- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- A-146-746-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00097-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Panevėžio pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Pravieniškių pataisos namams
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. N.–S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. N.–S. skundą atsakovams Panevėžio pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai ir R. S. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėja R. N.–S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 2–3), kurį patikslino (b. l. 10, 37–38), prašydama: 1) panaikinti Panevėžio pataisos namų (toliau – ir Panevėžio PN) direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl papildomų ilgalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 2S-1412; 3) įpareigoti Panevėžio pataisos namus kiekvienais metais iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo šioje pataisos įstaigoje pabaigos suteikti po du ilgalaikius pasimatymus su sutuoktiniu R. S.
Pareiškėja paaiškino, kad siekdama palaikyti socialinius ryšius 2012 m. kovo 7 d. kreipėsi į Panevėžio PN direktorių, prašydama suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktiniu R. S., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN–AK). Atsakovas atsisakė suteikti pasimatymą, motyvuodamas tuo, kad pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti yra skiriami su šeima, giminaičiais bei kitais asmenimis, kurie galėtų padėti lengviau integruotis laisvėje atlikus bausmę. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, 2012 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-1412, kuriame konstatavo, kad Panevėžio PN direktoriaus sprendimas yra pagrįstas, pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 94 straipsnio 6 dalis imperatyviai nustato, kad nuteistiesiems sutuoktiniams, abiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikti tik du ilgalaikiai pasimatymai, todėl papildomi pasimatymai tokiems sutuoktiniams negali būti suteikti. Pareiškėja nesutiko su tokiu Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalies aiškinimu. Pažymėjo, kad ji yra lengvojoje nuteistųjų grupėje, jos sutuoktinis paprastojoje nuteistųjų grupėje, ji prašo papildomų ilgalaikių pasimatymų, kurie numatyti Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėja nesuprantama Panevėžio PN atsakyme išdėstyta pozicija, kad papildomi ilgalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti skiriami su šeima, giminaičiais bei kitais asmenimis, kurie galėtų nuteistajam padėti lengviau integruotis laisvėje atlikus bausmę. Pareiškėja paaiškino, kad su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu sutuoktiniu R. S. sieja savo bendrą ateitį, šiuo metu nuo jo laukiasi kūdikio, taigi sutuoktinis pareiškėjai yra didžiausia parama adaptuotis visuomenėje. Papildomų ilgalaikių pasimatymų tikslas yra gerinti nuteistojo santykius su šeima, giminaičiais ir kitais asmenimis, kurie galėtų padėti nuteistajam integruotis laisvėje ir išvengti sunkumų, susijusių su jo adaptacija visuomenėje po paleidimo iš pataisos namų. Laisvės atėmimo bausmės režimas turi užtikrinti, kad nuteistųjų laikymo sąlygos atitiks žmogiškojo orumo reikalavimus ir priimtus visuomenės gyvenimo standartus, mažintų žalingą laisvės atėmimo poveikį bei skirtumus tarp gyvenimo laisvėje ir bausmės atlikimo vietoje, palaikytų ir stiprintų nuteistųjų ryšius su giminaičiais. Pagal Bausmių vykdymo kodeksą nuteistajam galima viskas, ko nedraudžia įstatymas.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio pataisos namai prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose į skundą ir jo patikslinimą (b. l. 21–23, 90–92) paaiškino, kad sprendimas neskirti pareiškėjai papildomo ilgalaikio pasimatymo su sutuoktiniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę kitoje pataisos įstaigoje, yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėja jau yra pasinaudojusi teise gauti Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalyje numatytus ilgalaikius pasimatymus, todėl ji prašė skirti šio Kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatytą papildomą ilgalaikį pasimatymą socialiniams ryšiams palaikyti. Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, numatanti galimų ilgalaikių pasimatymų, suteikiamų abiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems sutuoktiniams, skaičių, todėl Panevėžio PN negali pareiškėjai skirti papildomo ilgalaikio pasimatymo su kitoje įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu sutuoktiniu. Be to, laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo nepriskirtinas kategorijai asmenų, nurodytų Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje, kaip galintis padėti adaptuotis visuomenėje atlikus laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjos nėštumas nėra sąlyga, suteikianti teisę į papildomą ilgalaikį pasimatymą pagal Bausmių vykdymo 94 straipsnio 7 dalį. Atsisakius tenkinti prašymą suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą, pareiškėjos galimybės bendrauti su šeimos nariais (įskaitant sutuoktinį) nebuvo visiškai apribotos, nes pareiškėja pagal Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 2 ir 4 punktus galėjo per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą, kuriais pasinaudojo. Be to, atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, ryšys su šeima gali būti palaikomas ne tik per trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymą (papildomą ilgalaikį pasimatymą), bet ir kitais Bausmių vykdymo kodekse nustatytais būdais, kurie pareiškėjai nebuvo apriboti (BVK 73 straipsnio 3 punkte įtvirtinta teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda, 4 punkte – teisė vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu).
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą ir jo patikslinimą (b. l. 28–29, 73–74) paaiškino, kad Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami ilgalaikiai pasimatymai. Suteikti ar nesuteikti nuteistajam papildomą ilgalaikį pasimatymą yra įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno diskrecija. Įstatymų leidėjas nenumatė baigtinio ir konkretaus ilgalaikių pasimatymų skaičiaus (įskaitant BVK 94 straipsnio 7 dalyje numatytus papildomus pasimatymus) juos turintiems teisę gauti nuteistiesiems, tačiau nustatė, kad nuteistasis su sutuoktiniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę kitoje pataisos įstaigoje, per metus gali gauti tik du ilgalaikius pasimatymus. Remiantis bendrosios ir specialiosios (BVK 94 straipsnio 6 dalis) teisės normų konkurencijos taisyklėmis, sprendžiant kiek kartų per metus nuteistasis gali gauti ilgalaikių pasimatymų su sutuoktiniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę kitoje pataisos įstaigoje, taikoma specialioji norma. Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, kad per vienerius metus sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, gali būti suteikti tik du ilgalaikiai pasimatymai. Panevėžio PN pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai papildomą ilgalaikį pasimatymą su kitoje pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu sutuoktiniu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Pravieniškių pataisos namai –atviroji kolonija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 67–69) paaiškino, kad pataisos įstaigos direktoriui suteikta diskrecijos teisė nuspręsti dėl papildomų pasimatymų suteikimo. Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta pataisos įstaigos direktoriaus teisė, o ne pareiga nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti suteikti papildomus trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus, todėl pataisos namų direktoriaus atsisakymas suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą negali būti traktuojamas kaip neteisėtas veiksmas. Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalis netaikoma nuteistiesiems, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tokią išvadą patvirtina Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalis, reglamentuojanti bausmių vykdymo institucijų ir nuteistųjų sutuoktinių, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, santykius ilgalaikių pasimatymų suteikimo aspektu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. prašė tenkinti pareiškėjos skundą. Paaiškino, kad su pareiškėja nuolat palaiko ryšius, tam naudoja visas Bausmių vykdymo kodekso leidžiamas priemones, tarp jų ilgalaikius pasimatymus. Nuteistiesiems sutuoktiniams teisę į papildomus pasimatymus suteikia Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalis. Iki 2012 metų tokie papildomi pasimatymai su pareiškėja (sutuoktine) būdavo suteikiami.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu (b. l. 117–121) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Ištyręs bei įvertinęs bylos įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėja atlieka Panevėžio PN teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei (b. l. 14). Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. yra laisvės atėmimo bausmes atliekantys sutuoktiniai. Palaikydami tarpusavio ryšius jie naudojasi teise į pasimatymus (b. l. 39, 46–47). Pareiškėja 2012 m. kovo 7 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio PN direktorių, prašydama socialinių ryšių palaikymui skirti papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktiniu R. S., atliekančiu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Panevėžio PN direktorius 2012 m. kovo 7 d. nusprendė pareiškėjai papildomo ilgalaikio pasimatymo neskirti, motyvuodamas tuo, kad papildomi pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti skiriami su šeima, giminaičiais ir kitais asmenimis, galinčiais padėti lengviau integruotis laisvėje atlikus bausmę. Sprendimą įformino rezoliucija ant pareiškėjos prašymo (b. l. 5). Šį sprendimą pareiškėja 2012 m. kovo 9 d. skundu apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 31). Kalėjimų departamentas 2012 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 2S-1412 pranešė pareiškėjai, kad Panevėžio PN direktorius pagrįstai neskyrė jai papildomų ilgalaikių pasimatymų, numatytų Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje.Motyvavo tuo, kad Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai, t. y. įstatymas tokiems nuteistiesiems imperatyviai nustato leidžiamą ilgalaikių pasimatymų skaičių (b. l. 30). Pareiškėjos sutuoktinis R. S. Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. spalio 19 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, šiuo metu teismo paskirtą bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei (b. l. 43–44).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nagrinėjo, ar pareiškėja, atliekanti pataisos namuose terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir priskirta lengvajai grupei, turi teisę į papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktiniu, atliekančiu pataisos įstaigoje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir priskirtu paprastajai grupei.
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Be Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalyje išvardytų bendrųjų nuteistųjų teisių, nuteistieji turi specialiąsias teises, kurias nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys Bausmių vykdymo kodekso skyriai (BVK 11 straipsnio 2 dalis).
Laisvės atėmimas (tiek terminuotas, tiek ir iki gyvos galvos) yra griežčiausia baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė. Ji neišvengiamai susijusi su neigiamais socialiniais padariniais pačiam nuteistajam ir visuomenei. Siekiant sumažinti tokių padarinių žalingą poveikį, bausmių vykdymą reglamentuojančios teisės normos numato įvairias priemones – nuteistiesiems laisvės atėmimu neribojamas laiškų, smulkiųjų paketų su spauda siuntimas ir gavimas, suteikiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai ir kt. Pasimatymai, nors ir negali pakeisti reguliaraus ar nuolatinio betarpiško bendravimo, yra svarbi priemonė, padedanti nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su laisvėje likusiais giminaičiais ir kitais asmenimis bei prisidedanti prie paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų socialinės adaptacijos. Nuteistųjų teisė į pasimatymus privalo būti įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso teisės normų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1–8 dalys. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, nustatančios nuteistiesiems leidžiamų trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų trukmę bei numatančios, kad pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Be to, teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis gali būti taikoma ir kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų paskatinimo priemonė už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir mokymąsi (BVK 140 str. 1 d. 4 p.). Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintos teisės normos nustato bendrojo pobūdžio taisykles, skirtas reglamentuoti pasimatymus (skaičių; rūšis; tvarką, pasimatymų rūšių keitimą ir pan.) tarp skirtingoms nuteistųjų laikymo grupėms priskiriamų bei skirtingose pataisos įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų ir laisvėje likusių giminaičių bei kitų asmenų. Tačiau galima situacija, kai abu sutuoktiniai pataisos įstaigose atlieka teismo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Šie teisiniai santykiai, visuomenei turint tikslą užtikrinti, kad sutuoktiniai, abu atliekantys laisvės atėmimo bausmę, neprarastų socialinių ryšių ne tik su laisvėje likusiais giminaičiais ir kitais asmenimis, bet ir tarpusavyje, taip pat privalo būti įstatymiškai sureguliuoti. Nurodytų santykių teisinis reglamentavimas yra įstatymų leidėjo diskrecijos teisė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs Bausmių 73, 74, 79, 80, 85, 91, 94 ir 152 straipsniuose įtvirtintų tesiės normų paskirtį, konstatavo, kad pasimatymus tarp nuteistų sutuoktinių, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, reglamentuoja specialioji teisės norma – Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalis. Šioje teisės normoje yra įtvirtintos nuostatos, pagal kurias: 1) nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami tik du ilgalaikiai pasimatymai; 2) šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai; 3) nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, teismas vertino kaip bendrąją teisės normą, reglamentuojančią papildomų pasimatymų tarp nuteistųjų ir laisvėje gyvenančių giminaičių bei kitų asmenų skyrimo klausimus.
Atsiliepimas
Iš Panevėžio PN, Pravieniškių PN–AK ir Kalėjimų departamento atsiliepimų (b. l. 68, 74, 91) bei Panevėžio PN atstovo paaiškinimų teismas nustatė, kad šie bylos proceso dalyviai ginčo laikotarpiu laikėsi Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnyje įtvirtintas nuostatas aiškino taip, kad nuteistieji sutuoktiniai, abu atliekantys laisvės atėmimo bausmę, teisės į papildomus pasimatymus neturi, jiems per metus gali būti suteikiami tik du ilgalaikiai pasimatymai. Aplinkybę, kad Panevėžio PN anksčiau kitaip aiškino Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalies nuostatas ir laikėsi kitokios šio straipsnio taikymo praktikos, teismas vertino kaip nesuteikiančią pagrindo teigti, kad pareiškėjos ginčijamas sprendimas yra neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjos šioje byloje skundžiami Panevėžio PN ir Kalėjimų departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nes Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintos teisės normos pareiškėjai, pataisos namuose atliekančiai terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teisės į papildomus ilgalaikius pasimatymus socialiniams ryšiams palaikyti su sutuoktiniu, pataisos namuose atliekančiu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nesuteikia. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.
III.
Pareiškėja R. N.–S. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 129–131) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio normas, nepagrįstai nusprendė, kad šio straipsnio 7 dalyje numatyta nuteistųjų galimybė gauti papildomų ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti, netaikytina nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos (LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2836/2012).
Šalies argumentai
2. Teismas nevertino pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad ji nėščia ir prašė pasimatymo su savo sutuoktiniu, laukiamo kūdikio tėvu. Vaikas gimė 2012 m. lapkričio 14 d. Sprendžiant dėl papildomų pasimatymų su sutuoktiniu suteikimo atsižvelgtina ir į kūdikio interesus (CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio pataisos namai prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 134–136) atsakovas grindžia argumentais, iš esmės analogiškais tiems argumentams, kuriais rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, nurodo, kad:
1. Panevėžio PN direktoriaus sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo skirti papildomų ilgalaikių pasimatymų nebuvo grindžiamas vien Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalimi. Panevėžio PN direktorius, atsižvelgė į aplinkybių visumą. Šios rūšies pasimatymų tikslas – gerinti nuteistojo santykius su šeima, giminaičiais ir kitais asmenimis, kurie galėtų padėti nuteistajam integruotis laisvėje. Pareiškėja pateikė prašymą dėl papildomų ilgalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti su sutuoktiniu, kuris Pravieniškių PN–AK atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už sunkius nusikaltimus. Atsakovo nuomone, akivaizdu, jog sutuoktinis, atliekantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, negali padėti kitam nuteistajam (šiuo atveju – pareiškėjai) integruotis laisvėje po paleidimo iš įkalinimo įstaigos.
2. Bausmių vykdymo kodeksas nenustato kokiais kriterijais turi vadovautis pataisos įstaigos direktorius, spręsdamas dėl papildomų ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalį įstaigos direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas turi diskrecijos teisę suteikti papildomą trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymą, bet ne pareigą. Atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja nepasižymi pavyzdingu elgesiu ir yra linkusi pažeidinėti įstaigos vidaus tvarką (bausmės atlikimo metu pareiškėja vidaus tvarkos taisykles pažeidė šešis kartus, drausmine tvarka bausta 3 kartus).
3. Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatyto ilgalaikio papildomo pasimatymo skyrimas asmenims, kurie abu atlieka bausmes įkalinimo įstaigose, ribotinas dar ir todėl, kad pasimatymo skyrimo tvarką reikia suderinti su kita įstaiga, kurioje kali kitas asmuo (laiko, vežimo sąnaudos, nėra aišku, ar bausmę atliekantis asmuo nėra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos, ar neturi galiojančių nuobaudų ir kt.). Šiuo atveju ilgalaikio papildomo pasimatymo skyrimas priklausytų ne tik nuo Panevėžio PN, kuriuose bausmę atlieka pareiškėja, tačiau ir nuo Pravieniškių PN–AK, kurioje bausmę atlieka pareiškėjos sutuoktinis.
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 137–139) pareiškė nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas bylos visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisės normas taikė tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamą ginčą pareiškėja iškėlė dėl Panevėžio PN direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. atsisakymo suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktiniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėja taip pat apskundė Kalėjimų departamento 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 2S-1412, priimtą išnagrinėjus jos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Nagrinėjamas ginčas susijęs su Bausmių vykdymo kodekso normų aiškinimu dėl papildomų ilgalaikių pasimatymų suteikimo nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Pagal pateiktus į bylą įrodymus nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu apeliantė R. N.–S. atliko laisvės atėmimo bausmę Panevėžio PN lengvojoje nuteistųjų grupėje, jos sutuoktinis R. S. – Pravieniškių PN-AK paprastojoje nuteistųjų grupėje.
Nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnis. Šio straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai su Bausmių vykdymo kodekso IV dalies (Bausmių, kuriomis apribojama nuteistųjų laisvė, vykdymo tvarka ir sąlygos) X skyriaus (Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos) II skirsnio (Pataisos namai) 73 ir 74 straipsnių (šio skyriaus VI skirsnyje „Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos“ yra ginčui aktualus BVK 94 straipsnis) bei XI skyriaus (Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės) III skirsnio (Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija) 137-142 straipsnių nuostatomis.
Bausmių vykdymo kodekso 73 ir 74 straipsniuose yra nustatytos paprastajai ir lengvajai grupėms priskirtų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygos. Pagal šias sąlygas paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą (BVK 73 str. 2 p.), lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą (BVK 74 str. 2 p.). Minėtose įstatymo normose numatytas tik pasimatymų lengvosios ir paprastosios grupės nuteistiesiems periodiškumas.
Nuteistųjų specialiosios teisės į ilgalaikius pasimatymus suteikimą detalizuoja Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnis. Šioje įstatymo normoje, be kita ko, nustatyta ilgalaikių pasimatymų trukmė (iki dviejų parų); asmenų, su kuriais galui būti suteikti ilgalaikiai pasimatymai, ratas (su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais, taip pat su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių); nuteistojo teisė ilgalaikį pasimatymą pakeisti į du trumpalaikius pasimatymus arba du telefoninius pokalbius (BVK 94 str. 1 ir 3 d.)
Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Nagrinėjam ginčui Bausmių vykdymo kodekso 79, 80, 85, 91 nuostatos neaktualios, kadangi jos reglamentuoja pasimatymų suteikimą nepilnamečių pataisos namuose, atvirose kolonijose, kalėjimuose. Iš Bausmių vykdymo kodekso 73 ir 74 straipsniuose nustatyto pasimatymų periodiškumo galima daryti išvadą, kad paprastosios grupės nuteistajam per metus iš viso gali būti suteikti 4 ilgalaikiai pasimatymai, o lengvosios grupės nuteistajam 6 šios rūšies pasimatymai su asmenimis, nurodytais šio Kodekso 94 straipsnio 3 dalyje. Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Sistemiškai aiškinant Bausmių vykdymo kodekso 73 ir 74 straipsnių ir Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 bei 6 dalių nuostatas galima daryti išvadą, kad minėta įstatymo norma nustato koks ilgalaikių pasimatymų skaičius iš numatyto pagal Bausmių vykdymo kodekso 73 ir 74 straipsnius skaičiaus, gali būti suteikta nuteistajam per metus su sutuoktiniu, kuris nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi nuteistasis turi teisę į ilgalaikius pasimatymus ir su kitais šio Kodekso 94 straipsnio 3 dalyje išvardytais asmenimis.
Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Minėtoje įstatymo normoje suformuluota įstatymų leidėjo valia, kad nuteistiesiems, priskirtiems paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, aiškiai atriboja, kad Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatyti pasimatymai yra papildomi, t. y. jie gali būti suteikti pagal šioje įstatymo normoje nustatytas sąlygas, jei nuteistasis yra pasinaudojęs Bausmių vykdymo kodekso 73 ir 74 straipsniuose ir 94 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytu ilgalaikių pasimatymų skaičiumi. Iš minėto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybe gauti papildomų ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų gali pasinaudoti ir nuteistieji sutuoktiniai, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jei jie atitinka papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo sąlygas.
Tokį šios įstatymo normos aiškinimą pagrindžia ir kitos Bausmių vykdymo kodekso normos. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnį viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių yra socialinė reabilitacija. Pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai: padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis; išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę (BVK 137 str. 1 d.). Bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos pagrindinės socialinės reabilitacijos formos: individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius ir kuris dirbamas atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, išsilavinimą, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes; ilgalaikė nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija; nuteistųjų socialinių, dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas; pagalba sprendžiant nuteistųjų problemas; kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai; paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems. Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės, kurios gali būti skiriamos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi, tarp jų trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas (BVK 140 str. 1 d. 4 p.). Paskatinimas, kuriuo leidžiama papildomai gauti pasimatymą, gali būti skiriamas tik nuteistiesiems, kurie pagal šį Kodeksą turi teisę gauti pasimatymų (BVK 141 str. 3 d.). Iš minėto įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad nuteistųjų šeimos ir kitų socialinių ryšių išlaikymas turi būti skatinamas. Bausmių vykdymo kodekso Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatyta nuteistųjų, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastojoje arba lengvojoje grupėje, teisė į papildomus ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus, numatyta siekiant tokio tikslo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalį taikė netinkamai, nes vien ta aplinkybė, kad abu sutuoktiniai atlieka laisvės atėmimo bausmę, jiems neatima teisės gauti papildomą ilgalaikį pasimatymą pagal Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalies nuostatas. Toks Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatų aiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-2836/2012.
Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pasimatymų tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (bylai Teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 redakcija) 102 punkte nustatyta, kad pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašymą. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą visiškai pagrįstai nurodo, kad Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatyta pataisos įstaigos vadovo diskrecija suteikti papildomą ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą ir sprendžiant tokį prašymą turi būti įvertinama visuma aplinkybių, tarp jų nuteistojo asmenybė, jo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje. Dėl Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatytos pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno diskrecijos suteikti (nesuteikti) papildomą ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą teisėjų kolegija pabrėžia, kad naudojimasis šia diskrecija turi būti motyvuotas atsižvelgiant į kiekvieną individualią situaciją, kad būtų galima įvertinti, ar atitinkamu atveju naudojimasis įstatymų leidėjo suteikta diskrecija dėl papildomų ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų skyrimo neprieštarauja bausmių vykdymo tikslams ir uždaviniams, ar nebuvo peržengtos suteiktos diskrecijos ribos. Reikalavimas motyvuoti atsisakymą suteikti papildomą pasimatymą nustatytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102 punkte.
Iš byloje esančio pareiškėjos 2012 m. kovo 7 d. prašymo Panevėžio PN direktoriui matyti, kad pareiškėja prašė papildomo ilgalaikio pasimatymo su sutuoktiniu, atliekančiu bausmę Pravieniškių PN-AK nurodydama motyvą – socialiniams ryšiams palaikyti. Panevėžio PN direktorius 2012 m. kovo 7 d. pareiškėjos prašymą atmetė, įrašydamas prašyme nesuteikimo motyvą, kad pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti yra skiriami su šeima, giminaičiais ir kitais asmenimis, kurie galėtų nuteistajam padėti lengviau integruotis laisvėje atlikus bausmę. Šį atsisakymą teisėjų kolegija vertina kaip formalų, nepagrįstą individualiomis aplinkybėmis ir objektyviais duomenimis. Iš Panevėžio PN 2012 m. rugsėjo 14 d. pažymoje pirmosios instancijos teismui pateiktos informacijos apie pareiškėjos elgesį pataisos namuose matyti, kad prašymo skirti papildomą ilgalaikį pasimatymą pateikimo metu ji galiojančių nuobaudų neturėjo, 2011 m. liepos 19 d. už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo paskatinta – perkelta iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę. Be to, buvo skatinta ir anksčiau (2008 m. du kartus skirti papildomi ilgalaikiai pasimatymai, 2010 m. liepos 14 d. – padėka). Atsakovo atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą akcentuojama, kad pareiškėja per visą bausmės atlikimo laiką 6 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir 3 kartus buvo bausta drausmine tvarka, nors 2012 m. rugsėjo 14 d. pažymoje buvo nurodyta, kad nuobaudos išnykusios. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę, savaime nereiškia, kad socialinių ryšių su juo palaikymas neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje nustatyto tikslo. Jei atsakovas turėjo priešingų duomenų, jais turėjo pagrįsti savo sprendimą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, priimdamas dėl pareiškėjos 2012 m. kovo 7 d. prašymo neigiamą sprendimą, buvo gavęs iš Pravieniškių PN-AK apie šioje įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekantį pareiškėjos sutuoktinį informaciją, kuri suteiktų pagrindą išvadai, jog papildomo ilgalaikio pasimatymo skyrimas neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų. Esant minėtoms aplinkybėms atsakovo 2012 m. kovo 7 d. atsisakymas skirti pareiškėjai papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktiniu bei Kalėjimų departamento 2012 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 2S-1412 negali būti laikomi pagrįstais, todėl šioje dalyje pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiami aktai naikinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.
Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog ji nėščia, o laukiamo kūdikio tėvas yra jos sutuoktinis su kuriuo ji prašė papildomo ilgalaikio pasimatymo, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra reikšmingi, nes pareiškėja 2012 m. kovo 7 d. prašymo Panevėžio PN administracijai negrindė aplinkybe, kad yra nėščia. Pažymą apie pareiškėjos nėštumą (2012 m. balandžio 30 d. nėštumas buvo 9 savaitės) buvo pateikta pirmosios instancijos teismui kartu su skundu. Sprendžiant dėl atitinkamo administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo turi būti vertinamos tos aplinkybės, kurios administravimo subjektui buvo žinomos atitinkamo akto priėmimo metu.
Pareiškėja prašė teismo įpareigoti įstaigos, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę, administraciją kiekvienais metais iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo šioje pataisos įstaigoje pabaigos (pareiškėjai laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas baigiasi 2017 m. gruodžio 2 d.) suteikti po du ilgalaikius pasimatymus su sutuoktiniu R. S. Šis pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 8 dalį ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102 punktą kiekvieno pasimatymo skyrimo (neskyrimo) procedūra yra atskira. Ją turi inicijuoti nuteistasis arba asmuo, norintis pasimatyti su nuteistuoju. Kiekvienu atveju nuteistasis, nepriklausomai nuo to, ar prašoma Bausmių vykdymo kodekso 73 ir 74 straipsniuose numatyto pasimatymų skaičiaus, ar papildomų pasimatymų (BVK 94 str. 7 d.), turi pateikti prašymą, kurį pataisos įstaigos administracija turi išspręsti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102 punkte numatyta tvarka. Taigi pareiškėjos skundo reikalavimas nustatyti atsakovui įpareigojimus į ateitį dėl pasimatymų suteikimo neatitinka teisės aktų reikalavimų. Minėto pareiškėjos skundo reikalavimo pirmosios instancijos teismas netenkino pagrįstai. Šioje dalyje pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl pareiškėjos 2012 m. kovo 7 prašymo suteikti papildomą pasimatymą teisėjų kolegija pažymi, kad praėjus pakankamai ilgam laikui objektyviai negali būti atkurta situacija kuri buvo minėto prašymo padavimo metu, todėl teisėjų kolegija nenustato atsakovui įpareigojimo svarstyti šį pareiškėjos prašymą iš naujo.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkami taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas keistinas (ABTĮ 143 str.), Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. sprendimas ir Kalėjimų departamento 2012 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 2S-1412 naikintini. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos R. N.–S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti. Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. sprendimą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 2S-1412 panaikinti.
Likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.