- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- I-264-283/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00097-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- R. N.-S.
- Atsakovas
- Panevėžio pataisos namų, Panevėžio pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, R. S.
- Trečiasis asmuo
- R. S., Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai
- Advokatai
- Irmantas Tumas
Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Irenos Varžinskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. N.-S. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Panevėžio pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, R. S. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. N.-S. skundu ( b. l. 2-3), kurį patikslinto skundo priedu ( b. l. 10), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Panevėžio pataisos namų ( toliau – ir Panevėžio PN) direktoriaus sprendimą neskirti ilgalaikio papildomo pasimatymo su sutuoktiniu R. S., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN/AK); 2) kilusį ginčą dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu sutuoktiniu išspręsti įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja 2012 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje pateikė patikslintą skundą, prašydama: 1) panaikinti Panevėžio PN direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl papildomų ilgalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Panevėžio PN kiekvienais metais iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo šioje pataisos įstaigoje pabaigos suteikti po du ilgalaikius pasimatymus su sutuoktiniu R. S. ( b. l. 37-38). R. N.-S. išvardytuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji, siekdama palaikyti socialinius ryšius, 2012-03-07 kreipėsi į Panevėžio PN direktorių, prašydama suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktiniu R. S., Pravieniškių II-uose pataisos namuose atliekančiu laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas pranešė, kad toks pasimatymas nebus suteiktas, kadangi pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti yra skiriami su šeima, giminaičiais bei kitais asmenimis, kurie galėtų padėti lengviau integruotis laisvėje atlikus bausmę. Nurodytą atsakovo sprendimą apskundus Kalėjimų departamentui, ši institucija pareiškėjai pranešė, jog Panevėžio PN sprendimas nesuteikti papildomo ilgalaikio pasimatymo su sutuoktiniu yra pagrįstas, nurodydama kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 94 straipsnio 6 dalis imperatyviai nustato, jog nuteistiesiems sutuoktiniams, abiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikti tik du ilgalaikiai pasimatymai, todėl papildomi pasimatymai tokiems sutuoktiniams negali būti suteikti. Pareiškėja teigė, kad toks BVK 94 straipsnio 6 dalies nuostatų aiškinimas yra neteisingas, ir tvirtino, kad šioje teisės normoje imperatyvių nuostatų, nustatančių leidžiamų ilgalaikių pasimatymų skaičių, nėra įtvirtinta. Pažymėjo, kad BVK yra įtvirtinta nuostata, kad nuteistajam galima viskas, ko nedraudžia įstatymas. Taip pat R. N.-S. teigė, kad jai nėra suprantama Panevėžio PN pozicija, jog papildomi ilgalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti skiriami tik siekiant padėti lengviau integruotis laisvėje atlikus bausmę. Teigė, kad su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu sutuoktiniu R. S. ji sieja bendrą ateitį, šiuo metu nuo jo laukiasi kūdikio. Pareiškėja akcentavo, kad iš BVK 94 straipsnio 7 dalies matyti, jog papildomų ilgalaikių pasimatymų tikslas yra gerinti nuteistojo santykius su šeima, giminaičiais ir kitais asmenimis, kurie galėtų padėti nuteistajam integruotis laisvėje ir išvengti sunkumų, susijusių su jo adaptacija visuomenėje po paleidimo iš pataisos namų, bei teigė, jog ši teisės norma nenurodo, kad minėtas straipsnis netaikomas nuteistiesiems sutuoktiniams. R. N.-S. atkreipė dėmesį, kad atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji sutuoktiniai neturi teisės į trumpalaikius pasimatymus, telefoninius skambučius, todėl mano, kad papildomi ilgalaikiai pasimatymai padėtų spręsti kylančias asmenines problemas. R. N.-S. ir jos atstovas advokatas I. Tumas prašė tenkinti jos patikslintame skunde suformuluotus reikalavimus. Tiek pareiškėja, tiek ir jos atstovas savo pozicijas grindė iš esmės pakartodami skunde bei patikslintame skunde nurodytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio PN atsiliepimais ir jo atstovas E. N. teismo posėdyje prašė skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus. Panevėžio PN atsiliepimuose nurodė, kad pataisos įstaigos direktoriaus sprendimas neskirti R. N.-S. papildomo ilgalaikio pasimatymo su sutuoktiniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę kitoje pataisos įstaigoje, yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas teigė, kad pareiškėja nepagrįstai tvirtina, jog BVK nėra nuostatos, numatančios, kad papildomi ilgalaikiai pasimatymai sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti suteikiami. Atsakovas pažymėjo, kad R. N.-S. jau yra pasinaudojusi teise gauti BVK 94 straipsnio 6 dalyje numatytus ilgalaikius pasimatymus, todėl ji ir prašė skirti BVK 94 straipsnio 7 dalyje numatytą papildomą ilgalaikį pasimatymą socialiniams ryšiams palaikyti. Panevėžio PN aiškinimu, BVK 94 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, numatanti galimų ilgalaikių pasimatymų, suteikiamų abiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems sutuoktiniams, skaičių, todėl atsakovas negali pareiškėjai skirti papildomo ilgalaikio pasimatymo su kitoje įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu sutuoktiniu. Be to, atsakovas mano, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo nepriskirtinas kategorijai asmenų, nurodytų BVK 94 straipsnio 7 dalyje, kaip galintis padėti adaptuotis visuomenėje atlikus laisvės atėmimo bausmę. Panevėžio PN teigimu, atliekantis laisvės atėmimo bausmę pareiškėjos sutuoktinis R. S. negali padėti pareiškėjai, atlikus jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, integruotis laisvėje. Taip pat teigė, kad pareiškėjos nėštumas nėra sąlyga, numatyta BVK 94 straipsnio 7 dalyje, ir suteikianti teisę į papildomą ilgalaikį pasimatymą (b. l. 21-23, 90-92). Panevėžio PN atstovas papildomai paaiškino, kad ankstesniais metais pareiškėjai būdavo skiriami papildomi ilgalaikiai pasimatymai su R. S., tačiau dabartiniu metu BVK 94 straipsnio 6 ir 7 dalių aiškinimas pasikeitė, todėl BVK 94 straipsnio 7 dalis R. N.-S. atžvilgiu nėra taikoma.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. prašė tenkinti skundą ir paaiškino, kad nuteistiesiems sutuoktiniams teisę į papildomus pasimatymus suteikia BVK 94 straipsnio 7 dalis. Nurodė, kad jis su pareiškėja palaiko aktyvius tarpusavio ryšius, jų palaikymui išnaudoja visas BVK leidžiamas priemones, tarp jų ir ilgalaikius pasimatymus. Pažymėjo, kad iki 2012 metų papildomi pasimatymai su R. N.-S. būdavo suteikiami.
Atsakovo Kalėjimų departamento, trečiojo suinteresuoto asmens Pravieniškių PN/AK atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Pravieniškių PN/AK pateikė prašymą administracinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ( b. l. 88), Kalėjimų departamentas prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.
Atsiliepimas
Kalėjimų departamentas atsiliepimais prašė R. N.-S. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad BVK 94 straipsnio 6 dalis yra specialioji teisės norma, kuri turi būti taikoma, sprendžiant nuteistųjų sutuoktinių, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pasimatymų klausimą. Ši norma imperatyviai nustato leidžiamų pasimatymų skaičių, todėl per vienerius metus sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, gali būti suteikti tik du ilgalaikiai pasimatymai. Kalėjimų departamentas nurodė, kad Panevėžio PN pagrįstai atsisakė R. N.-S. skirti papildomą ilgalaikį pasimatymą su kitoje pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu sutuoktiniu ( b. l. 28-29, 73-74).
Pravieniškių PN/AK atsiliepimu prašė R. N.-S. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, pagal BVK 94 straipsnio 6 dalį, sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, per vienerius metus gali būti suteikti tik du ilgalaikiai pasimatymai. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad BVK 94 straipsnio 7 dalis nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, netaikoma. ( b. l. 67-69).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai R. N.-S. teismo nuosprendžiu yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią ji atlieka Panevėžio PN, pareiškėja priskirta lengvajai grupei (b. l. 14). Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. S., kaip laisvės atėmimo bausmes atliekantys sutuoktiniai, palaikydami tarpusavio ryšius, naudojasi teise į pasimatymus (b. l. 39, 46-47). R. N.-S. 2012-03-07 prašymu kreipėsi į Panevėžio PN direktorių, prašydama socialinių ryšių palaikymui skirti papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktiniu R. S., atliekančiu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Panevėžio PN direktorius 2012 m. kovo 7 d. nusprendė pareiškėjai papildomo ilgalaikio pasimatymo neskirti, motyvuodamas tuo, kad papildomi pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti skiriami su šeima, giminaičiais ir kitais asmenimis, galinčiais padėti lengviau integruotis laisvėje, atlikus bausmę. Panevėžio PN direktorius tokį savo sprendimą įformino rezoliucija ant R. N.-S. prašymo (b. l. 5). Pareiškėja 2012-03-09 skundu nurodytą Panevėžio PN direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 31). Kalėjimų departamentas 2012-04-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ R. N.-S. pranešė, kad Panevėžio PN direktorius pagrįstai neskyrė jai papildomų ilgalaikių pasimatymų, numatytų BVK 94 straipsnio 7 dalyje. Kalėjimų departamentas savo sprendimą grindė BVK 94 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami tik du ilgalaikiai pasimatymai, t. y. įstatymas tokiems nuteistiesiems yra imperatyviai nustatęs leidžiamą ilgalaikių pasimatymų skaičių ( b. l. 30). Taip pat byloje nustatyta, kad R. S., pareiškėjos sutuoktinis, Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. spalio 19 d. nuosprendžiu yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; šiuo metu teismo paskirtą bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir yra priskirtas paprastajai grupei (b. l. 43-44).
Byloje nagrinėjamas kilęs ginčas, ar pareiškėja, pataisos namuose atliekanti terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir priskirta lengvajai grupei, turi teisę į papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktiniu, atliekančiu pataisos įstaigoje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir priskirtu paprastajai grupei.
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Bausmių vykdymo kodeksas, patvirtintas 2002 m. birželio 27 įstatymu Nr. IX-994. BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Be BVK 11 straipsnio 1 dalyje išvardintų bendrųjų nuteistųjų teisių, nuteistieji turi specialiąsias teises, kurias nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys BVK Kodekso skyriai ( 11 straipsnio 2 dalis).
Laisvės atėmimas (tiek terminuotas, tiek ir iki gyvos galvos) vertintinas kaip griežčiausia baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė, kadangi yra susijusi su vienos svarbiausių vertybių žmogaus gyvenime – laisvės – ribojimu. Laisvės atėmimo bausmė yra neišvengiamai susijusi su neigiamų socialinių padarinių pačiam nuteistajam ir visai visuomenei. Todėl visuomenė privalo spręsti paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų prisitaikymo prie socialinės aplinkos, įsisąmoninimo visuomenei būdingų taisyklių, normų, socialinių pozicijų ir nuostatų bei įgijimo įgūdžių, suteikiančių galimybę buvusiajam laisvės atėmimo vietoje normaliai gyventi laisvų žmonių visuomenėje, t. y. socialinės adaptacijos, klausimą. Vienas iš neigiamų socialinių padarinių, su kuriuo susiduriama realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, yra socialiai naudingų ryšių nutrūkimas su šeimos nariais, giminaičiais ir kitais asmenimis. Todėl norint sumažinti tokių padarinių žalingą poveikį, bausmių vykdymą reglamentuojančios teisės normos numato įvairias priemones - nuteistiesiems laisvės atėmimu neribojamas laiškų, smulkiųjų paketų su spauda siuntimas ir gavimas, suteikiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai ir kt.. Pasimatymai, nors ir negali pakeisti reguliaraus ar nuolatinio betarpiško bendravimo, yra svarbi priemonė, padedanti nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su laisvėje likusiais giminaičiais ir kitais asmenimis bei prisidedanti prie paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų socialinės adaptacijos. Tačiau nuteistųjų teisė į pasimatymus privalo būti įgyvendinama BVK teisės normų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos BVK 94 straipsnio 1-8 dalyse. BVK 94 straipsnis yra patalpintas į šio kodekso X skyriaus „Laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ šeštąjį skirsnį „Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos“. Šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, nustatančios nuteistiesiems leidžiamų trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų trukmę, bei numatančios, kad pasimatymų skaičių ir rūšį nustato BVK 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. BVK normos numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, priskirti paprastajai grupei, turi teisę per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą (73 straipsnio 2 punktas), o priskirti lengvajai grupei nuteistieji vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą turi teisę gauti per du mėnesius (74 straipsnio 2 punktas). Pasimatymų rūšis ir skaičių nepilnamečiams, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nepilnamečių pataisos namuose, nustato BVK 79 straipsnio 2 punktas ir 80 straipsnio 2 punktas; paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems kalėjimuose, - BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis; nuteistiesiems, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems atvirose kolonijose, - BVK 91 straipsnio 1 dalies 4 punktas; nėščioms moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms, apgyvendintoms netoli pataisos namų nuolat pataisos namų administracijos prižiūrimoms - 152 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Be to, teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis gali būti taikoma ir kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų paskatinimo priemonė už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir mokymąsi (BVK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad BVK įtvirtintos teisės normos, visų pirma, nustato bendrojo pobūdžio taisykles, skirtas reglamentuoti pasimatymus (skaičių; rūšis; tvarką, kuria pasimatymai vyksta; vienos pasimatymų rūšies keitimą kita ir pan.), vykstančius tarp skirtingoms nuteistųjų grupėms priskiriamų bei skirtingų rūšių pataisos įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų ir laisvėje likusių giminaičių bei kitų asmenų. Tačiau gyvenime galima ypatinga ir išskirtinė situacija, kai abu sutuoktiniai pataisos įstaigose atlieka teismo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Šie teisiniai santykiai, visuomenei turint tikslą užtikrinti, kad nuteistieji sutuoktiniai, abu atliekantys laisvės atėmimo bausmę, neprarastų socialinių ryšių ne tik su laisvėje likusiais giminaičiais ir kitais asmenimis, bet ir tarpusavyje, taip pat privalo būti įstatymiškai sureguliuoti. Nurodytų santykių teisinis reglamentavimas yra įstatymų leidėjo diskrecijos teisė.
Teismas, išanalizavęs BVK 73, 74, 79, 80, 85, 91, 94 ir 152 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, atsižvelgęs į jų paskirtį, sprendžia, kad aukščiau aptartai pasimatymų tarp nuteistųjų sutuoktinių, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, situacijai reglamentuoti įstatymų leidėjas 2002 m. birželio 27 įstatymu Nr. IX-994 patvirtintame Bausmių vykdymo kodekse įtvirtino specialiąją teisės normą, kurią išdėstė BVK 94 straipsnio 6 dalyje. Daroma išvada, kad BVK 94 straipsnio 6 dalyje, kaip specialiojoje teisės normoje, yra įtvirtintos nuostatos, pagal kurias: 1) nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami tik du ilgalaikiai pasimatymai; 2) šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai; 3) nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Teismas BVK 94 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, vertina kaip bendrąją teisės normą, reglamentuojančią papildomų pasimatymų tarp nuteistųjų ir laisvėje gyvenančių giminaičių bei kitų asmenų skyrimo klausimus.
Iš Panevėžio PN, Pravieniškių PN/AK ir Kalėjimų departamento atsiliepimų (b. l. 68, 74, 91), Panevėžio PN atstovo paaiškinimų matyti, šie bylos proceso dalyviai ginčo laikotarpiu laikosi tokio BVK 94 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiškinimo, pagal kurį nuteistieji sutuoktiniai, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teisės į papildomus pasimatymus neturi, jiems per metus gali būti suteikiami tik du ilgalaikiai pasimatymai. Tiek teisės teorijoje, tiek ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisės aiškinimas nėra statiškas dalykas ir kad jis gali keistis. Atsižvelgus į tai, kad viešosios teisės taikymo srityje galiojantis teisėtumo principas reikalauja, jog viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad ta aplinkybė, jog Panevėžio PN laikėsi kitokio BVK 94 straipsnio 7 dalies nuostatų aiškinimo ir jų taikymo praktikos, nesudaro pagrindo teigti, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas.
Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Panevėžio PN ir Kalėjimų departamentas pagrįstai konstatavo, jog BVK įtvirtintos teisės normos R. N.-S., pataisos namuose atliekančiai terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teisės į papildomus ilgalaikius pasimatymus socialiniams ryšiams palaikyti su sutuoktiniu, pataisos namuose atliekančiu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nesuteikia. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Panevėžio PN direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. sprendimas ir Kalėjimų departamento 2012 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) prieštarauja galiojančioms teisės normoms, ir juos naikinti bei Panevėžio PN įpareigoti suteikti pareiškėjai jos prašomą skaičių papildomų pasimatymų su R. S.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos R. N.-S. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Panevėžio pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai ir R. S. atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.