Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2025-06-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-6375-452/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-18
Bylos Nr.
e2YT-6375-452/2025
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01915-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Breskienė
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Ramūnas Vilimavičius
Civilinė byla Nr. e2YT-6375-452/2025Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01915-2025-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.3.8
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 18 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė,sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas prašė Pareiškėjas prašė : pripažinti terminą palikimui po B. I. G. mirties priimti praleistą dėl svarbios priežasties ir jį atnaujinti; pripažinti, kad terminas palikimui po V. K. mirties priimti praleistas dėl svarbios priežasties ir atnaujinti įstatymu nustatyta terminą palikimui priimti.

2. Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki savo pilnametystės gyveno su mama, kuri po santuokos nutraukimo nesaikingai vartojo alkoholį. Baigęs mokyklą įstojo į universitetą, tačiau jo nebaigė. Dėl alkoholizmo mama nustojo bendrauti su juo, vėliau išvarė iš namų. Tapo benamiu, gyveno nakvynės namuose, dirbo ir 2019 metais išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Ten susirado darbą ir mamos daugiau nebematė ir su nebendravo. Grįžęs į Lietuvą vasarą, apsistodavo pas močiutę B. I. G. jos kolektyviniame sode. Mama durų neatidarydavo į telefono skambučius neatsakinėdavo. 2017 metais močiutė buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) ir į savo namus grįždavo vasaros atostogų metu. Porą kartų jis aplankė močiutę globos namuose, tačiau dėl ligos su ja sunku buvo bendrauti, susikalbėti. Dėl darbo ne visada galėdavo sugrįžti į Lietuvą. Su juo telefonu susisiekė notaras ir pasakė, kad mirusi ir mama, ir močiutė. Prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po mamos ir močiutės mirties, paleistą dėl svarbių priežasčių.

3. Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Ramūnas Vilimavičius prašė pareiškimą tenkinti, nurodydamas, jog pareiškėjas neturėjo galimybės laiku sužinoti apie palikimą. Mama su juo nebendravo. (duomenys neskelbtini) namai neinformavo pareiškėjo apie močiutės mirtį. Praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, atnaujinus terminą palikimui priimti, trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai nenukentės.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau-VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo dėl palikėjų B. I. G. ir V. K. palikimo perėjimo valstybei. Visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, įmonės atstovui nedalyvaujant.

5. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau- VMI) pateiktame atsiliepime nurodė, kad valstybė nėra pradėjusi paveldėjimo procedūros į mirusiųjų B. I. G. ir V. K. turtą. Valstybei perduotino turto skyrius pateikė išvadą, kad 2024 m. lapkričio 25 d. gavo (duomenys neskelbtini) namų prašymą paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios B. I. G. turtą, kadangi šios gyventojos artimieji nelankydavo ir jai mirus nepavyko rasti artimųjų ir kitų giminaičių. 2025 m. vasario 12 d. VMI pradėjo veiksmus dėl mirusios palikimo priėmimo valstybės vardu ir surinko duomenis apie ją. Nustatė, kad be (duomenys neskelbtini) namuose likusių B. I. G. likusių pinigų, AB Šiaulių banke jos vardu esančioje sąskaitoje yra piniginės lėšos. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl piniginių lėšų nėra išduotas. VMI nebuvo gavusi pranešimo apie V. K. paveldimą turtą, todėl veiksmai dėl šios palikėjos turto galimo perėmimo valstybės nuosavybėn paveldėjimo teise pagal įstatymą nebuvo pradėti. Teismui nustačius svarbias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, neprieštaraus prašymo patenkinimui. Bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Nagrinėjamoje pateikti įrodymai – gimimo, santuokos sudarymo ir gyventojų registro pažymoje esantys įrašai- patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimęs pareiškėjas A. K. yra V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir pirmos eilės jos turto įpėdinis. V. K. santuoka su S. K. pasibaigusi. V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra (duomenys neskelbtini) miręs J. G., motina B. I. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Jos sūnus A. G., (duomenys neskelbtini) gimimo mirė (duomenys neskelbtini).

7. Mirusiosios V. K. deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis V. K. asmeninės nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas - butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. R. pateiktos informacijos duomenimis dėl V. K. mirties turto paveldėjimo byla neužvesta.

8. (duomenys neskelbtini) mirusios B. I. G. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) namai adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais duomenimis jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Paveldimą turtą sudaro B. I. G. vardu AB Šiaulių banko sąskaitoje esantys pinigai ir (duomenys neskelbtini) namuose esantis lėšų likutis. Po B. I. G. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

9. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

11. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

12. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

13. Pareiškėjas A. K. po savo motinos V. K., ir po senolės, B. I. G. mirties per įstatymo nustatytą terminą nepadavė notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių : gyveno Jungtinėje Karalystėje, į Lietuvą atvykdavo retai, neturėjo artimųjų, kurie praneštų apie mamos ir senolės mirtį, neturėjo galimybės laiku sužinoti apie palikėjų mirtį. Pasak pareiškėjo tik iš notaro sužinojo, kad praleido palikimo priėmimo terminą, neturėjo patirties ir teisiškai nebuvo išprusęs. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad jis laiku nerealizavo savo teisės per įstatymo nustatytą terminą.

14. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės dėl kurių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, pripažintinos svarbiomis. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas.

15. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, jog pareiškėjo prašymo patenkinimas ir termino atnaujinimas kokiu nors būdu galėtų pažeisti kitų trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus, ar turėtų įtakos kitų asmenų turtinės padėties pablogėjimui. Kitų įpėdinių, pretenduojančių į V. K. ir B. I. G. palikimą, nėra.

16. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir teisėtus interesus, VĮ Turto bankas ir VMI atsiliepimuose išreikštą poziciją, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 1.1, 5.50 straipsniai, 5.57 straipsnio 1 dalis).

17. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro nustatytą minimumą, todėl jos nepriteisiamos ir neišieškomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Atnaujinti trijų mėnesių terminą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirusios V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Atnaujinti trijų mėnesių terminą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirusios B. I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Virginija Breskienė