Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-243-307/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-05-03Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-07-19Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-07-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-19
Bylos Nr.
1S-243-307/2016
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00018-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Bielskis
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-242-307/2016
Nr. 1S-243-307/2016
Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00018-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.22; 2.12.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarčių, kuriomis atmesti pareiškėjos skundai dėl 2016 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutarčių skirti gynėjai 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudas, panaikinimo.

Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. J. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

2016 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu derinant tolesnių teismo posėdžių laiką kaltinamojo gynėja Jolanta Teresė Litvinskienė informavo teismą, kad dėl jos sveikatai reikalingos medicininės reabilitacijos nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki gegužės 6 d. teismo posėdžiuose dalyvauti negalės, prašė šiuo laikotarpiu teismo posėdžių neskirti. Gynėja teismui nurodė, kad negalėjimą atvykti į numatomus teismo posėdžius patvirtinančių dokumentų pateikti neturi galimybės, nes dėl medicininės reabilitacijos kreipėsi į privačią įstaigą, kuri tokių dokumentų neišduoda (t. 35, b. l. 38). Vilniaus apygardos teismas, nepaisydamas gynėjos prašymo, nutarė nagrinėjamoje K. J. byloje teismo posėdžius paskirti 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. gegužės 4 d., 2016 m. gegužės 5 d., 2016 m. gegužės 6 d. ir kitomis dienomis. Teisiamojo posėdžio pirmininkė informavo proceso dalyvius, kad suplanuoti teismo posėdžiai bus atidėti tik tuo atveju, jeigu gynėja pateiks medicininius dokumentus, įrodančius jos teismo posėdyje nurodytas aplinkybes (t. 35, b. l. 38).

2016 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu gynėja teismui teikė prašymą atšaukti suplanuotus teismo posėdžius laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 6 d., nurodydama, jog tomis dienomis yra suplanuotas jos reabilitacinis gydymas. Vilniaus apygardos teismas atmetė gynėjos prašymą (t. 35, b. l. 90).

Į 2016 m. balandžio 29 d. teismo posėdį gynėja neatvyko, advokatės ginamasis pateikė teismui pakartotinį advokatės prašymą daryti byloje pertrauką. Į 2016 m. gegužės 2 d. teismo posėdį gynėja taip pat neatvyko (t. 35, b. l. 96, 106, 122).

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. gegužės 2 d. nutartimis advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei už neatvykimą be svarbios priežasties į 2016 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. gegužės 2 d. teismo posėdžius skirtos 30 MGL (1129,80 Eur) baudos.

Minėtas teismo nutartis pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos teismui. Skundžiamomis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimis šie gynėjos skundai buvo atmesti motyvuojant tuo, kad apie teismo posėdžių datą ir laiką gynėja buvo informuota, jai buvo žinoma, kad prašymas neskirti teismo posėdžių gynėjos nurodytu laikotarpiu yra argumentuotai atmestas, o taip pat, kad teismas negali tęsti bylos nagrinėjimo nedalyvaujant gynėjui. Skundžiamose nutartyse nurodoma, kad baudžiamoji byla pripažinta greičiau nagrinėtina. Be to, apkaltinamojo nuosprendžio K. J. atžvilgiu priėmimo senatis suėjo 2016 m. gegužės 24 d., o dėl gynėjos nedalyvavimo 2016 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. gegužės 2 d. posėdžiuose, bylos nagrinėjime buvo skelbiama pertrauka, neapklaustas liudytojas N. J.. Apygardos teismas skundžiamose nutartyse nurodo, kad ta aplinkybė, jog advokatė anksčiau nebuvo bausta nelaikytina pakankamai svaria, kad būtų pagrindas sumažinti paskirtas baudas. Skundžiamose nutartyse nurodoma, kad gynėjo statusas nėra tapatus liudytojo ar civilinio ieškovo statusui, nes teismo posėdyje nedalyvaujant gynėjui teismas neturi galimybės tęsti bylos nagrinėjimo, teigiama, kad byloje ne kartą taikytas neatvykusių liudytojų atvesdinimas, todėl gynėjos argumentas, kad skiriant baudą buvo pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą bei teisingumo principai, nepagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis arba sumažinti jai paskirtas baudas.

Gynėja skunduose nurodo, kad teismas neišnagrinėjo visų jos ankstesniuose skunduose nurodytų argumentų. Nurodo, kad teisėja negalėjo nepastebėti blogėjančios jos sveikatos. Gauta medicinos pagalba, dėl kurios gynėja yra pateikusi reikiamos formos pažymas, suteikė tik trumpalaikę pagalbą, todėl atsiradus galimybei pasinaudoti privačiomis medicininės reabilitacijos paslaugomis, gynėja nutarė jomis pasinaudoti, pasirinko maksimaliai trumpą reabilitacijos laiką. Gynėjos skunduose pažymima, kad ji iš anksto informavo teismą apie numatomas reabilitacijos procedūras, dėl kurių negalės atvykti į teismo posėdžius tam tikru laikotarpiu. Gynėjos manymu, apygardos teismo teisėja negalėjo nesuvokti, kad blogėjanti sveikata trukdo jai atlikti profesines pareigas, užtikrinti ginamojo teisę į gynybą. Gynėja skunde pažymi, kad siūlė ginamajam susirasti kitą gynėją, tačiau jis atsisakė. Pažymi, kad naujo gynėjo susipažinimas su byla užtruktų iki kelių mėnesių.

Gynėja skunduose teigia, kad apygardos teismo teisėja visiškai neatsižvelgdama į pakartotinius jos prašymus neskirti teismo posėdžių jos medicininės reabilitacijos laikotarpiu, šiuo laikotarpiu skyrė penkis posėdžius, kiekvieną visai darbo dienai, motyvuodama tuo, kad byla yra „greičiau nagrinėtina“. Gynėjos teigimu, bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jos ar jos ginamojo kaltės. Jai neatvykus į du teismo posėdžius, byla nebuvo nepagrįstai vilkinama, 2016 m. gegužės 4 d. bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas. Nurodo, kad sprendžiant ar asmens nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys yra svarbios, svarbu atsižvelgti į tai ar yra faktinė priežastis, pateisinusi asmens nedalyvavimą posėdyje.

Gynėja skunduose taip pat nurodo, kad teismas priimtose nutartyse nemotyvavo savo sprendimo skirti gynėjai maksimalias bausmes, o tą aplinkybę, kad ji anksčiau nėra bausta dėl trukdymo procesui nepagrįstai laikė nepakankamai svaria mažinti paskirtas bausmes.

Apie skundų nagrinėjimą proceso dalyviai buvo informuoti išsiunčiant pranešimus, tačiau į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundai tenkinami.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis BPK ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys numatytos BPK 37 straipsnio 1 dalyje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apygardos teismo teisėja laikotarpiu, kuriuo gynėja nurodė negalinti dalyvauti teismo posėdžiuose, skyrė penkis teismo posėdžius. Savo sprendimą nedaryti byloje pertraukos apygardos teismo teisėja iš esmės motyvavo tuo, kad gynėja nepateikė reikalingos formos medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad gynėjos nedalyvavimo procese priežastys yra svarbios. Vis dėlto, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. gynėja apygardos teismą informavo iš anksto, t. y. dar 2016 m. balandžio 20 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 35, b. l. 38). Teismui atmetus gynėjos prašymą nurodytu laikotarpiu neskirti teismo posėdžių, gynėja teikė pakartotinius prašymus, nurodė, kad patvirtintos formos medicininių dokumentų pateikti neturi galimybės, nes reabilitacijos paslaugos jai bus teikiamos privačioje įstaigoje, kuri jų neišduoda (t. 35, b. l. 38, 42, 90, 96, 97, 106). Bylos duomenimis nepaneigtos gynėjos nurodomos aplinkybės, kad ji pasirinko trumpiausią reabilitacinio gydymo laiką, kad nesigydžiusi ji nebūtų galėjusi tinkamai ginti kaltinamojo baudžiamojoje byloje, kad proceso dalyviai negalėjo nepastebėti blogėjančios jos sveikatos, nes dėl prastos savijautos gynėja prašė bylos nagrinėjime daryti trumpas pertraukas, dalį teismo posėdžių laiko stovėjo, yra anksčiau teikusi teismui patvirtintos formos medicininius dokumentus apie gydymąsi kitoje įstaigoje, tačiau teismas vis tiek sprendė, kad gynėjos nurodomos nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežastys yra nesvarbios.

Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas gynėjos prašymą bylos nagrinėjime daryti pertrauką atmetė remdamasis formaliais pagrindais, o gynėjos nurodytos nedalyvavimo teismo procese priežastys buvo svarbios. Teismo vertinimu, gynėja ėmėsi visų priemonių, kad teismas apie jos negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose sužinotų iš anksto, nurodė negalėjimo pateikti jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų priežastis, apie negalėjimą dalyvauti teismo procese informavo teismą net kelis kartus, be to, rinkosi trumpiausią gydymo kursą ir tokiu būdu siekė užtikrinti, kad jos ginamasis gautų kokybiškas teisines paslaugas, o bylos nagrinėjimo teisme procesas nebūtų sutrikdytas.

Remiantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsniu, duomenys apie paciento sveikatą, įskaitant informaciją apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, yra konfidencialūs. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis šiomis nuostatomis, byloje dalyvaujanti gynėja, kaip ir bet kuris kitas teisminiame procese dalyvaujantis asmuo, turi teisę neatskleisti visos informacijos apie jos gydymo eigą, juo labiau, jeigu iš gydymo eigos būtų galima spręsti apie diagnozuotas ligas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos medicininės pažymos, kurioje užfiksuojama tam tikra konfidenciali informacija apie asmens sveikatą nepateikimas teismui savaime negali būti laikomas lemiamu kriterijumi sprendžiant, kad teismo procese asmuo dalyvavo be svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai). Todėl teismas, vertindamas ar asmens nedalyvavimo teismo procese priežastys buvo svarbios ar nesvarbios, turi vertinti bylos aplinkybių, susijusių su asmens nedalyvavimo priežastimi, visumą. Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad gynėja apie nedalyvavimo laikotarpį bei priežastis apygardos teismą informavo laiku, primygtinai prašė teismo neskirti teismo posėdžių jos nurodytu laikotarpiu nurodydama konkrečias ir pateisinamas nedalyvavimo priežastis, byloje nėra duomenų, kad gynėja ar jos ginamasis anksčiau būtų trukdę nagrinėti baudžiamąją bylą. Dėl paminėtų priežasčių, gynėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime pripažintinos svarbiomis (BPK 37 straipsnio 2 dalis).

Apygardos teismas būtinybę skirti baudas gynėjai nepagrįstai grindė ta aplinkybe, kad baudžiamoji byla pripažinta greičiau nagrinėtina, todėl gynėja tai suvokdama ir žinodama, kad teismas atmetė jos prašymus daryti bylos nagrinėjime pertrauką, turėjo dalyvauti numatytuose teismo posėdžiuose. Teismo vertinimu tai, kad byla pripažinta greičiau nagrinėtina nesuteikia teismui teisės skirti posėdžius neatsižvelgiant į proceso dalyvių užimtumą. Teisėjų tarybos 2012 m. spalio 26 d. nutarimo „Dėl teismo posėdžių koordinavimo dėl greičiau nagrinėtinų bylų tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 13P-173-(7.1.2) 3 nuostatos numato, kad bylos pripažinimas greičiau nagrinėtina turi įtakos derinant teismo posėdžių laiką kitose bylose, kurių nagrinėjimo datos dar nenustatytos ir, kurios nepripažintos greičiau nagrinėtinomis, o jose dalyvauja tie patys asmenys kaip ir greičiau nagrinėtinoje byloje. Tačiau šis bylai suteiktas statusas nereiškia, kad teismas turi sutelkti visą dėmesį į bylos nagrinėjimo greitį ignoruodamas kitus baudžiamojo proceso principus. Kaip nurodoma gynėjos skunduose, ignoravusi sveikatos negalavimus ji nebūtų galėjusi suteikti ginamajam kokybiškų teisinių paslaugų bei vykdyti kitų profesinių pareigų. Gynėjos skunduose pagrįstai nurodoma, kad ji pasiūlė savo ginamajam susirasti kitą advokatą nagrinėjamoje byloje, tačiau šis atsisakė motyvuodamas tuo, kad teismas galimai tokį jo pasirinkimą vertins kaip siekį vilkinti procesą. Ši aplinkybė patvirtina, kad apygardos teismas šioje byloje prioritetą proceso greitumui teikė proceso kokybės sąskaita, t. y. teismas ignoravo tą aplinkybę, kad dėl proceso skubos gali būti neužtikrintos proceso dalyvių teisės.

Sutiktina ir su gynėjos skunduose nurodomu argumentu, kad apygardos teismas skundžiamose nutartyse nemotyvavo skiriamų baudų dydžio. Apygardos teismas už nedalyvavimą teismo posėdžiuose be svarbių priežasčių gynėjai abu kartus skyrė po 30 MGL (1129,80 Eur), t. y. maksimalaus dydžio, baudas. Apygardos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad gynėja anksčiau nebuvo bausta už trukdymą procesui, nelaikytina pakankamai svaria, kad būtų pagrindas sumažinti paskirtas baudas. Su tokia apygardos teismo išvada negalima sutikti. Maksimali BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatyta 30 MGL dydžio bauda turėtų būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, kai iš bylos duomenų galima spręsti apie kryptingą, tyčinį, pakartotinį trukdymą procesui ar teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodymų nevykdymą. Šiuo atveju, apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi skyrė 30 MGL baudą gynėjai jau pirmą kartą neatvykus į teismo posėdį, o už nedalyvavimą 2016 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje vėl skyrė tokio paties dydžio baudą, skundžiamose nutartyse visiškai nepagrįsdamas pasirinkto baudos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir esant pagrįstoms sąlygoms, už neatvykimą į teismo posėdžius gynėjai taikyti poveikio priemones, šiuo atveju paskiriant maksimalią įstatyme numatyto dydžio baudą, akivaizdžiai prieštarautų teisėje taikomo proporcingumo principui. Bet kokia Valstybės institucijų taikoma poveikio priemonė, kad ir kokia ji būtų – administracinė, baudžiamoji, baudžiamoji procesinė ir panašiai, – ji turi būti adekvati siekiamam šios poveikio priemonės tikslui.

Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, gynėjos nedalyvavimo 2016 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. gegužės 2 d. teismo posėdžiuose priežastys, remiantis BPK 37 straipsnio 2 dalimi, pripažintinos svarbiomis, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartys, kuriomis gynėjai paliktos skirtos 30 MGL baudos už neatvykimą į minėtus teismo posėdžius, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundas dėl 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirtos 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudos panaikinimo arba sumažinimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei paskirtą 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundas dėl 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi paskirtos 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudos panaikinimo arba sumažinimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei paskirtą 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Albinas Bielskis