukščiau nurodytu laikotarpiu nuo raštu ar žodžiu būtų kreipęsis į atsakovą dėl higienos priemonių (tualetinio popieriaus bei muilo) trūkumo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamų pareiškėjo nusiskundimų aspektu, atsakovės atstovas būtų nevykdęs jam teisės aktuose nustatytų pareigų ar jas vykdęs netinkamai, todėl tokie pareiškėjo nusiskundimai dėl neišduotų higienos priemonių (tualetinio popieriaus, muilo, bei ūkinio muilo, skirto drabužiams plauti) laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 3 d., atmetami kaip nepagrįsti.

HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Ši policijos areštinėje laikomų asmenų teisė ginčo laikotarpiu buvo įtvirtinta ir Areštinių veiklos taisyklių 7.12 punkto nuostatose. Ginčo laikotarpiu Panevėžio apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 50-V-175 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių ir areštinės apsaugos budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 6.13 punktas numatė, kad areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę (šeštadienį arba sekmadienį, o pateikus motyvuotą prašymą ar kitą dieną) nusiprausti po šiltu dušu.

Vadovaujantis atsakovo atstovo byloje pateikto Areštinės viršininko G. M. tarnybinio pranešimo duomenimis, pareiškėjo asmens kortelės išrašu, nustatyta, kad pareiškėjui teisė pasinaudoti dušu laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. buvo suteikta 2016-04-27 (b.l.12, 16). 2016 m. gegužės 31 iki 2016 m. birželio 3 d. teisė pasinaudoti dušu suteikta nebuvo (b. l. 12-13). Tačiau, minėtu laikotarpiu, pareiškėjas Panevėžio apskrities VPK Areštinėje buvo tik tris dienas (savaitės dienomis nuo antradienio iki penktadienio), byloje nėra duomenų apie pareiškėjo raštu ar žodžiu teiktus prašymus Panevėžio apskrities VPK administracijai dėl teisės pasinaudoti dušu suteikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtosios nuostatos nenustato imperatyvaus reikalavimo atsakovui užtikrinti į areštinę konvojaus metu pristatytų asmenų, taip pat ir pareiškėjo, teisės pasinaudoti dušu tą pačią dieną, kai šie asmenys pristatomi į areštinę. Įvertinus tai, jog Panevėžio apskrities VPK areštinės visų kamerų sanitariniuose mazguose įrengta šalto vandens tiekimo sistema, teismas sprendžia, kad esant būtinybei, pareiškėjas galėjo pasinaudoti kamerose įrengta šalto vandens tiekimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl neužtikrinimo teisės pasinaudoti dušu laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. birželio 3 d. atmetami, kaip nepagrįsti.

Dėl aprūpinimo kitomis higienos priemonėmis bei dušų įrengimo

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu Panevėžio apskrities VPK areštinėje jis nebuvo aprūpintas ir higienos priemonėmis –dezodorantu, dantų pasta, dantų šepetėliu, skalbimo milteliais bei nagų žirklėmis, taip pat iš to, jog Areštinės duše nebuvo indo, kuriame galėtų išsiplauti drabužius, teisė pasinaudoti dušu bei išsiskalbti drabužius būdavo suteikiama tik 15 minučių, todėl pareiškėjas nespėdavo išsiplauti rūbų.

Ginčo laikotarpiu galiojusioje Aprūpinimo normų redakcijoje nebuvo numatytas dezodoranto, dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems, be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-07-25 raštas Nr.14/01-9037 patvirtina, kad pareiškėjui, Areštinėje laikomam tik trumpą laiką (3 paras), dantų šepetėlius, dantų pastą, skutimosi peiliukus ginčo laikotarpiu buvo išdavęs Šiaulių tardymo izoliatorius (b.l.53-55). Areštinių veiklos taisyklių 12.11 punktas numatė, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims su savimi kameroje draudžiama turėti aštriabriaunius bei smailius daiktus. K. M. negalėjo kameroje su savimi turėti draudžiamų daiktų (žirklių). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu raštu ar žodžiu būtų kreipęsis į atsakovą dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų ar dezodoranto) trūkumo. Pareiškėjas kaip neturtinę žalą jam sukėlusią aplinkybę nurodo ir skalbimo miltelių neišdavimą. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvo išduodamas ūkiškas muilas, kas užtikrino galimybę išsiskalbti drabužius. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl neišduotų higienos priemonių atmetami kaip nepagrįsti.

HN 37:2009 nenumatė, kad dušuose turėtų būti indai, skirti rūbams plauti. HN 134:2015 numato, kad dušuose turi būti dubenys, vonelės. Atsakovas pažymi, kad HN 134:2015 normų griežtai laikosi, todėl užtikrina, kad Panevėžio apskrities VPK dušai būtų aprūpinami reikiamomis priemonėmis. Tokius atsakovės atstovo paaiškinimus patvirtina pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322 (20.14.3. 5.12), kuriame pažymėta, kad dušuose yra dubenys, kuriuose asmenys gali išsiskalbti savo drabužius, patikrinimo išvadoje nustatyta, kad HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 37, 38).

Ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė naudojimosi dušu trukmės. Bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta 2015 m. birželio 27 d., nuo 9.01 val. iki 9.16 val., 2015 m. liepos 5 d. nuo 9.09 val. iki 9.56 val., 2015 m. lapkričio 5 d. nuo 7.27 val. iki 7.52 val., 2015 m. lapkričio 8 d. nuo 8.56 val. iki 9.24 val., ir 2016 m. sausio 23 d. nuo 11.22 val. iki 11.39 val. (b. l. 12-13, 15-22), ir pareiškėjas šia teise dažnai naudojosi ilgiau nei 15 min.

Remiantis nustatytais duomenimis, pareiškėjo argumentai, dėl higienos priemonių neišdavimo, dušų įrengimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pasivaikščiojimų trukmės

Pareiškėjas teigė, jog neturtinę žalą patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. birželio 3 d. Panevėžio apskrities VPK jis buvo vedamas pasivaikščioti tik po vieną valandą į dieną, esant blogam orui į kiemą apskritai nevesdavo, pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas, kaip nuteistasis, todėl jam priklausė trys pasivaikščiojimo valandos.

ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Panevėžio apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-478-320/2017 pagal pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities VPK dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurioje pareiškėjas, be kitų, reiškė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš to, kad jam laikotarpiu nuo 2016 m. kovo d. iki 2016 m. birželio 3 d. nebuvo užtikrintas 3 val. pasivaikščiojimas gryname ore per dieną. Minėtoje administracinėje byloje teismas 2017 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (b.l.72-78). Nagrinėjamojoje byloje tarp tų pačių šalių reiškiamas analogiškas reikalavimas tuo pačiu pagrindu, todėl bylos dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl pasivaikščiojimo trukmės laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. birželio 3 d. nutrauktina.

Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytąjį teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu Panevėžio apskrities VPK ir jo pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų ar neveikimo. Nenustačius CK 6.246 straipsnyje nurodytos vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalą nekyla. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų, neužtikrinant jam 3 valandų pasivaikščiojimo trukmės.

Palikti nenagrinėtu skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų, neaprūpinant jo higienos priemonėmis (muilu bei tualetiniu popieriumi), nevedant jo į dušą etapavimo dieną laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2016 m. kovo 15 d.

Kitoje dalyje pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.